Kintiškiai šventė ir ant kranto, ir vandenyje…

Marių šventė Kintuose – kitokia: linksmybės vyksta ir mat marių kranto, ir vandenyje. Saulėtą ir karštą šeštadienį tokia šventė sutraukė daug Kintų seniūnijos gyventojų, ypač – vaikų ir jaunimo, kurie varžėsi įvairiose rungtyse, net virvę traukė įsibridę į gaivų vandenį.

Nors žuvytės baseine plaukiojo medinės, čia besivaržiusiems žvejams buvo nelengva jas ištraukti.

Nors žuvytės baseine plaukiojo medinės, čia besivaržiusiems žvejams buvo nelengva jas ištraukti.

Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė pasakojo, kad tradicinė Marių šventė Kintuose rengiama ant Kuršių marių kranto, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų komandos varžosi rungtyse, kurios susiję su žvejų tradicijomis. Reikia vikrumo kuo greičiau pralįsti per venterį, didele medine žvejo valtimi apiplaukti pažymėtą lanką, tą patį atstumą įveikti dviese baidare.

Marių seklumos tapo iššūkiu irkluotojams.

Marių seklumos tapo iššūkiu irkluotojams.

O žvejyba? Dirbtinis baseinas ant kranto, žuvytės – medinės, reikia kuo greičiau jų prigaudyti. Net virvės traukimo varžybos vyksta įsibridus į marias. Žiūrovų rinkosi vis daugiau, vieni net išsirengę atokiau kaitinosi saulėje, vyresnieji brido su vaikais į vandenį, kuriems tai buvo įsimintina maudynių diena. Susėdę ant ilgo tilto žiūrovai vėsinosi sumerkę kojas į vandenį.
Daug žiūrovų domino žoliapjovių varžybos. Kiti sėdo prie stalų, gaivinosi alumi, vandeniu, užkandžiavo. Ventės vyrai, nepaisydami karščio, išvirė didelį katilą žuvienės, skanius kvapus skleidė pardavinėjama rūkyta žuvis. Buvo ir kitokių prekių: papuošalų, suvenyrų, žaislų vaikams ir kt.

Jaunimui varžytis reikėjo ir vikrumo, ir lankstumo.

Jaunimui varžytis reikėjo ir vikrumo, ir lankstumo.

Vaidilutė Vaida pradėjo iškilmes iš scenos priminimu, kad 2016-ieji – Bendruomenių metai. Garbė pakelti Kintų seniūnijos vėliavą suteikta jaunai Kintų seniūnijos šeimai, šokių kolektyvo porai Linai ir Karoliui Valaičiams. Šilutės „Ramytės“ folkloro ansamblis, vadovė – Giedrė Pocienė, užtraukė dainą apie jūreles, mareles.
Pagerbti iš marių negrįžusieji žvejai. Prie jiems skirto paminklo pakeliui į Ventę L. ir K. Valaičiai nuvežė scenoje jiems perduotą vainiką ir uždegtą žvakę.
Kintų seniūnas Antanas Kližentis sakė, kad vasara – trumpa, tad verta pasidžiaugti šiluma, pabūti visiems kartu, susitikti, pabendrauti, pamatyti tuos, kurie sugrįžta į pamarį. Seniūnas džiaugėsi, kad yra aktyvaus jaunimo, jaunų šeimų, kurie savo sumanymais praturtina šią tradicinę Marių šventę Kintuose.

Lina ir Karolis Valaičiai išvyksta pagerbti iš marių negrįžusių žvejų.

Lina ir Karolis Valaičiai išvyksta pagerbti iš marių negrįžusių žvejų.

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis į sceną kilo kartu su svečiais – Seimo pirmininko pavaduotoju Kęstu Komskiu, Seimo nariu Artūru Skardžiumi. Šventėje dalyvavo ir Tarybos narys Algis Bekeris. Anot mero, diena – fantastiška, ir dar ant marių kranto – kintiškiai apdovanoti puikiu kraštovaizdžiu, tad ir šventė išskirtinė – Marių šventė.
Bendruomenių metų proga meras įteikė padėkas Kintų bendruomenės pirmininkei Sigitai Kasparavičienei ir Ventės bei Šturmų bendruomenės vadovei Antaninai Adomaitytei. K. Komskis pripažino, kad Marių šventė – geriausias laikas ir gražiausia vieta švęsti, Kintai verti kurorto vardo, nes tai viena iš gražiausių vietovių rajone, čia gyvenantys žmonės geba gintis nuo nepageidaujamo naftos verslo, tačiau šie kovotojai moka ir smagiai švęsti. A. Skardžius sakė suprantąs, kad kintiškiai susirinko ir padėkoti marioms, kaip ir pernai, kaip ir prieš daugelį metų anksčiau. Marios ir maitina, ir grūdina, ugdo tvirtą, darbštų žmogų, o jisai kasmet už marių dovanas atsidėkoja dainomis, šokiais. „Tegul mariose bangas sukelia šiandien jūsų dainos, šokiai…“ – palinkėjo A. Skardžius, gėlių puokštę įteikęs Kintų bendruomenės pirmininkei Sigitai Kasparavičienei, dviejų vaikučių motinai, kuri šventėje buvo su visa šeima.

Kintiškius sveikinusių svečių – visas būrys.

Kintiškius sveikinusių svečių – visas būrys.

Svečius scenoje keitė dainininkai, šokėjai, muzikantai. Apdovanoti įvairių sporto, kitų varžybų nugalėtojai, dalyviai. Linksmybės truko iki vėlumos, kai buvo uždegtas laužas.
Verslininkė Guoda Namavičienė dirba Vilniuje, tik kelis mėnesius nuo pavasario iki rudens praleidžia prie marių savo sodyboje. Moteris iš nendrių darė kompozicijas ir kvietė norinčius prisidėti. Ji atkreipė dėmesį į vandenyje ir ant kranto pastatytas šiaudines kompozicijas – taip kalvis Darius Vilius iš Vilkyčių suartino žmogų ir vandenį. Anot Guodos, gamtos turtai – geriausia medžiaga kūrybai, tik gaila, kad žmogus ir niokoja gamtą, netausoja to turto…
Kalbinti žmonės kaip susitarę sakė: Marių šventė kasmet labai įdomi, vis kitokia, o švęsti pabraidžiojant po marias rajone tegali kintiškiai. „Ar pastebėjote, kiek mes turime jaunimo, vaikų?“ – klausė moteris, įbridusi į vandenį šalia besimaudančio mažylio. Išties Kintų šventėje buvo labai daug jaunimo, vaikų. Kintai – auga.

Stasė SKUTULIENĖ
Autorės ir Romo Tarvydo nuotr.

Ventės vyrai ištvėrė karštį ir išvirė didelį puodą žuvienės.

Ventės vyrai ištvėrė karštį ir išvirė didelį puodą žuvienės.

Marių šventė Kintuose – žvilgsnis į vandens platybes.

Marių šventė Kintuose – žvilgsnis į vandens platybes.

Virvės traukimas – vandeny...

Virvės traukimas – vandeny…

Vaidilutė Vaida paskelbė šventės pradžią.

Vaidilutė Vaida paskelbė šventės pradžią.

Iš nendrių puošybos kompozicijas  kuria Guoda Namavičienė.

Iš nendrių puošybos kompozicijas kuria Guoda Namavičienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite