Kauniečiai į banką grąžino beveik 32 tūkst. 1 ir 2 ct monetų

„Būk taupus – iškeisk centus!“ – tokiu šūkiu Lietuvos bankas balandžio 22 d. sukvietė būrį kauniečių ir miesto svečių į istorinius Lietuvos banko Kauno rūmus. Čia tik tą šeštadienį atvertose banko kasose pusdienį gyventojai buvo kviečiami išsikeisti sukauptas 1 ir 2 ct monetas. Taip jos sugrąžintos į apyvartą. Įprastai Lietuvos banko kasos veikia tik darbo dienomis.

11 traukinio vagonų monetų

Lietuvos banko skaičiavimu, nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę daugiau kaip 2 mln. Eur vertės 1 ir 2 euro ct monetų. Šios monetos atsiskaitant dažniausiai panaudojamos tik vieną kartą: dėl nepatogumo ir mažos perkamosios galios, gavus grąžą, jos pametamos ar nugula taupyklėse, automobilių salonuose, fontanuose…

Kadangi 1 ir 2 euro ct monetos reikalingos grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolatos kaldinti ir leisti į apyvartą.

Šiuo metu apyvartoje yra tiek smulkių monetų, kad joms sukrauti prireiktų 11 traukinio vagonų. Jos sveria 770 tonų.

Sugrįžo 32 tūkst. 1 ir 2 ct monetų 

„Džiaugiamės šiandien apsilankiusiais akcijos dalyviais. Suskaičiavome, kad šios akcijos metu iš viso iškeitėme beveik pusantro tūkstančio eurų. Iš jų – 1 ir 2 ct sudarė beveik 32 tūkst. monetų. Kiekvienas atneštas ir į apyvartą grąžintas centas reiškia, kad jų Lietuvos bankui teks kaldinti mažiau, o taip galėsime tausoti aplinką.
Visuomenės apklausa rodo, kad net du trečdaliai Lietuvos gyventojų pritartų 1 ir 2 euro ct monetų atsisakymui bei galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimui.
Pavyzdžiui, Airija, Belgija, Italija, Nyderlandai, Slovakija ir Suomija nebeleidžia šių monetų į apyvartą ir taiko galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimą. Praėjusią savaitę Latvijos centrinis bankas pranešė, kad panašiam pokyčiui ruošiasi ir mūsų kaimynai latviai“, – teigia Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento, Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.

Latviai nebesismulkins

Latvijoje taip pat būtų taikomas galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimas atsiskaitant grynaisiais.

Euro zonos šalyse, kuriose taikomas apvalinimas, atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinė mokėtina suma apvalinama iki artimiausio 5 euro centų kartotinio.

„Taip šios valstybės taupo gyventojų, verslo ir valstybės lėšas, patogiau naudojasi grynaisiais pinigais, gyvena tvariau.

Šiandien, norėdami atkreipti dėmesį į tai, kad monetos retai naudojamos, surengėme akciją ir pakvietėme kauniečius būti taupiais, išsikeisti sukauptus smulkius centus ir taip juos sugrąžinti atgal į apyvartą.

Tą gyventojai gali padaryti kiekvieną darbo dieną Lietuvos banko kasose. Taip pat šias monetas gali išleisti prekybos ir paslaugų vietose ar išsikeisti komercinių bankų padaliniuose“, – pažymi E. Lisinskaitė.

  • Lietuvoje apyvartoje yra 300 mln. 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sudaro 58 proc. visų apyvartoje esančių monetų, tačiau tik 30 proc. jų išleidžiamos į apyvartą pakartotinai.

Daugiau apie 1 ir 2 ct monetas informacijos ČIA

Parengta pagal LB inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kas yra Bonsai? Paaiškiname

bonsai

Bonsai – iš japonų kalbos pažodžiui reiškia sodinti padėkle. Kiti verčia taip – medelis ant lėkštutės. Esmė lyg ir ta pati. Visagalė Wikipedia teigia, jog tai tradicinis japoniškas medelių auginimo ir puoselėjimo menas. Mums, mažai išmanantiems šiuos aspektus, bonsas yra tiesiog gražus ir egzotiškas mažas medelis vazonėlyje. Galbūt teisingiausia būtų pasakyti, jog bonsas yra iš tiesų  gražus miniatiūrinis medelis, kuriam sukurti naudojami sodininkystės metodai, asitelkiant menines priemones, kad būtų išaugintos miniatiūrinės gamtoje augančių medžių kopijos. Bonsų kūrimo procesas apima tam

Kaip išsirinkti termosą?

termosas

Ieškant idealiojo termoso, svarbu atsižvelgti į keletą esminių aspektų, kad pasirinktas produktas atitiktų asmeninius poreikius ir lūkesčius. Nors rinkoje egzistuoja daugybė variantų, nuo paprastų iki geriausių termosų, raktas į sėkmingą pasirinkimą slypi ne vien prekės ženklo populiarume, bet ir tam tikruose praktiškuose patarimuose. Štai keletas svarbių aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis termosą. Talpa Vienas pirmųjų svarstymų turėtų būti apie termoso talpą. Apibrėžkite savo poreikius: ar dažniausiai termosą naudosite trumpoms išvykoms, ar ilgoms kelionėms? Jeigu mėgstate ilgus pasivaikščiojimus gamtoje

Ką BŪTINA žinoti turintiems vaikų ir gyvenantiems užsienyje?

Gyvenimas užsienyje su vaikais gali būti įkvepiantis ir kartu iššūkių kupinas nuotykis. Šis straipsnis skirtas padėti tėvams, kurie planuoja arba jau gyvena užsienyje, suprasti pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, norint užtikrinti šeimos gerovę. 1. Teisiniai reikalavimai ir dokumentacija Pirmas ir svarbiausias žingsnis – išsiaiškinti ir įgyvendinti visus teisinius reikalavimus, susijusius su gyvenimu užsienyje: Vizos ir leidimai. Priklausomai nuo šalies, gali prireikti įvairių vizų ar leidimų gyventi su šeima. Įsitikinkite, kad jūsų ir jūsų vaikų dokumentai yra tvarkingi ir

Gyventojai kviečiami įsitraukti į pašto ženklų kūrimą – tereikia pasiūlyti temą

Nors popierinių laiškų ir atvirlaiškių kasmet išsiunčiama vis mažiau, susidomėjimas pašto ženklais vis dar išlieka gana didelis ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Lietuvos paštas primena, kad prisidėti prie šių ženklų kūrimo gali kiekvienas – tereikia pasiūlyti dėmesio vertą temą. O jeigu jai pritars pašto mokos ženklų leidybos komisija, tema bus įamžinta ir lietuviškame pašto ženkle. Pasak Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovės Aušrutės Varnienės, šiuo metu galima siūlyti temas 2025, 2026 ir 2027 metais pasirodysiantiems pašto ženklams. Tai padaryti galima iki

Taip pat skaitykite