Katarakta – liga, kelianti pavojų regėjimui

Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kokia ši liga, kada reikėtų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame Akių chirurgijos centro gydytojo Saulius Ačo.

– Katarakta – kokia tai liga?
– Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, tai lemia pamažu blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų, matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, atskiriama tik šviesa nuo tamsos ar visiškai apankama.
– Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
– Pastebėjus palaipsniui silpstantį regėjimą, lęšiuko drumstims pradėjus trukdyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai – reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistą.
– Kaip katarakta gydoma?
– Vienintelis kataraktos gydymo būdas – operacija: sudrumstėjusį lęšiuką pakeičiant dirbtiniu. Naudojant šiuolaikišką mikrochirurginę įrangą – fakoemulsifikatorių – akyje pro 2–3 mm dydžio pjūvį išsiurbiamas sudrumstėjęs lęšiukas ir vietoj jo implantuojamas dirbtinis. Kataraktos operacija yra neskausminga procedūra, dažniausiai atliekama naudojant vietinę nejautrą. Operacija trunka apie 30 minučių, po operacijos nereikalingas stacionarus gydymas, pacientai gali vykti namo.
– Ar delsimas turi įtakos operacijos rezultatams?
– Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, rekomenduojama iškart kreiptis į gydytoją. Katarakta gydoma daug sėkmingiau jos pradinėje stadijoje, kol dar nėra ryškių pakitimų. Subrendusios kataraktos operacija – techniškai sudėtingesnė, padidėja pooperacinių komplikacijų rizika, regėjimas atsistato per ilgesnį laikotarpį. Be to, kataraktai progresuojant gali padidėti akispūdis, rizikuojama susirgti glaukoma – liga, nuo kurios apakus, regėjimo sugrąžinti nebeįmanoma.
– Į ką reiktų atkreipti dėmesį ruošiantis kataraktos operacijai ir kokių rezultatų galima tikėtis?
– Sėkmingas operacijos rezultatas priklauso nuo daugelio veiksnių: naudojamos mikrochirurginės įrangos, pasirinkto lęšiuko kokybės, kataraktos stadijos, gydytojo meistriškumo. Jeigu nėra kitų akies, sisteminių ligų ar operacijos komplikacijų, tai staigus regėjimo pagerėjimas pastebimas pirmomis dienomis po operacijos, tačiau galutiniam nusistovėjimui gali prireikti ir keleto savaičių. Svarbu, kad pacientai laiku atkreiptų dėmesį į pirminius ligos požymius, neleistų kataraktai progresuoti iki aklumo.

Modernios ir saugios operacijos.
„Akių chirurgijos centre“ operacijos atliekamos pasitelkiant gydytojų meistriškumą bei naujas technologijas. Operacijas atlieka profesionalūs gydytojai Saulius Ačas, Algirdas Šidlauskas ir Vytautas Jašinskas. Tai aukščiausios kvalifikacijos specialistai, kurie atliko šimtus kataraktos operacijų ir ne vieną ypač sudėtingą akių operaciją, taip įgyta neįkainojamos patirties. Akių chirurgijos centre dirbantys gydytojai aprūpinti modernia diagnostine ir operacine įranga, kokybiškomis priemonėmis. Čia atvykę pacientai džiaugiasi, kad profesionalią pagalbą galima gauti nelaukiant ilgose eilėse, ypač tai aktualu, jei katarakta sparčiai progresuoja.

Visus, kuriems gydytojai diagnozavo kataraktą ir reikia atlikti operaciją, kviečiame į Akių chirurgijos centrą, esantį Savanorių pr. 66, Kaune.
Šiuolaikinė mikrochirurginė įranga, kokybiškos priemonės, profesionali patyrusių specialistų komanda padės pasiekti puikių rezultatų.
Registruokitės telefonu (8 37) 750 805; www.akiuchirurgija.lt .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dėl subsidijų gali kreiptis ir nuo karantino apribojimų nukentėjusios susijusios įmonės

Dėl subsidijų gali kreiptis ir nuo karantino apribojimų nukentėjusios susijusios įmonės – kontroliuojamos kitos bendrovės arba pačios turinčios akcijų kitoje įmonėje. „Pradedame paskutinį pirmojo paramos verslui paketo etapą. Jo metu susijusioms įmonėms bus paskirstyta iki 100 mln.  eurų subsidijų. Suprantame, kad apribojimus patyręs verslas labai laukia valstybės pagalbos, tad kovo mėnesį suderinę su Europos Komisija tikimės pradėti skirstyti ir antrojo paramos paketo subsidijas labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems verslams. Išmokoms bus skirta dar 70 mln. eurų“, – sako ekonomikos ir inovacijų

Vaiko teisių gynėja Pagėgiuose: vis dar yra vaikų, kurie nenori sugrįžti į savo namus

„Skaudu matyti, kai tėvai atvyksta susigrąžinti savo vaikų būdami neblaivūs“, – tokiais žodžiais vis dar neretai pasitaikančią realybę apibūdina daugiau nei 20 metų vaiko teisių apsaugos srityje dirbanti Lina Augustinavičiūtė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Pagėgiuose. Vaiko teisių gynėja atvirai pasakoja apie savo pasirinkimą ir iššūkius, kurių šiame darbe netrūksta.  Vaiko teisių apsaugos srityje dirbate šitiek daug metų. Kas lėmė šios profesijos pasirinkimą?  Studijuodama universitete atlikau praktiką Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko

Antrasis karantinas prekybininkams švelnesnis

Į 2021-uosius nustumtas karantinas apkarpė mažmeninės prekybos rezultatus. Vis dėlto, sausį fiksuotas nuosmukis gerokai kuklesnis, nei  per pirmąjį karantiną. Statistikos departamento duomenis, mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 4 proc. Sparčiausiai – net 14,4 proc. krito prekybos apyvartos ne maisto prekėmis. Vis dėlto, šįkart sektorius smūgį atlaikė kiek lengviau, nes per pirmąjį karantiną stebėjome net 18,6 proc. metinį prekybos ne maistu susitraukimą. Labiausiai nukentėjo tekstile, drabužiais ir avalyne prekiaujančios įmonės. Jų apyvartos buvo net 64,4 proc. mažesnės nei prieš metus. Trečdaliu susitraukė remonto

Dėmesio – saugokitės sukčių siunčiamų pranešimų

Lietuvos bankas įspėja, kad stebima padažnėjusių atvejų, kai sukčiai, prisidengdami banko ar kitos finansų įstaigos vardu, siunčia pranešimus gyventojams, siekdami išvilioti asmens duomenis ar užkrėsti jų kompiuterius.   „Gyventojai būtų saugesni, jei tiesiog ignoruotų SMS žinutes ar el. laiškus, kuriuose prašoma atlikti skubų veiksmą, pavyzdžiui, atsisiųsti ataskaitą, aktyvuoti Smart-ID programėlę ar paspausti ant siunčiamos nuorodos. Visas su bankais ar finansų įstaigomis susijusias operacijas rekomenduojame atlikti tik per saugius, šių įstaigų interneto svetainėse nurodytus kanalus: internetinę bankininkystę, skambučių centrą ar programėlę,“

Taip pat skaitykite