Kiek saulės spindulių pernai teko Šilutėje?

Vienas iš pagrindinių veiksnių, formuojančių klimatą ir jo kaitos dėsningumus, yra Saulės energijos prietaka į paklotinį Žemės paviršių, todėl Saulės spinduliuotės matavimai yra labai svarbūs norint kuo geriau išanalizuoti pagrindinį atmosferoje vykstančių procesų energijos šaltinį. 2022 m. bendroji Saulės spinduliuotė Kaune standartinę klimato normą viršijo 9 proc., o Šilutėje 4 proc..

Stebėti pradėta Kaune ir Šilutėje

Lietuvoje pirmieji detalūs Saulės spinduliuotės (aktinometriniai) stebėjimai buvo pradėti Šilutės ir Kauno meteorologijos stotyse. Nuo 1955 m. Saulės spinduliuotės matavimai buvo vykdomi 6 kartus per parą, šį darbą rankiniu būdu atlikdavo stebėtojas.

Šiuo metu Kaune ir Šilutėje matavimai kas valandą atliekami automatiniais prietaisais, kurie matuoja bendrąją, tiesioginę, išsklaidytąją ir atspindėtąją Saulės spinduliuotę, spinduliuotės balansą bei Saulės spindėjimo trukmę.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai modernizuojant meteorologijos stočių tinklą 9 stotyse – Biržų, Mažeikių, Nidos, Šiaulių, Vilniaus, Dotnuvos, Lazdijų, Utenos, Vilniaus – buvo praplėsta stebėjimų programa bei įrengti piranometrai, matuojantys bendrąją Saulės spinduliuotę. 12 stočių – Biržų, Klaipėdos, Nidos, Šiaulių, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Dotnuvos, Dūkšto, Lazdijų, Telšių ir Kybartų – įrengti Saulės spindėjimo trukmės matuokliai.

Vienas iš pagrindinių ir svarbiausių matuojamų Saulės spinduliuotės elementų yra bendroji Saulės spinduliuotė (Q). Tai Žemės paviršių pasiekiančios tiesioginės (Saulės spinduliuotės dalis, kuri tiesiogiai pasiekia paviršių) ir išsklaidytosios (dalis, kurią išsklaido atmosfera) spinduliuotės suma.

Q duomenys apibūdina Saulės energijos kiekį, tenkantį atitinkamam ploto vienetui. Šie duomenys plačiai naudojami tiek gamtinių sistemų analizėje, tiek socialinėje ir ekonominėje aplinkoje.

Pateikiame trumpą 2022 m. Q palyginimą su apskaičiuota 1991-2020 m. standartine klimato norma (SKN). 2022 m. bendroji Saulės spinduliuotė (Q) Kaune sudarė 3964 MJ/m2 (9 proc. daugiau SKN), o Šilutėje 4016 MJ/m2 (4 proc. daugiau SKN).

Šilutėje daugiau nei Kaune

Didžiausi teigiami Q nuokrypiai abiejose stotyse užfiksuoti kovo mėnesį – Kaune 43 proc., o Šilutėje 38 proc. daugiau nei SKN. Analizuojant rekordų suvestinę, 2022 m. kovas Kaune užima ketvirtą vietą, o Šilutė – antrą iš visų kovo mėnesių nuo pat stebėjimų pradžios pagal didžiausią spinduliuotės kiekį (atitinkamai 378 ir 380 MJ/m2) į horizontalų paviršių.

Didžiausi neigiami nuokrypiai nuo SKN Kaune buvo registruoti gegužę (-5 proc.) ir lapkritį (-11 proc.) bei Šilutėje sausio (-11 proc.), vasario ir lapkričio (-8 proc.) mėnesiais. 2022 m. Kaune tik 3 mėnesius – gegužę, lapkritį ir gruodį – buvo fiksuotos neigiamo nuokrypio nuo SKN tendencijos, likusiais mėnesiais Q sumos viršijo daugiamečius vidurkius. Šilutėje nuokrypiai pasiskirstė tolygiai, 6 mėnesius (sausį, vasarį, gegužę, liepą, lapkritį ir gruodį) stebėtos neigiamo nuokrypio, o likusius 6 – teigiamo nuokrypio nuo SKN tendencijos.

Parengta pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite