Katarakta – liga, kelianti pavojų regėjimui

Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kokia ši liga, kada reikėtų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame Akių chirurgijos centro gydytojo Saulius Ačo.

– Katarakta – kokia tai liga?
– Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, tai lemia pamažu blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų, matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, atskiriama tik šviesa nuo tamsos ar visiškai apankama.
– Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
– Pastebėjus palaipsniui silpstantį regėjimą, lęšiuko drumstims pradėjus trukdyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai – reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistą.
– Kaip katarakta gydoma?
– Vienintelis kataraktos gydymo būdas – operacija: sudrumstėjusį lęšiuką pakeičiant dirbtiniu. Naudojant šiuolaikišką mikrochirurginę įrangą – fakoemulsifikatorių – akyje pro 2–3 mm dydžio pjūvį išsiurbiamas sudrumstėjęs lęšiukas ir vietoj jo implantuojamas dirbtinis. Kataraktos operacija yra neskausminga procedūra, dažniausiai atliekama naudojant vietinę nejautrą. Operacija trunka apie 30 minučių, po operacijos nereikalingas stacionarus gydymas, pacientai gali vykti namo.
– Ar delsimas turi įtakos operacijos rezultatams?
– Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, rekomenduojama iškart kreiptis į gydytoją. Katarakta gydoma daug sėkmingiau jos pradinėje stadijoje, kol dar nėra ryškių pakitimų. Subrendusios kataraktos operacija – techniškai sudėtingesnė, padidėja pooperacinių komplikacijų rizika, regėjimas atsistato per ilgesnį laikotarpį. Be to, kataraktai progresuojant gali padidėti akispūdis, rizikuojama susirgti glaukoma – liga, nuo kurios apakus, regėjimo sugrąžinti nebeįmanoma.
– Į ką reiktų atkreipti dėmesį ruošiantis kataraktos operacijai ir kokių rezultatų galima tikėtis?
– Sėkmingas operacijos rezultatas priklauso nuo daugelio veiksnių: naudojamos mikrochirurginės įrangos, pasirinkto lęšiuko kokybės, kataraktos stadijos, gydytojo meistriškumo. Jeigu nėra kitų akies, sisteminių ligų ar operacijos komplikacijų, tai staigus regėjimo pagerėjimas pastebimas pirmomis dienomis po operacijos, tačiau galutiniam nusistovėjimui gali prireikti ir keleto savaičių. Svarbu, kad pacientai laiku atkreiptų dėmesį į pirminius ligos požymius, neleistų kataraktai progresuoti iki aklumo.

Modernios ir saugios operacijos.
„Akių chirurgijos centre“ operacijos atliekamos pasitelkiant gydytojų meistriškumą bei naujas technologijas. Operacijas atlieka profesionalūs gydytojai Saulius Ačas, Algirdas Šidlauskas ir Vytautas Jašinskas. Tai aukščiausios kvalifikacijos specialistai, kurie atliko šimtus kataraktos operacijų ir ne vieną ypač sudėtingą akių operaciją, taip įgyta neįkainojamos patirties. Akių chirurgijos centre dirbantys gydytojai aprūpinti modernia diagnostine ir operacine įranga, kokybiškomis priemonėmis. Čia atvykę pacientai džiaugiasi, kad profesionalią pagalbą galima gauti nelaukiant ilgose eilėse, ypač tai aktualu, jei katarakta sparčiai progresuoja.

Visus, kuriems gydytojai diagnozavo kataraktą ir reikia atlikti operaciją, kviečiame į Akių chirurgijos centrą, esantį Savanorių pr. 66, Kaune.
Šiuolaikinė mikrochirurginė įranga, kokybiškos priemonės, profesionali patyrusių specialistų komanda padės pasiekti puikių rezultatų.
Registruokitės telefonu (8 37) 750 805; www.akiuchirurgija.lt .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagėgių savivaldybės taryba. Nukraujavę valdantieji vis dar pirmauja: 9:8

Vasario 6 d. Pagėgių savivaldybės VI šaukimo  12-ajame posėdyje turėjo įvykti šios mažos savivaldybės valdžios perversmas. Taip buvo iš anksto paskelbta viename laikraštyje. Perversmas neįvyko, tiesa, pasikeitimų visokiausių radosi. 2020-uosius metus Pagėgių savivaldybė pradėjo netekusi Savivaldybės administracijos direktorės Jūratės Mažutienės – ji paliko šias pareigas pateikusi atsistatydinimo prašymą. Administracijai laikinai vadovavo direktoriaus pavaduotojas Virginijus Komskis. Sausio pabaigoje pasklido žinia, kad pasirašyta Pagėgių savivaldybės tarybos naujos valdančiosios daugumos sutartis. Skelbta, kad ją pasirašė E. Kuturio vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto nariai Edgaras

Vytautas Jovaiša: „Mums nieko nestinga“

Taip sakė Šilutės miesto Garbės pilietis Vytautas Jovaiša, „Pamario“ paprašytas įvertinti pastaruosius Lietuvos Nepriklausomybės 30 metų, ir pridūrė: „Gyvename gerai“. Šilutės Garbės piliečiu V. Jovaiša paskelbtas 2018 m., o 2010 m. jo vadovaujamas Šilutės politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Pamario aidas“ buvo apdovanotas garbingiausia Šilutės rajone „Sidabrinės nendrės“ premija. – Į jus kreipsiuosi ypač garbingu žodžiu – vadinsiu Mokytoju. Sakykite, Mokytojau, ką jums reiškia Vasario 16-oji? – tokia buvo pokalbio su Vytautu JOVAIŠA pradžia. – Per šią šventę mes

Premjeras ragina visuomenę iškelti trispalves

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis jau ne pirmus metus globoja trispalvės akciją „Lietuvos vėliava“ ir kviečia Lietuvos žmonės iškelti vėliavas ne tik per valstybines šventes. Artėjant vienai iš svarbiausių metų švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, kaip ir praėjusiais metais, premjero iniciatyva bus keliama didžiausia Lietuvos trispalvė ant Vilniaus televizijos bokšto. Premjeras ragina Lietuvos žmonės išreikšti pasididžiavimą savo valstybe iškeliant vėliavas ir aktyviai įsitraukti į visą savaitę vyksiančius šventinius renginius. „Darniai ir nevaržomai plevėsuojančios vėliavos atspindi mus kaip stiprią ir vieningą

VMVT: atliekant patikrinimus dėl „Maximoje“ parduodamos šviežios mėsos, rasta trūkumų ir taršos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atlikusi prekybos tinklo „Maxima“ parduodamos šviežios mėsos ir pusgaminių patikrinimus, aptiko taršos bei užfiksavo atsekamumo trūkumų. „Atlikus patikrinimus galime konstatuoti, kad inspektoriai rado taršą, buvo nustatyta atsekamumo trūkumų. „Maxima“ nepateikė įrodančių dokumentų, kad atsekamumas tinkamas“, – žurnalistams pirmadienį sakė Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius. „Tai yra 3 partijos mėsos, apie 20 tonų mėsos. (…) Tikrinant vienoje iš mėsos perdirbimo vietų, identifikavome, kad gauta mėsa ir pagaminamas produktas neatitinka. Vadinasi,