Rusnėje 20 val. folkloras suskambės džiazo garsais

Pasaulyje populiari muzikos rūšis – world music (liet. „pasaulio muzika“) – suskambės ir Kintų muzikos festivalyje. World music – šiuolaikinės muzikos kompozicijos, kuriose folkloras derinamas su kitų žanrų muzika, tradicinei liaudies muzikai taip suteikiant naują „veidą“ – modernesnį ir kartais netikėtą skambesį, praturtinant naujomis prasmėmis.

Koncerto rengėjai patikslino, kad liepos 20 d. Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčioje koncertas prasidės 20 val., o ne 21 val., kaip paskelbta laikraštyje.

Į klasikinės muzikos festivalio repertuarą įsilies netikėta trijų svarbiausių Lietuvos muzikinių tradicijų – liaudies dainų, klasikinės muzikos ir džiazo – jungtis, tarsi šviežio oro gūsis atgaivinsianti folkloro interpretacijas.

Klausytojai išgirs 12 dainų iš penkių Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos. Dainos-improvizacijos bus atliekamos derinant klasikinės muzikos ir džiazo stilistikas bei formas. Specialiai šiam projektui yra sukurtos aranžuotės ir improvizacijos, išlaikant originalią dainų prasminę formą bei harmoniją.
Tokį netikėtą liaudies dainų skambesį per spontanišką ir kartu subtilią muzikos interpretaciją skleis vieni profesionaliausių jaunosios kartos Lietuvos muzikų – Dalia Dėdinskaitė (smuikas, Lietuva-Austrija), Gleb Pyšniak (violončelė, Lietuva), Evelina Pabarčiūtė (vokalas, Belgija-Lietuva) ir Tadas Motiečius (akordeonas, Lietuva).
„Atrodo, kad D. Dėdinskaitei ir G. Pyšniakui nėra nieko neįmanomo – šiam duetui ribų nėra. Publika gali nedaryti nieko, tiesiog mėgautis muzika“ – taip kritikai yra rašę apie D. Dėdinskaitės ir G. Pyšniako duetą. D. Dėdinskaitė yra viena ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos smuikininkių, respublikinių bei tarptautinių konkursų laureatė, nuo 2017 metų dirbanti įžymaus austrų profesoriaus Christiano Altenburgerio klasės asistente didžiausiame pasaulyje muzikos universitete Vienoje. D. Dėdinskaitė koncertavo daugelyje Europos valstybių, JAV ir Naujojoje Zelandijoje, griežė solo su simfoniniais orkestrais. Jos nuolatinis scenos pakeleivis G. Pyšniakas, būdamas vos 14-os, kaip solistas debiutavo su Lietuvos kameriniu orkestru Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, o šiandien legendinės violončelininkės Natalijos Gutman auklėtinis solo su įvairiais orkestrais pasirodo garsiausiose pasaulio salėse: Vienos „Musikverein“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje. „Kai klausau šio jauno muzikanto, nenoriu analizuoti jo technikos, intonacijos, temperamento ar garso dinamikos… Paprasčiausiai aš klausau muzikos, o atlikėjas, kaip magiškas vedlys, veda mane per jos labirintus ir atskleidžia muzikos grožį“, – taip apie violončelininką atsiliepia kompozitorius Anatolijus Šenderovas.
Kamerinės muzikos entuziastai D. Dėdinskaitė ir G. Pyšniakas jau ne vienerius metus groja drauge, yra subūrę duetą „Duetissimo“, tačiau nuolat suburia ir naujas sudėtis, kviesdami prisijungti kolegas. Šį kartą tai – kiek neįprasta kompanija smuiko ir violončelės duetui: džiazo vokalistė E. Pabarčiūtė ir akordeonininkas T. Motiečius.
Nors visą gyvenimą žavėjosi džiazu, E. Pabarčiūtė savo kaip džiazo atlikėjos kelią atrado ne iš karto – anksčiau ji buvo puiki obojininkė. Baigusi mokyklą, ji išvyko į Prancūziją, kur pradėjo obojaus ir džiazinio dainavimo studijas, ir galiausiai suprato, kad tikroji jos aistra – džiazas, tad metė obojų ir nusprendė pasišvęsti dainavimui. Atlikėja kaip džiazo vokalistė pasirodė įvairiose koncertų salėse, koncertavo Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir Liuksemburge. Šiuo metu atlikėja reziduoja Briuselyje, kuriame koncertuoja su savo džiazo kvartetu.
Nors profesionaliems muzikantams įprasta pradėti mokytis groti labai ankstyvoje vaikystėje, akordeonininkas T. Motiečius muzikuoti pradėjo būdamas dešimties, tačiau atlikėjo talentas netruko sparčiai išryškėti. Per pastaruosius dešimt metų akordeonininkas pasirodė daugelyje Europos scenų ir festivalių, aktyviai koncertuoja Lietuvoje, įsitraukia į netikėtus projektus.
Spalvingas atlikėjų ketvertas šviežią, džiazišką folkloro skambesį kurs Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčioje liepos 20 d. 21 val. Bilietus galite įsigyti platformoje bilietai.lt.

Paulina Nalivaikaitė, VšĮ „Kintai Arts“ komunikacijos koordinatorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo