Keičiasi receptų rašymo ir tam tikrų receptinių vaistų išdavimo tvarka

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad nuo birželio 1 dienos keičiama kompensuojamųjų vaistų receptų išrašymo tvarka, gydytojams supaprastinant kompensacijos rūšių kodų pasirinkimą. Taip pat siekiant skatinti racionalų tam tikrų vaistų vartojimą, griežtinama receptinių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra semagliutidas ir somatropinas, išdavimo tvarka.

Nuo birželio 1-osios įsigaliosiančiu ministro įsakymu, išrašant receptus supaprastinamas kompensacijos rūšių kodų pasirinkimas – liks tik 3 kompensacijos rūšies kodai: „3 – Liga pagal sąrašą – 100 proc.“, „16 – Reta liga – 100 proc.“ bei naujas kompensacijos rūšies kodas „17 – Liga pagal sąrašą – 50 proc.“.

Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS) nuo birželio 1 d. bus matomi tik paminėti 3 kompensacijos rūšies kodai.

Iki birželio 1 d. išrašyti receptai, kuriuose nurodyti iki birželio 1 d. galioję kompensacijos rūšies kodai ir kompensacijos rūšys, galios recepte nurodytą galiojimo laiką.

Naujasis ministro įsakymas taip pat numato ir griežtesnę receptinių vaistų išdavimo tvarką. Nuo rugpjūčio 1 d. vaistus, kurių veiklioji medžiaga pregabalinas, atvejais, kai jie skiriami kaip nekompensuojamieji ir išimtinais atvejais (pvz., kai nėra galimybių išrašyti elektroninio recepto dėl gydymo įstaigos informacinės sistemos veikimo sutrikimo ir gydytojas neturi techninių galimybių naudotis ESPBI IS per e. sveikatos portalu) išrašomi popieriniuose receptuose.

Taip pat nuo rugpjūčio 1 d. sugriežtės receptinių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra semagliutidas ir somatropinas, išdavimo tvarka – 1 formos popieriniai receptai, pagal kuriuos vaistinės išduos minėtus vaistus, vaistinėse turės būti saugomi 1 metus. Minėtų vaistų taip pat nebus galima išduoti be recepto. Taip bus užkertamas kelias vaistus, kurių veiklioji medžiaga yra semagliutidas ir somatropinas, piktnaudžiaujant įsigyti vaistinėse be recepto arba su tuo pačiu popieriniu receptu kelis kartus.

SAM Komunikacijos skyriaus inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite