Kintiškiai šventė ir ant kranto, ir vandenyje…

Marių šventė Kintuose – kitokia: linksmybės vyksta ir mat marių kranto, ir vandenyje. Saulėtą ir karštą šeštadienį tokia šventė sutraukė daug Kintų seniūnijos gyventojų, ypač – vaikų ir jaunimo, kurie varžėsi įvairiose rungtyse, net virvę traukė įsibridę į gaivų vandenį.

Nors žuvytės baseine plaukiojo medinės, čia besivaržiusiems žvejams buvo nelengva jas ištraukti.

Nors žuvytės baseine plaukiojo medinės, čia besivaržiusiems žvejams buvo nelengva jas ištraukti.

Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė pasakojo, kad tradicinė Marių šventė Kintuose rengiama ant Kuršių marių kranto, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų komandos varžosi rungtyse, kurios susiję su žvejų tradicijomis. Reikia vikrumo kuo greičiau pralįsti per venterį, didele medine žvejo valtimi apiplaukti pažymėtą lanką, tą patį atstumą įveikti dviese baidare.

Marių seklumos tapo iššūkiu irkluotojams.

Marių seklumos tapo iššūkiu irkluotojams.

O žvejyba? Dirbtinis baseinas ant kranto, žuvytės – medinės, reikia kuo greičiau jų prigaudyti. Net virvės traukimo varžybos vyksta įsibridus į marias. Žiūrovų rinkosi vis daugiau, vieni net išsirengę atokiau kaitinosi saulėje, vyresnieji brido su vaikais į vandenį, kuriems tai buvo įsimintina maudynių diena. Susėdę ant ilgo tilto žiūrovai vėsinosi sumerkę kojas į vandenį.
Daug žiūrovų domino žoliapjovių varžybos. Kiti sėdo prie stalų, gaivinosi alumi, vandeniu, užkandžiavo. Ventės vyrai, nepaisydami karščio, išvirė didelį katilą žuvienės, skanius kvapus skleidė pardavinėjama rūkyta žuvis. Buvo ir kitokių prekių: papuošalų, suvenyrų, žaislų vaikams ir kt.

Jaunimui varžytis reikėjo ir vikrumo, ir lankstumo.

Jaunimui varžytis reikėjo ir vikrumo, ir lankstumo.

Vaidilutė Vaida pradėjo iškilmes iš scenos priminimu, kad 2016-ieji – Bendruomenių metai. Garbė pakelti Kintų seniūnijos vėliavą suteikta jaunai Kintų seniūnijos šeimai, šokių kolektyvo porai Linai ir Karoliui Valaičiams. Šilutės „Ramytės“ folkloro ansamblis, vadovė – Giedrė Pocienė, užtraukė dainą apie jūreles, mareles.
Pagerbti iš marių negrįžusieji žvejai. Prie jiems skirto paminklo pakeliui į Ventę L. ir K. Valaičiai nuvežė scenoje jiems perduotą vainiką ir uždegtą žvakę.
Kintų seniūnas Antanas Kližentis sakė, kad vasara – trumpa, tad verta pasidžiaugti šiluma, pabūti visiems kartu, susitikti, pabendrauti, pamatyti tuos, kurie sugrįžta į pamarį. Seniūnas džiaugėsi, kad yra aktyvaus jaunimo, jaunų šeimų, kurie savo sumanymais praturtina šią tradicinę Marių šventę Kintuose.

Lina ir Karolis Valaičiai išvyksta pagerbti iš marių negrįžusių žvejų.

Lina ir Karolis Valaičiai išvyksta pagerbti iš marių negrįžusių žvejų.

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis į sceną kilo kartu su svečiais – Seimo pirmininko pavaduotoju Kęstu Komskiu, Seimo nariu Artūru Skardžiumi. Šventėje dalyvavo ir Tarybos narys Algis Bekeris. Anot mero, diena – fantastiška, ir dar ant marių kranto – kintiškiai apdovanoti puikiu kraštovaizdžiu, tad ir šventė išskirtinė – Marių šventė.
Bendruomenių metų proga meras įteikė padėkas Kintų bendruomenės pirmininkei Sigitai Kasparavičienei ir Ventės bei Šturmų bendruomenės vadovei Antaninai Adomaitytei. K. Komskis pripažino, kad Marių šventė – geriausias laikas ir gražiausia vieta švęsti, Kintai verti kurorto vardo, nes tai viena iš gražiausių vietovių rajone, čia gyvenantys žmonės geba gintis nuo nepageidaujamo naftos verslo, tačiau šie kovotojai moka ir smagiai švęsti. A. Skardžius sakė suprantąs, kad kintiškiai susirinko ir padėkoti marioms, kaip ir pernai, kaip ir prieš daugelį metų anksčiau. Marios ir maitina, ir grūdina, ugdo tvirtą, darbštų žmogų, o jisai kasmet už marių dovanas atsidėkoja dainomis, šokiais. „Tegul mariose bangas sukelia šiandien jūsų dainos, šokiai…“ – palinkėjo A. Skardžius, gėlių puokštę įteikęs Kintų bendruomenės pirmininkei Sigitai Kasparavičienei, dviejų vaikučių motinai, kuri šventėje buvo su visa šeima.

Kintiškius sveikinusių svečių – visas būrys.

Kintiškius sveikinusių svečių – visas būrys.

Svečius scenoje keitė dainininkai, šokėjai, muzikantai. Apdovanoti įvairių sporto, kitų varžybų nugalėtojai, dalyviai. Linksmybės truko iki vėlumos, kai buvo uždegtas laužas.
Verslininkė Guoda Namavičienė dirba Vilniuje, tik kelis mėnesius nuo pavasario iki rudens praleidžia prie marių savo sodyboje. Moteris iš nendrių darė kompozicijas ir kvietė norinčius prisidėti. Ji atkreipė dėmesį į vandenyje ir ant kranto pastatytas šiaudines kompozicijas – taip kalvis Darius Vilius iš Vilkyčių suartino žmogų ir vandenį. Anot Guodos, gamtos turtai – geriausia medžiaga kūrybai, tik gaila, kad žmogus ir niokoja gamtą, netausoja to turto…
Kalbinti žmonės kaip susitarę sakė: Marių šventė kasmet labai įdomi, vis kitokia, o švęsti pabraidžiojant po marias rajone tegali kintiškiai. „Ar pastebėjote, kiek mes turime jaunimo, vaikų?“ – klausė moteris, įbridusi į vandenį šalia besimaudančio mažylio. Išties Kintų šventėje buvo labai daug jaunimo, vaikų. Kintai – auga.

Stasė SKUTULIENĖ
Autorės ir Romo Tarvydo nuotr.

Ventės vyrai ištvėrė karštį ir išvirė didelį puodą žuvienės.

Ventės vyrai ištvėrė karštį ir išvirė didelį puodą žuvienės.

Marių šventė Kintuose – žvilgsnis į vandens platybes.

Marių šventė Kintuose – žvilgsnis į vandens platybes.

Virvės traukimas – vandeny...

Virvės traukimas – vandeny…

Vaidilutė Vaida paskelbė šventės pradžią.

Vaidilutė Vaida paskelbė šventės pradžią.

Iš nendrių puošybos kompozicijas  kuria Guoda Namavičienė.

Iš nendrių puošybos kompozicijas kuria Guoda Namavičienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Seime – paroda skirta M. Jankaus muziejaus 40-mečiui Trečiadienį, spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų 1 aukšto galerijoje atidaryta paroda „Metai, darbai ir veidai“, skirta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus veiklos 40-mečiui. Parodos atidaryme dalyvavo Seimo narė Aušrinė Norkienė, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, jo pavaduotojas Edgaras Kuturys, M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Pagėgių savivaldybės, muziejaus darbuotojai, kultūros ir meno žmonės. „Didžiuojuosi, kad ši paroda eksponuojama Seime. Už tai, kad Pagėgių kraštas garsinamas sostinėje, dėkoju muziejaus direktorei

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Taip pat skaitykite