Kiek saulės spindulių pernai teko Šilutėje?

Vienas iš pagrindinių veiksnių, formuojančių klimatą ir jo kaitos dėsningumus, yra Saulės energijos prietaka į paklotinį Žemės paviršių, todėl Saulės spinduliuotės matavimai yra labai svarbūs norint kuo geriau išanalizuoti pagrindinį atmosferoje vykstančių procesų energijos šaltinį. 2022 m. bendroji Saulės spinduliuotė Kaune standartinę klimato normą viršijo 9 proc., o Šilutėje 4 proc..

Stebėti pradėta Kaune ir Šilutėje

Lietuvoje pirmieji detalūs Saulės spinduliuotės (aktinometriniai) stebėjimai buvo pradėti Šilutės ir Kauno meteorologijos stotyse. Nuo 1955 m. Saulės spinduliuotės matavimai buvo vykdomi 6 kartus per parą, šį darbą rankiniu būdu atlikdavo stebėtojas.

Šiuo metu Kaune ir Šilutėje matavimai kas valandą atliekami automatiniais prietaisais, kurie matuoja bendrąją, tiesioginę, išsklaidytąją ir atspindėtąją Saulės spinduliuotę, spinduliuotės balansą bei Saulės spindėjimo trukmę.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai modernizuojant meteorologijos stočių tinklą 9 stotyse – Biržų, Mažeikių, Nidos, Šiaulių, Vilniaus, Dotnuvos, Lazdijų, Utenos, Vilniaus – buvo praplėsta stebėjimų programa bei įrengti piranometrai, matuojantys bendrąją Saulės spinduliuotę. 12 stočių – Biržų, Klaipėdos, Nidos, Šiaulių, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Dotnuvos, Dūkšto, Lazdijų, Telšių ir Kybartų – įrengti Saulės spindėjimo trukmės matuokliai.

Vienas iš pagrindinių ir svarbiausių matuojamų Saulės spinduliuotės elementų yra bendroji Saulės spinduliuotė (Q). Tai Žemės paviršių pasiekiančios tiesioginės (Saulės spinduliuotės dalis, kuri tiesiogiai pasiekia paviršių) ir išsklaidytosios (dalis, kurią išsklaido atmosfera) spinduliuotės suma.

Q duomenys apibūdina Saulės energijos kiekį, tenkantį atitinkamam ploto vienetui. Šie duomenys plačiai naudojami tiek gamtinių sistemų analizėje, tiek socialinėje ir ekonominėje aplinkoje.

Pateikiame trumpą 2022 m. Q palyginimą su apskaičiuota 1991-2020 m. standartine klimato norma (SKN). 2022 m. bendroji Saulės spinduliuotė (Q) Kaune sudarė 3964 MJ/m2 (9 proc. daugiau SKN), o Šilutėje 4016 MJ/m2 (4 proc. daugiau SKN).

Šilutėje daugiau nei Kaune

Didžiausi teigiami Q nuokrypiai abiejose stotyse užfiksuoti kovo mėnesį – Kaune 43 proc., o Šilutėje 38 proc. daugiau nei SKN. Analizuojant rekordų suvestinę, 2022 m. kovas Kaune užima ketvirtą vietą, o Šilutė – antrą iš visų kovo mėnesių nuo pat stebėjimų pradžios pagal didžiausią spinduliuotės kiekį (atitinkamai 378 ir 380 MJ/m2) į horizontalų paviršių.

Didžiausi neigiami nuokrypiai nuo SKN Kaune buvo registruoti gegužę (-5 proc.) ir lapkritį (-11 proc.) bei Šilutėje sausio (-11 proc.), vasario ir lapkričio (-8 proc.) mėnesiais. 2022 m. Kaune tik 3 mėnesius – gegužę, lapkritį ir gruodį – buvo fiksuotos neigiamo nuokrypio nuo SKN tendencijos, likusiais mėnesiais Q sumos viršijo daugiamečius vidurkius. Šilutėje nuokrypiai pasiskirstė tolygiai, 6 mėnesius (sausį, vasarį, gegužę, liepą, lapkritį ir gruodį) stebėtos neigiamo nuokrypio, o likusius 6 – teigiamo nuokrypio nuo SKN tendencijos.

Parengta pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Įvyko tradicinės sportinių šokių varžybos „Pamario pora 2024“

Jau 27-eri metai Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“, kartu su Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) Šilutėje organizuoja Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybas „Pamario pora“. Į Pamario kraštą atvyksta varžytis sportinių šokių šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Šiais metais šokėjus vertino Lietuvos bei tarptautinės kategorijos sportinių šokių vertintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Varžybose dalyvavo daug talentingų šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir Liepojos (Latvija). Ne vienoje rungtyje sėkmė lydėjo šilutiškius. Šios varžybos yra net ik gera proga

Projekto „Metai su knyga 2‘‘ ambasadorius Juozas Ališauskas – Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi jau antrus metus besitęsiančio respublikinio projekto „Metai su knyga 2“ paauglių skaitymo ambasadorius, aktorius, pedagogas, slemeris Juozas Ališauskas. Džiugu, jog šio skaitymo skatinimui skirto projekto ambasadoriai kasmet susitinka su įvairaus amžiaus Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos lankytojais ir supažindina su savo kūryba. Projekto organizatoriai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos, Ąžuolyno biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Kūrybiniame improvizacijų kupiname susitikime su kūrėju Juozu Ališausku dalyvavo Pagėgių Algimanto

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Į šį sąrašą siūloma įrašyti tik gamtoje (uoksuose ar drevėse) gyvenančias šios bičių rūšies šeimas. Laikomų ir veisiamų nelaisvėje (aviliuose) Europos tamsiųjų medunešių bičių populiacijų dalis į jį nebūtų įtraukta. Netaikant šiam vietinės bitės porūšiui teisinių apsaugos priemonių, nustatytų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, negalima užtikrinti, kad šio porūšio laukinės populiacijos nebus prarastos.

Taip pat skaitykite