Kiaulių maras Pamario dar nepasiekė

Trečiadienį Ignalinos rajone oficialiai paskelbta ekstremali padėtis dėl kiaulių maro. Ekstremali padėtis dabar galioja Ignalinos, Trakų,Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Šalčininkų ir Alytaus rajonuose, tuo tarpu Šilutės rajone kol kas ramu.

Ruošiantis galimai kiaulių maro epidemijai, pernai rudenį buvo surengtos pratybos.

Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis sakė, kad galima pasidžiaugti, jog kiaulių maro mūsų rajone neaptikta. Visi sumedžiotų šernų tyrimo rezultatai – neigiami. Jis priminė, kad metų pradžioje sustiprintos biologinės saugos priemonės tebegalioja, o nustačius kiaulių maro židinį Ignalinoje deklaravusieji, kad laiko 10 ir daugiau kiaulių, tikrinami intensyviau.
E. Ciparis sakė, kad liepos 1 d. Šilutės rajone 195 gyvulių augintojai deklaravo 18 385 kiaules. Iš jų daugiau kaip 17 tūkst. kiaulių sutelkta 10-yje stambiausių kiaulių augintojų ūkių.
„Klausimas, ar kiaulių augintojai dirbtinai nedeklaruoja mažiau nei iš tiesų laiko kiaulių? Jeigu jie taip daro, rizikuoja negauti paramos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, o nelaimės atveju, užpuolus kiaulių marui, – kompensacijų“, – sakė E. Ciparis.
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas pabrėžė, kad kiaulių maras savaime neatsiranda, todėl ūkininkai turi suprasti, kad gana nesudėtingos biologinės saugos priemonės irtai, kad į tvartus nepatektų pašalinių žmonių gali apsaugoti nuo didelės nelaimės ir nuostolių. Anot E. Cipario, dabartiniai karščiai įtakos kiaulių maro plitimui neturi. Priešingai, pavyzdžiui, jeigu, aplinkoje pasklis kiaulių maru sergančio šerno seilės, karštis ir didesnė saulės radiacija greičiau sunaikins užkratą, o ligai plisti tarp gyvūnų, karštis didesnės įtakos neturi.
Iškilus kiaulių maro pavojui, pernai buvo surengtos pratybos, kurių metu mokytąsi, kaip elgtis aptikus kiaulių maro židinį. Jame dalyvavo visos specialiosios tarnybos. Birželio 20 d. buvo sukviestas Šilutės r. savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame svarstyta, kur bėdos atveju būtų galima užkasti gyvūnų gaišenas. Nustatytos trys galimos gyvūnų gaišenų laidojimo vietos: Rumšų ir Leitgirių kaimuose (Juknaičių sen.), Grabupiuose (Šilutės sen.). Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išnagrinėjo gyvūnų laidojimo vietų geologines sąlygas ir Šilutės rajono savivaldybei atsiuntė atsakymą, kad visos pasirinktos vietos yra tinkamos.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nelieka gimnazijos skyriaus Kintuose

Tokį sprendimą priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šilutės pirmoji gimnazija turėjo Kintų skyrių, kurio nuo rugpjūčio 31 d. nelieka. Tad Savivaldybės taryba patvirtino naują šios gimnazijos struktūrą, kai nutraukiamas vidurinio ugdymo programos vykdymas Kintų skyriuje, kurio nebelieka, taip pat pritarė atnaujintiems gimnazijos nuostatams. Pokyčių atsiranda dėl naujų teisės aktų. Tokiems pokyčiams pritarė gimnazijos bendruomenė, gimnazijos Taryba, visus dokumentus Savivaldybei pateikė gimnazijos direktorė Laima Spirginė. Belieka pridurti, kad Kintuose skyriaus nelieka, nes trūksta mokinių. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kintų

Ar Šilutės rajone bus apgyvendinta nelegalių migrantų?

To pasiteiravome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. „Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo klausimų, ar galėtume priimti nelegalių migrantų, buvo tokių siūlymų. Tačiau atsakymas toks: mes neturime kur jų įkurdinti, tam nepasiruošę. Nėra tam tinkamų pastatų“, – sakė V. Pozingis ir pridūrė, jog tam reikia ne tik pastato, žinoma, aptverto, su apsauga visą parą. Esą tektų tuos pastatus sutvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi: reikia sanitarinių sąlygų, pagaliau lovų ir viso kito, stalų, kėdžių, o dar maitinimo organizavimas… „Yra Vyriausybė,

Rusnėje paminėtos 150-osios Hermano Kalenbacho gimimo metinės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių. Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev. „Smagu kiekvienais metais dalyvauti ir stebėti vis pilnėjančias gretas taip jau vadinamame „Šeimos susiėjime”. Renginio metu labai jaučiamas visų šalių

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Taip pat skaitykite