Kiek kainuoja pratybų sąsiuviniai?

Žiniasklaidoje vis dažniau tėvai žeria priekaištus dėl pabrangusių pratybų sąsiuvinių. Skelbiama, jog vidutiniškai vienam vaikui pratybų sąsiuviniai kainuoja apie 50 eurų. Tai paaiškėjo, kai Vakarų Lietuvos tėvų forumo atstovai paprašė pasidalinti žiniomis, kiek tėvai moka už pratybas. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tikina, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi. Ar juos naudoti, nusprendžia pati mokykla arba mokytojas. Mokykla, prieš priimdama sprendimą, turi tartis su mokinių tėvais.

„Mokytojai turėtų pasvarstyti, ar pratybų pildymas lavina dabartinių mokinių mąstymą, vaizduotę, ar tikrai geriau įtvirtina vieno ar kito dalyko žinias. Nereikėtų apsiriboti pratybų sąsiuviniais, kurie, galbūt galima ir taip pasakyti, yra nueinančio laiko reliktas. Kodėl neparinkus mokiniams įdomesnių, šiuolaikiškesnių ir naudingesnių užduočių, skatinančių kūrybiškumą, bendradarbiavimą, įtraukiančių išmaniųjų technologijų tikslingą naudojimą?“ – sako švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Kiek kainuoja pratybos?
Tačiau tėvai vis tiek piktinasi, mat mokymo įstaigoje jų nuomonės niekas neklausia. Tėvai tik informuojami, kiek reikia ir iki kada vaikas turi atsinešti pratybų sąsiuvinius. Vakarų Lietuvos tėvų forume pasipylė įvairūs komentarai. Paaiškėjo, jog kai kurie pirmokų tėvai už pratybas išleidžia nuo 35 eurų iki 56. Panašiai tiek moka ir antrokų tėvai. Trečiokų pratybų sąsiuvinių kaina nedaug skiriasi nuo žemesnių klasių. Jų kaina siekia nuo 40 iki 57 eurų. Apie 60 eurų už pratybas moka ir ketvirtokų tėvai.
Tokios sumos susidaro perkant pratybų sąsiuvinius vienam vaikui. Jei šeimoje auga du ar trys vaikai, suma išauga kelis kartus. „Trims vaikučiams (ketvirtokas, antrokas, ir paruošiamukė) išleidome apie 130 eurų pratyboms per vieną dieną. Prašau atkreipti dėmesį – minimalus atlyginimas Lietuvoje – 400 eurų, tai trečdalį sumos išleidome. Dėkui vyrui, mes nebadausim, bet ką daryti kitoms šeimoms, kurios augina būrį vaikų?“ – retoriškai klausia mama Dijana.

Tiek kainavo antroko mamai pratybų sąsiuviniai Gargžduose.

Pratybų verslas 
Vakarų Lietuvos tėvų forumo atstovai kartu su tėvais diskutavo apie vadovėlių kokybę. „Ar tik ne čia ir yra problema, kad dėl vadovėlių prastos turinio kokybės bandoma „prasukti” pratybų verslą…. Iš mokytojų visi reikalauja kūrybiškumo, bet paskui visi atsiskaitome „standartizuotai“, – komentavo forumo atstovai. Su tokia nuomone sutiko ir tėvai, kurie įsitikinę, jog pratybų verslas klesti, o tam įtakos turi Lietuvoje leidžiami vadovėliai.  „Pratybos „eina“ lygiagrečiai su vadovėliais, todėl kad „būtų reikalingos“ ir jas pirktų, rengia vadovėlius beveik be užduočių. Gal atsakymas čia? Ranka ranką plauna…“ – svarstė Laura.
Atsakomybė už pratybas – mokymo įstaigai
Jeigu mokykla pasirenka naudoti pratybų sąsiuvinius, tai mokytojai mokiniams ir tėvams turi paaiškinti, kaip pratybų sąsiuviniai bus panaudoti ugdymo procese ir padės užtikrinti kokybišką ugdymą. Taip pat labai svarbu įvertinti ir kartu su bendruomene aptarti bendrą lėšų poreikį vieno vaiko pratybų sąsiuviniams, atsižvelgti į finansines pasekmes šeimoms.
Visa atsakomybė už pratybas, jų prasmingumą tenka mokyklai ir mokytojams, nusprendusiems jas įsigyti ir naudoti. Pratybų sąsiuvinių negalima įsigyti iš mokinio krepšelio lėšų, nes mokymo priemonėmis mokinį aprūpina tėvai.
Leidyklos kasmet išleidžia naujų vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, pastarųjų ministerija neaprobuoja, nenustato jų kainų. Tad mokyklos vadovai ir mokytojai turi atsakingai rinktis, kokių ir kiek mokymo priemonių reikia būtent tais mokslo metais.
Parengė 
Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai