Kaupinių metodu tiriami pradinukai galės grįžti į klases netestuojant visos šeimos

Vyriausybė balandžio 21 d. atnaujino kontaktiniu būdu ugdomų pradinukų testavimo tvarką: prieš grįžtant į mokyklas nebebus privalomas mokinių namų ūkių tyrimas, o bus testuojami tik patys mokiniai ir mokytojai. Tai smarkiai pagreitins pradinukų sugrįžimą į mokyklas tose savivaldybėse, kur testavimas kaupinių metodu privalomas.

Toks Vyriausybės sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad iki šiol vykdytų tyrimų metu pastebėta, kad mokinio namų ūkiui priklausančiam asmeniui nustačius COVID-19 ligą, ji būdavo nustatoma ir mokiniui. Todėl pakanka tirti tik įstaigose kontaktiniu būdu besimokančius mokinius, pedagogus, įstaigų darbuotojus.

Keičiamame ir nuo balandžio 26 d. įsigaliosiančiame sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (OV) sprendime „Dėl pavedimo organizuoti, koordinuoti ir vykdyti savanorišką profilaktinį tyrimą ugdymo įstaigose“ nurodoma, jog savivaldybėse, kuriose Vyriausybės sprendimu negali būti taikomos švelnesnės karantino sąlygos, į kontaktinį ugdymą gali grįžti profilaktiškai testuotis sutinkantys pradinukai. Nesutinkantys testuotis toliau lieka mokytis nuotoliniu būdu.

Be to, OV sprendimu, kuris bus priimtas artimiausiu metu, savivaldybės nuo šiol galės rinktis, kokiu būdu į mokyklas grįžtantys pradinukai bus testuojami: kaupinių metodu ar greitaisiais SARS-CoV-2 antigeno testais. Kaupinių metodu mokiniai ir mokytojai turės būti testuojami kas 4–7 dienas, antigeno testais – kas 3–4 dienas.

Abiejų tyrimo metodų procedūros nesukelia diskomforto, OV sprendimu, mėginius nuo šiol galės pasiimti ir patys mokiniai ar mokytojai prieš tai apmokyti ar prižiūrimi asmens sveikatos priežiūros specialisto.

„Labai laukiame patvirtinimo greituosius antigeno testus naudoti mokyklose. Jų atsakymui gauti nereikia laboratorijos, tad jie labai palengvins testavimo procesą ir suteiks galimybių išplėsti testavimo apimtis. Tai padės kur kas greičiau daugiau pradinukų sugrįžti mokytis į klases tose savivaldybėse, kuriose reikalingas mokinių testavimas. Be to, dabar, kai jau nebereikės testuotis mokinių tėvams, savivaldybės galės greičiau sugrąžinti į klases daugiau mokinių “, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministrė šią savaitę lankėsi Klaipėdoje, Plungėje, Alytuje, kur išgirdo atsakymus, kad atsisakius namų ūkių testavimo, pradinukų sugrįžimas į mokyklas bus spartesnis, nes laboratorijoms tada užteks pajėgumų.

„Taip pat išgirdau, kad vis daugiau tėvų nori, kad vaikai grįžtų saugiu būdu į klases, ir sutinka, kad vaikai testuotųsi. Net ir tie, kurie iš pradžių nepritaria, netrukus pakeičia nuomonę, ir išleidžia vaikus į mokyklas“, – sakė J. Šiugždinienė.

Įvertinusi naujausius epidemiologinius duomenis Vyriausybė šiandien atnaujino savivaldybių, kuriose gali būti taikomos švelnesnės karantino priemonės, sąrašą.

Jame nuo balandžio 26 d. lieka 21 savivaldybė: Birštono, Biržų rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Mažeikių rajono, Neringos, Pagėgių, Pakruojo rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono savivaldybės.

Druskininkų, Jurbarko rajono, Palangos miesto, Prienų rajono ir Telšių rajono savivaldybių pradinukai tęsti mokslus mokyklose galės reguliariai testuojantis. Pereiti prie testavimo bus privalu nuo gegužės 3 dienos, tad šios savivaldybės turės laiko pasirengti pokyčiui.

Nuo gegužės 3 d. visoje šalyje į mokyklas grįžta abiturientai. Ne mažiau kaip 50 proc. pamokų turės vykti kontaktiniu būdu.

5–11 klasių mokinių grįžimą į mokyklas Vyriausybė planuoja svarstyti kitą savaitę.

ŠMSM inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Šiais metais daugiamečių pievų atkurti nereikės

Europos Komisijai priėmus deleguotojo reglamento papildymą, susijusį su pirmuoju geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartu, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) reikalavimą dėl daugiamečių pievų atkūrimo pripažįsta netekusiu galios. Visiems žemės ūkio veiklos subjektams iki kovo 20 d. bus išsiųsti pranešimai apie daugiamečių pievų atkūrimo procedūros netaikymą. Europos Komisija priėmė papildytą deleguotąjį reglamentą, kurio vienas iš papildymų valstybėms narėms suteikia galimybę netaikyti reikalavimo atkurti daugiametes pievas, jeigu plotas, kuris turi būti pertvarkytas į daugiametes pievas arba kuriame turi būti įkurtos daugiametės

Žydų gelbėtojos – vienuolės iš Švėkšnos

Kovo 15-ąją paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena. 1966 m. kovo 15 d. Vilniaus universiteto bibliotekininkė Ona Šimaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metu. Žydų gelbėtojai – asmenys, Antrojo pasaulinio karo metu įvairiais būdais gelbėję žydus nuo sunaikinimo. Manoma, jog išgelbėti vieną gyvybę prireikdavo bent 5-10 žmonių. Už žydų gelbėjimą grėsė įvairios bausmės. Jeigu išduotas žydus slėpęs asmuo aiškindavo, kad tai darė dėl pinigų, jam buvo skiriami trys mėnesiai

Taip pat skaitykite