Kino teatrai jaunimą vilioja ne tik filmais

Kino teatrai – tai pramoga, kuri jau gana ilgą laiką yra užkariavusi įvairaus amžiaus žmonių, o ypač jaunimo širdis. Filmai kino teatruose rodomi bene nuo pat savo atsiradimo ir šiuo metu nėra jokių ženklų, jog ateityje filmų žiūrėjimas kino teatruose turėtų išnykti.

Tiesa, šiais laikais bene kiekvieną filmą galima rasti ir internete, todėl jų prieinamumas – kur kas didesnis. Kino teatrams tenka ieškoti alternatyvų, kaip privilioti žmones ne tik filmais, bet ir kitomis pramogomis.

Daugybė įvairių žaidimų

Turbūt net nereikia kalbėti apie tai, jog prieš filmus galima nusipirkti įvairių užkandžių ir gaiviųjų gėrimų. Tuo nustebinti būtų sunku, tačiau kino teatrai randa kitų būdų kaip prisivilioti lankytojų.

Viena iš opcijų – įvairūs žaidimai.

Štai kino centre „Forum Cinemas“ kalbintas Matas teigė, jog prieš eidamas į filmą visuomet su bičiuliu žaidžia ir krepšinio žaidimą. Jis stovi dažname kino teatre ir per 1 minutę du žaidėjai varžosi, kuris daugiau kartų įmes į krepšį.

„Dabar kai paklausėte, tai taip, mes einam ir dėl to žaidimo. Kai renkamės filmą, tai abu su draugu nekantraujame kuris šįsyk nugalės žaidžiant tą krepšinio žaidimą. Reikia pripažinti, kad tai taip gera rinkodara“, – sakė Matas.

Kitas kino teatro lankytojas Povilas buvo sutiktas žaidžiantis žaidimų automatu: „Šiame kino teatre stovi trys automatai, man tokie dalykai patinka ir yra pramoga. Kai draugė pasiūlo eiti į kiną, tai pagalvoju, kad galėsiu kartu ir pažaisti.

Paprasčiausiai daugiau neturiu kur tą daryti. Šiais laikais mažai vietų kurios būdų dedikuotos žaidimams, ypač su žaidimų automatais. Bendrai tai tikrai pramoga, kuri daro tą viešnagę į kino teatrą dar ypatingesnę. Gauni ne vieną pramogą, o visą bendrą jų paketą“, – sakė Povilas.

Nepralenkiamas žaidimas – vadinamasis „ledo ritulys“

Tikru kino teatro žaidimų karaliumi galima vadinti vadinamąjį „ledo ritulį“. Šį žaidimą veikiausiai yra tekę išbandyti daugeliui. Du žaidėjai mušinėja muštuką iš skirtingų pusių ir siekia praleisti kuo mažiau įvarčių. Įprastai laimi tas, kuris pirmas pelno 8 ar 10 įvarčių.

„Žaidžiame šį žaidimą su visa šeima. Tam nereikia specialių įgūdžių, todėl labai lengva žaisti ir su vaikais. Tokį stalą esu matęs tik kino teatruose, boulinge, na ir sykį Palangoje, galėtų jis stovėti ir daugiau vietų“, – sakė su dukromis animacinio filmo stebėti atėjęs Raimundas.

Ištrauk žaislą – sudėtingas, bet vis dar populiarus

Dar vienas didelių kino teatrų atributas – žaidimas kuriame reikia ištraukti pliušinį žaislą. Pasak kino teatro darbuotojo jis itin patinka poroms:

„Žaislą ištraukti nelengva, tačiau vaikinai mėgina laimėti prizą savo antrosioms pusėms. Daug kas sako, kad čia pinigų išmetimas į balą, bet juk kainuoja nebrangiai, o laimėti smagu“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po