Kas rūpinsis polderiais, kai privatizuos juos prižiūrinčią bendrovę?

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamasis posėdis šią savaitę įvyko Šilutės r. savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje. Posėdyje dėl sušlubavusios sveikatos nedalyvavo šilutiškiams jį surengti pažadėjęs LR Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Alfredas Stasys Nausėda.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko ir Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio diskusija.

Polderių priežiūra
Apie Pamario krašto žemės ūkio reikalus, ypač apie polderių sistemos priežiūrą kalbėjo Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis. Supažindinęs su bendrais rajono duomenimis, jis prabilo apie melioraciją bei specifinius mūsų rajono įrenginius – žiemos ir vasaros polderius.

30 proc. Šilutės rajono žemių yra Nemuno žemupyje, apsaugai nuo potvynių įrengta 12 žiemos ir 13 vasaros polderių. Bendras polderių plotas – apie 24 tūkst. ha. Polderiai apjuosti beveik 222 km pylimų.
Žiemos polderiai saugo Šilutės miestą ir 36 kaimus nuo apsėmimo ištisus metus. Vasaros polderiai apsaugo pievas nuo vasaros liūčių augalų vegetacijos metu. Vandens pertekliui pašalinti iš polderių pastatytos 43 vandens siurblinės, iš jų 35 yra veikiančios.

Polderiams eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti reikia didelių investicijų, tačiau valstybė tam tikslui lėšų skiria per mažai. Antai siurblinėms rekonstruoti („Parama žemės ūkio vandentvarkai“) tenumatoma skirti 58 tūkst. eurų. Už tokią sumą galima nupirkti tik vieną siurblį…
Susirūpinimą kelia tolesnis polderių sistemų eksploatavimas. Vyriausybės programoje yra numatyta privatizuoti valstybės įmones. Tarp tokių – ir UAB „Šilutės polderiai“.
Kam berūpėtų polderių sistemų priežiūra, privatizavus šią bendrovę?
Jau keleri metai iš eilės, valstybei neskiriant reikalingų lėšų, Pamario krašto melioracijos statinių būklė labai blogėja, su kiekvienais metais atsiranda vis daugiau įmirkusių melioruotų žemės plotų, reikalingų valyti griovių, remontuoti pralaidų ir kitų hidrotechninių statinių.

Išvažiuojamajame posėdyje dalyvavo (iš kairės) LR Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai Kazys Starkevičius, Juozas Rimkus, Pertas Čimbaras, Vytautas Rastenis, Vytautas Kamblevičius, Aurimas Gaidžiūnas ir komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Savivaldybei pateikta 115 prašymų suremontuoti valstybei priklausančius melioracijos statinius. Deja, pagal gaunamą finansavimą per metus atliekama tik keletas avarinių remonto darbų. Drenažo sistemų vidutinis amžius – beveik 50 metų, todėl didesnė jų dalis menkai beveikia.
Kaimo reikalų skyriaus vedėją Povilą Budvytį papildė meras Vytautas Laurinaitis, sakydamas, kad bandyta siūlyti perskirstyti lėšas, pylimų priežiūrai skiriamus pinigus panaudojant siurblinių remontui, tačiau šis pasiūlymas nebuvo išgirstas.
Posėdžio dalyviai išklausė UAB „Šilutės polderiai“ vadovo Arūno Jagmino, kuris teigė, kad privatizavus šią įmonę polderių priežiūra tik pablogėtų, nes nauji savininkai vargu ar trokštų imtis pelno neduodančių darbų, kuriuos padaryti būtina.
„Jeigu valstybė nesugeba išlaikyti bendrovės, atiduokite ją savivaldybei“, – paragino Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis. Lietuvos Respublikos Seimo kaimo reikalų komiteto nariai pažadėjo, kad pasirūpins, jog UAB „Šilutės polderiai“ būtų išbraukit iš privatizuojamųjų objektų sąrašo.
Kaimui atėjo aukso amžius?
Seimo narys Kazys Starkevičius pasiūlė ieškoti lėšų taršos mažinimo programoje, tačiau dėl to reikės tartis su Aplinkos ministerija.
Kitas Seimo atstovas Vytautas Kamblevičius kalbėjo griežtokai. Anot jo, dabar Seime susidariusi palankiausia kaimui politinė padėtis, mat daugumą valdančiųjų sudaro Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai.
„Jeigu tuo nepasinaudosime per ateinančius trejus metus, mus teks kalti prie kryžiaus. Šilutės rajonui turi būti atskiras dėmesys. Šilutė respublikoje turi būti numeris vienas“, – kalbėjo V. Kamblevičius, kurio žodžius susirinkusieji palydėjo plojimais.
Trys Pamario žuvininkystės problemos
Apie jas kalbėjo Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vyriausiasis specialistas dr. Arvydas Švagždys. Jis paminėjo, kad Lietuvai priklauso 26 proc. Kuršių marių akvatorijos ir tai yra sekliausia kuršmarių dalis. Vis dėlto čia pagaunama 30-35 proc. visų žuvų, nors jų nuolatos mažėja. Viena iš to mažėjimo priežasčių – upės nešamos nuosėdos, kurios kaupiasi žiotyse.
Stebint, kaip vandens gylis keičia žuvų migraciją, nustatyta, kad atsiradus seklumoms, dalis žuvų negali plaukti neršti ir pasuka į kaimyninę Rusiją. Norint turėti daugiau žuvų, reikia prižiūrėti upių vagas.
Antroji problema susijusi su pirmąja. Dėl seklių upių didėja potvynio užliejami plotai, daugiau žuvų patenka į polderius. O uždaruose polderių telkiniuose dažnai ima trūkti oro ir žūsta mailius. Polderiuose pagaunama apie 10 tonų žuvų, daugiausiai karšių. Mokslininko nuomone, polderiai nėra svarbūs žuvies reprodukcijai, todėl laikytis esamų gamtosaugos reikalavimų ir laukti, kol žuvys juose išnerš, nėra prasmės. Geriau daugiau dėmesio skirti žemės ūkio reikmėms.
Ir trečioji mokslininko paminėta problema – žuvų veisimas vandens telkiniuose, ypač ungurių. Anot jo, žvejų gerovė labiausiai susijusi su vertingiausių Kuršių marių žuvų – ungurių – gausa. Be to, vienas žvejys sukuria dar bent 3 papildomas darbo vietas. Jeigu efektyviai prisidėtume prie ungurių gausėjimo, didėtų žmonių pajamos, mažėtų emigracija.
„Iš mėgėjiškos žūklės surenkame 1,5 milijono eurų, tačiau ir įveisiama nedaugelyje vandens telkinių. Treti metai prašome išvalyti Pakalnės, Rusnaitės upių vagas. Kiek buvo komisijų, niekas neleidžia tų upių valyti. Nejaugi tai taip sudėtinga“, – pridūrė meras V. Laurinaitis.
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pastebėjo, kad nuomonės dėl verslinės ir mėgėjiškos žvejybos dažnai skiriasi. Kokią žvejybą palaikyti ir plėtoti, turėtų nuspręsti ne ministrai, o mokslininkai.
Seimo nario Petro Čimbaro nuomone, yra susidariusi ydinga padėtis, kai Aplinkos ministerija pati skirsto žuvies kvotas ir pati kontroliuoja. Seimas turi spęsti dėl funkcijų paskirstymo. A. Švagždys pridūrė, kad šiuo metu iš Nemuno deltos nuolat imama, bet nieko neduodama atgal. Anot jo, žmonės Vilniuje negali nuspręsti, ko reikia čia. LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas pasiūlė bendru sutarimu priimti nuostatą, kad reikia ūkines funkcijas žuvininkystės srityje perduoti Žemės ūkio ministerijai, o kontrolės funkciją palikti Aplinkos ministerijai.

Susitikime su Lietuvos Respublikos Seimo nariais dalyvavo seniūnai, ūkininkai, žvejai, savivaldybės administracijos atstovai, rajono tarybos nariai.

Šilutiškių rūpesčiai
Pranešimų išklausymas ir aptarimas užėmė daug laiko, todėl atsakymams į šilutiškių klausimus jo beveik nebeliko. Vienas iš aktualiausių mūsų žemdirbiams buvo Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininko Kęstučio Andrijausko užduotas klausimas apie vandens lygių reguliavimą polderiuose. Dabar vandens lygiai reguliuojami atsižvelgiant į žuvų nerštą, tačiau polderiai reikalingi ne žuviai, o žemės ūkiui. Pagal žemės ūkio poreikius ir reikėtų reguliuoti vandens lygį. Į šį klausimą A. Stančikas atsakė paprastai: jeigu kas nors reguliuodamas vandens lygį daro nuostolius žemės ūkiui, turėtų būti numatytas ir tų nuostolių kompensavimo mechanizmas.
Po to kalba pasisuko apie raginimą didinti mokesčius ūkininkams. Pasak Kazio Starkevičiaus, taip kiršinami ūkininkai su verslininkais. Tačiau mokesčių ūkininkams didinti nenumatoma bent jau tol, kol išmokos mūsų žemdirbiams nepasieks Europos Sąjungos vidurkio.
Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė teiravosi, kada bus suformuota aiški žuvininkystės politika ir bus tiksliai pasakyta, kokia žvejyba – verslinė ar mėgėjiška – yra svarbiausia. Anot Petro Čimbaro, esą labai gaila, kad praėjusios kadencijos Aplinkos ministerija teigė, kad verslinė žvejyba turi būti likviduota. Kaimo reikalų komitetas nėra nusiteikęs palaikyti kurią nors pusę, tad atstatant teisybę labiausiai atsižvelgtų į mokslininkų nuomonę.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.