Kepyklose – kūčiukų kepimo įkarštis. Krosnys bus užgesintos tik Kūčių vakarą

kūčiukų30 sunkvežimių kūčiukų – tiek jų po Lietuvą pasklis vien iš kepyklos Panevėžyje, kur pastarosiomis savaitėmis krosnys negęsta net ir naktį. Išlaikyti lietuvišką kūčiukų kepimo tradiciją – itin atsakinga užduotis.

Aukščiausios rūšies miltai ir aguonos, dėmesingai maišoma ir kildinama tešla, tiksliai formuojami mažieji „duonos kepaliukai“ ir jų kelionė į milžinišką krosnį. Kiekvienas kepėjų žingsnis yra gerai pamatuotas ir apskaičiuotas. „Per gana trumpą laikotarpį turime iškepti tiek kūčiukų, kad jų užtektų trims milijonams“, – sako kepyklą Panevėžyje valdančios bendrovės „AR Maistas“ komercijos direktorius Rytis Rimkevičius.

Jis pabrėžia, kad aguonų atranka yra kone pati atsakingiausia pasirengimo darbų dalis. Dar vasarą kepėjai pradeda vertinti metų derlių ir grūdelių savybes, nes lietuviškiems kūčiukams naudojamos tik aukščiausios kokybės aguonos.

Daugiau apie kūčiukų kepimo ypatybes žiūrėkite reportaže.

Kūčiukų receptūros – tradicinės, bet naujovių netrūksta

Šiuo metu kūčiukų kepėjams yra prasidėjęs pats darbų įkarštis. Per parą iškepamų kūčiukų kiekį R.Rimkevičius skaičiuoja tonomis, o kepėjai turi itin sparčiai suktis, kad kepiniai pasiektų parduotuves. Kūčiukų gamybos procesų pagreitinti neįmanoma. Pavyzdžiui, kūčiukų tešlai iškilti reikia 30-45 minučių, o gražiai suformuoti kūčiukai krosnyje kepa apie 15 minučių.

Jau penkiolika metų įvairūs kepiniai iš Aukštaitijos sostinės plačiai pasklinda po lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves. JDC prekės ženklą žino ne tik kūčiukų pirkėjai, bet džiūvėsėliais, traškučiais, meduoliais pasmaguriauti mėgstantys žmonės.

Nors tradicinių lietuviškų kūčiukų receptūros jau yra nusistovėjusios, tačiau Aukštaitijos kepėjai visada pasiūlo ir vieną kitą naujovę. „Tiems, kas propaguoja sveiką gyvenimo būdą siūlome pilno grūdo kūčiukus su aguonomis ir linų sėmenimis. Taip pat kepame minkštus, traškius kūčiukus, o šįmet kartu su „Maxima“ pristatome naujieną – mažuosius kūčiukus. Naujas produktas padeda žaismingai ir patraukliai perteikti senąsias lietuvių tradicijas jaunajai kartai. Manau, kad jie itin patiks vaikams ir ne tik“, – pasakoja R.Rimkevičius.

Visgi patys populiariausi išlieka tradicinės receptūros nedideli, truputį saldūs kepti mielinės tešlos kūčiukai su aguonomis. „Jie gali būti valgomi sausi, tačiau dažniausiai patiekiami mirkyti aguonpienyje“, – pažymi R. Rimkevičius.

Skanaujama nelaukiant švenčių

Vien pernai prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse buvo parduota beveik 400 tonų kūčiukų.

„Turbūt šalyje nėra šeimos, kuri ant savo Kūčių stalo neturėtų kūčiukų, be to, pastebime, kas vis anksčiau žmonės pradeda juos pirkti ir skanauja nelaukdami švenčių“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Ji priduria, kad „Maxima“ parduotuvėse šiemet galima rasti net 16 rūšių kūčiukų, o populiariausių kūčiukų kaina nėra pasikeitusi.

Kūčiukų kepimas turi ir simbolinę prasmę

Bendrovės „AR Maistas“ komercijos direktorius R. Rimkevičius primena, kad Kūčių valgiai nuo seno yra burtų ir šeimos ritualų dalis. Kūčiukais žmonės dalijasi tarsi duona, siekdami susitaikyti, sutvirtinti santykius.

„Daug metų dirbame su „Maxima“, kad švenčių tradicijos Lietuvoje išliktų stiprios ir mes galėtume kuo daugiau prie to prisidėti. Glaudžiai bendradarbiaujame, dalinamės tarpusavyje žiniomis ir įžvalgomis, kurios leidžia plėsti asortimentą ir pasiūlyti pirkėjams naujų produktų“,  – sako R. Rimkevičius.

Jis džiaugiasi, kad Panevėžyje kepti kūčiukai kasmet keliauja ir į Jungtinę Karalystę, Airiją, JAV – visur, kur gyvena aktyvios ir tradicijas puoselėjančios lietuvių bendruomenės.

pamarys.eu pagal maxima.lt inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite