Kiekviena diena – naujas iššūkis

Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus.

Lino Svetiko pastebėjimu, sveikatos priežiūros darbuotojų užsikrėtimas koronavirusu – viena didžiausių pastarojo laikotarpio grėsmių. Andriaus Ufarto nuotr.

Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas.

Situacija keičiasi kasdien

Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai didėja ir piliečiai vis labiau bijo užsikrėsti koronavirusu. Tačiau kiekvienas pirmiausia galvojame apie save ir savo šeimą, o juk medikai ir kiti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra būtent tie asmenys, kurie pirmosiose gretose grumiasi su klastingu virusu ir kurie neša didžiausią pandemijos naštą ir atsakomybę už visų mūsų sveikatą.

Kiekvieną dieną būdamas pirmosiose gretose koronaviruso fronte, infektologas L. Svetikas pasakoja, kad į VULSK Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kasdien kreipiasi nemažai pacientų, kurių didžioji dauguma infekuoti virusu. „Mes esame vienas pagrindinių SARS-CoV-2 virusu sergantiems pacientams paslaugas teikiančių centrų, COVID-19 infekuoti pacientai, kuriems reikia stacionarinio gydymo, yra gydomi mūsų centre, tačiau visų pacientų mes stacionarizuoti negalime dėl vietų stokos, todėl pacientus, kuriems pagalba gali būti suteikta atraminėse ligoninėse, perkeliame į kitas įstaigas – Vilniaus miesto klinikinės ligoninės COVID19 skyrių, Ukmergės ligoninę, Alytaus ligoninę. Šiuo metu (lapkričio 11 d. duomenimis) Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje yra gydomi 14 pacientų, tačiau situacija kasdien keičiasi. Skyriuose visuomet yra pacientų, kuriems yra tikėtinas būklės pablogėjimas ir perkėlimo į Reanimacijos skyrių galimybė“, teigia jis.

Svarbiausia laikytis reikalavimų

Kaip ir kitose šalies gydymo įstaigose, Santaros klinikose yra laikomasi griežtų infekcijų kontrolės reikalavimų: koronavirusu sergantys pacientai gydomi tik tam skirtuose skyriuose, į kuriuos juose nedirbantiems darbuotojams, pašaliniams asmenims ar lankytojams užeiti yra griežtai draudžiama.

„Klinikose yra keturi pacientų, sergančių COVID19, gydymui skirti skyriai trijuose skirtinguose korpusuose. Jei bet kuriame kitame ligoninės skyriuje būtų nustatytas koronavirusu sergantis pacientas, toks pacientas nedelsiant būtų perkeltas tolimesniam gydymui į vienas iš keturių COVID19 skyrių“, situaciją aiškina Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas.

Kalbėdamas apie viruso plitimą tarp įstaigos darbuotojų, medikas mano, jog bet kuris klinikų darbuotojas didžiausią riziką užsikrėsti patiria už darbovietės ribų. Visi medicinos darbuotojai itin griežtai ir sąžiningai vertina privalomas apsaugos priemones ir atsakingai laikosi infekcijų kontrolės reikalavimų, todėl rizika užsikrėsti darbovietėje yra palyginti nedidelė.

„Infekcijų kontrolės skyrius nuolat organizuoja mokymus darbuotojams, kurių metu kaskart iš naujo yra primenami saugaus darbo principai“, teigia L. Svetikas.

Visuomenė neįvertina grėsmės

Viena svarbiausių ir didžiausių problemų, su kuriomis susiduria gydymo įstaigos šiuo neeiliniu laikotarpiu, medikas įvardija darbuotojų užsikrėtimą virusu ir būtiną visos kartu dirbusios pamainos saviizoliaciją. Juk turėjus kontaktą su užsikrėtusiuoju, įvairūs skyriai netenka personalo darbuotojų, o likusiems didėja darbo krūviai.

Be viso to, kita didelė grėsmė medicinos įstaigoms kyla tuomet, kai pacientai užsikrečia koronavirusu gydantis ligoninėje.

„Mano nuomone, visuomenė neteisingai informuojama apie šią problemą. Galime išgirsti pasisakymų, kad pacientai buvo užkrėsti gydymo įstaigoje, tarsi tai būtų atlikta tyčia. Visuomenei reiktų žinoti, kad pacientai prieš patenkant į stacionarą yra testuojami, reguliariai testuojami ir darbuotojai, tačiau problema šiuo atveju yra inkubacijos periode esantis  asmuo. Tiriant inkubacijos periode esančius asmenis galime gauti neigiamą COVID19 PGR tyrimo atsakymą, ir šiam žmogui nepasireiškus simptomų, jis gali užkrėsti kitus. Nesvarbu, tai būtų darbuotojas ar pacientas. Visų kiekvieną dieną ištirti negalime“, aiškina L. Svetikas.

Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimoskubios pagalbos skyriaus vadovo, norint išvengti šių dviejų pagrindinių grėsmių, kurios gąsdina medicinos įstaigas ir jose dirbantį personalą bei gydomus pacientus, yra laikomasi pagrindinių saugumo principų dažnai testuojami darbuotojai, o pacientams atliekami testai prieš jiems patenkant į stacionarą, tiek medikai, tiek pacientai griežtai laikosi visų infekcijų kontrolės ir apsaugos reikalavimų. Kad ir kaip būtų, siekiant maksimalių rezultatų, likusi visuomenės dalis privalo taip pat sąmoningai įvertinti galimas pandemijos grėsmes ir atsakingai laikytis visų nurodytų apsaugos priemonių.

Užsak. Nr. 2020/86.

Hits: 104

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite