Kepyklose – kūčiukų kepimo įkarštis. Krosnys bus užgesintos tik Kūčių vakarą

kūčiukų30 sunkvežimių kūčiukų – tiek jų po Lietuvą pasklis vien iš kepyklos Panevėžyje, kur pastarosiomis savaitėmis krosnys negęsta net ir naktį. Išlaikyti lietuvišką kūčiukų kepimo tradiciją – itin atsakinga užduotis.

Aukščiausios rūšies miltai ir aguonos, dėmesingai maišoma ir kildinama tešla, tiksliai formuojami mažieji „duonos kepaliukai“ ir jų kelionė į milžinišką krosnį. Kiekvienas kepėjų žingsnis yra gerai pamatuotas ir apskaičiuotas. „Per gana trumpą laikotarpį turime iškepti tiek kūčiukų, kad jų užtektų trims milijonams“, – sako kepyklą Panevėžyje valdančios bendrovės „AR Maistas“ komercijos direktorius Rytis Rimkevičius.

Jis pabrėžia, kad aguonų atranka yra kone pati atsakingiausia pasirengimo darbų dalis. Dar vasarą kepėjai pradeda vertinti metų derlių ir grūdelių savybes, nes lietuviškiems kūčiukams naudojamos tik aukščiausios kokybės aguonos.

Daugiau apie kūčiukų kepimo ypatybes žiūrėkite reportaže.

Kūčiukų receptūros – tradicinės, bet naujovių netrūksta

Šiuo metu kūčiukų kepėjams yra prasidėjęs pats darbų įkarštis. Per parą iškepamų kūčiukų kiekį R.Rimkevičius skaičiuoja tonomis, o kepėjai turi itin sparčiai suktis, kad kepiniai pasiektų parduotuves. Kūčiukų gamybos procesų pagreitinti neįmanoma. Pavyzdžiui, kūčiukų tešlai iškilti reikia 30-45 minučių, o gražiai suformuoti kūčiukai krosnyje kepa apie 15 minučių.

Jau penkiolika metų įvairūs kepiniai iš Aukštaitijos sostinės plačiai pasklinda po lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves. JDC prekės ženklą žino ne tik kūčiukų pirkėjai, bet džiūvėsėliais, traškučiais, meduoliais pasmaguriauti mėgstantys žmonės.

Nors tradicinių lietuviškų kūčiukų receptūros jau yra nusistovėjusios, tačiau Aukštaitijos kepėjai visada pasiūlo ir vieną kitą naujovę. „Tiems, kas propaguoja sveiką gyvenimo būdą siūlome pilno grūdo kūčiukus su aguonomis ir linų sėmenimis. Taip pat kepame minkštus, traškius kūčiukus, o šįmet kartu su „Maxima“ pristatome naujieną – mažuosius kūčiukus. Naujas produktas padeda žaismingai ir patraukliai perteikti senąsias lietuvių tradicijas jaunajai kartai. Manau, kad jie itin patiks vaikams ir ne tik“, – pasakoja R.Rimkevičius.

Visgi patys populiariausi išlieka tradicinės receptūros nedideli, truputį saldūs kepti mielinės tešlos kūčiukai su aguonomis. „Jie gali būti valgomi sausi, tačiau dažniausiai patiekiami mirkyti aguonpienyje“, – pažymi R. Rimkevičius.

Skanaujama nelaukiant švenčių

Vien pernai prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse buvo parduota beveik 400 tonų kūčiukų.

„Turbūt šalyje nėra šeimos, kuri ant savo Kūčių stalo neturėtų kūčiukų, be to, pastebime, kas vis anksčiau žmonės pradeda juos pirkti ir skanauja nelaukdami švenčių“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Ji priduria, kad „Maxima“ parduotuvėse šiemet galima rasti net 16 rūšių kūčiukų, o populiariausių kūčiukų kaina nėra pasikeitusi.

Kūčiukų kepimas turi ir simbolinę prasmę

Bendrovės „AR Maistas“ komercijos direktorius R. Rimkevičius primena, kad Kūčių valgiai nuo seno yra burtų ir šeimos ritualų dalis. Kūčiukais žmonės dalijasi tarsi duona, siekdami susitaikyti, sutvirtinti santykius.

„Daug metų dirbame su „Maxima“, kad švenčių tradicijos Lietuvoje išliktų stiprios ir mes galėtume kuo daugiau prie to prisidėti. Glaudžiai bendradarbiaujame, dalinamės tarpusavyje žiniomis ir įžvalgomis, kurios leidžia plėsti asortimentą ir pasiūlyti pirkėjams naujų produktų“,  – sako R. Rimkevičius.

Jis džiaugiasi, kad Panevėžyje kepti kūčiukai kasmet keliauja ir į Jungtinę Karalystę, Airiją, JAV – visur, kur gyvena aktyvios ir tradicijas puoselėjančios lietuvių bendruomenės.

pamarys.eu pagal maxima.lt inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite