Kinematografų ir vilniečių pamėgti sostinės dvarai puošia naujuosius pašto ženklus

Rugsėjo 15 d. Lietuvos paštas išleido dailininkės Vilijos Mačiulytės kurtus pašto ženklus „Lietuvos dvarai. Dvaro rūmai“. Pašto ženklų nominalai – po 1,20 Eur, tiražas – po 18 tūkst. vnt. Viename iš naujųjų pašto ženklų vaizduojama Verkių dvaro rytinė oficina, kitame – Trakų Vokės dvaro rūmai.

Abu sostinėje esantys dvarai yra gerai žinomi daugeliui vilniečių – šie objektai yra tapę pamėgta gyventojų laisvalaikio leidimo erdve, į kurią užsukama visais metų laikais. Vilniuje, ant stataus Neries kranto, prie Verkės upelio žiočių, išsidėstę Verkių rūmai buvo įkurti XVIII a. Juos pastatė Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis pagal Lauryno Gucevičiaus ir Martyno Knakfuso projektus.

Verkių rūmų architektūros ansamblis su šalia esančiu peizažiniu parku atspindi to meto Vidurio Europos užmiesčio teritorijų gamtos ir kultūros sandūrą. Rūmų teritorijoje yra išlikę net 15 pastatų – dvi rūmų oficinos bei tarp jų buvusių centrinių rūmų pamatai, senosios arklidės, vandens malūnas, kiti pastatai. Šiuo metu Verkių rūmų kompleksas priklauso Gamtos tyrimų centro Botanikos institutui, o į jį nevengia užsukti ir kinematografai, kuriems rūmai dažnai tampa tobula filmavimo aikštele.

Kitame pašto ženkle įamžintų Trakų Vokės dvaro rūmų sodyba formavosi XIX a., kai iš tuometinių savininkų Dombrovolskių Trakų Vokę įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. Neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų Trakų Vokės dvaro rūmai buvo suprojektuoti pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį, o parkas formuotas garsaus to laikmečio prancūzų kraštovaizdžio architekto.

Trakų Vokės dvaro rūmai yra dviaukščiai, o pastato prieangis puoštas gipso skydu su Tiškevičių giminės herbu.  Kaip ir Verkių, taip ir Trakų Vokės dvarą yra pamėgę ne tik eiliniai lankytojai, bet ir kino kūrėjai – jame taipogi filmuojami įvairūs istoriniais įvykiais paremti serialai ir filmai.

Lietuvos pašto inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įamžinama seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje

2023 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija įgyvendina projektą „Šv. Jokūbo festivalis Švėkšnoje: seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje“. Projekto tikslas – įamžinti vienuolės Antaninos Žemgulytės-Bonitos bei seserų elzbietiečių veiklą Lietuvoje ir Švėkšnoje. Po Pirmo pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos augti vienuolijoms. 1918–1940 m. Lietuvoje naujai įsikūrė 11 ordinų ir kongregacijų vienuoliai: vargdienių seserys, kazimierietės, kryžietės, elzbietietės, pranciškonės, jėzuitai, kapucinai, dominikonai, saleziečiai, pranciškietės ir salezietės. 1924 m. į Lietuvą iš Karaliaučiaus, kur buvo įsikūręs kongregacijos provincijos centras su noviciatu,

Kaip tinkamai laikyti nusipirktą pieną

Pienas – vienas perkamiausių lietuvių maisto produktų. Kad jis išlaikytų savo skonį ir maistines savybes iki pat galiojimo laiko pabaigos, jį parsinešę namo turėtume laikytis tam tikrų taisyklių. Dalis iš jų, ko gero, yra žinomos daugeliui, tačiau kai kurios gali nustebinti. Apie tai, kokių klaidų vengti nusipirkus pieno, pasakoja prekės ženklą „Dvaro“ valdančios bendrovės „Pieno žvaigždės“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė. Pienas turi būti laikomas šaldytuve. Tad įsipylę pieno, visuomet stenkitės kuo greičiau jį padėti atgal į šaldytuvą. Taip pat visuomet

Gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų už suteiktas paslaugas, medikai – didesnius atlyginimus

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pagal padidintus įkainius būtų atsiskaitoma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo šių metų lapkričio 1 d. „Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius – tai daroma peržiūrint įkainius

Su patyčiomis mokyklose vaikai kovoja pasitelkę piešinius

Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra viena opiausių problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, patyčias patiria vidutiniškai 42 proc. berniukų ir 37 proc. mergaičių 40-yje labiausiai išsivysčiusių šalių. Pasipriešinti patyčioms nusiteikę ir Lietuvos vaikai, pasitelkę tam kūrybingas idėjas. „Su patyčiomis susidurti gali ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugusieji. Tačiau, jei suaugusieji gali apsiginti, labai dažnai vaikai jaučiasi bejėgiai prieš juos emociškai, o kartais net fiziškai žalojantį elgesį. Galime pasidžiaugti, kad patyčios mokyklose nebėra tabu – ši problema ne

Taip pat skaitykite