Kas rūpi Šilutės ūkininkams?

Rytoj, t. y. liepos 19 d., Anykščiuose vyks kasmetinis, jau 29-asis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) suvažiavimas. LŪS Šilutės skyriui atstovaus šio skyriaus pirmininkas ūkininkas Kęstutis Andrijauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime Šilutės skyriui atstovaus jo pirmininkas ūkininkas Kęstutis Andrijauskas.

Rengiantis suvažiavimui, paruoštas rezoliucijos projektas, Šilutės rajono ūkininkai turėjo savo papildymų. Atkreipiamas dėmesys, kad Šilutės rajone dirbamuose žemės plotuose kai kurie veikėjai sugeba apeiti įstatymus ir gauti leidimus apželdinti juos gluosniais. Neatsižvelgiant į tai, ar melioracijos sistema yra susidėvėjusi ar ne, todėl nukenčia gretimi kaimyniniai sklypai. Rajone tokių plotų yra užveista keli tūkstančiai hektarų. Todėl prašoma stabdyti masinį žemės plotų apželdinimą gluosniais.
Anot Kęstučio Andrijausko, nerimą kelia kalbos apie UAB ,,Šilutės polderiai“ privatizavimą. Privatizavus šią bendrovę, kyla grėsmė, kad niekas neprisiims atsakomybės už sklandų polderinių sistemų darbą. Jos gali būti apleistos, situacija gali tapti nevaldoma. Turi būti formuojama nacionalinė valstybės politika dėl vandens lygio reguliavimo polderinėse sistemose ir dirbamos žemės geros agrarinės būklės palaikymo.
Atsižvelgiama ir į grėsmę privatizuoti veislininkystės įmones. UAB „Šilutės veislininkystė“ 2015 metais po bulidžių rekonstrukcijos (investuota 600 000 eurų ES paramos programos lėšų) galėjo pradėti vykdyti pagrindinę funkciją – vertinti grynaveislius mėsinius bulius pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes. Bendrovė atitinka visiems gyvūnų sveikatingumo, gerovės, gamtosauginiams ir kitiems teisės aktų reikalavimams. Labai svarbu, kad kiekvienais metais bendrovė sugeba dirbti pelningai, mokėti valstybei dividendus, didėja sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Bendrovė planuoja gausinti kontrolinių bulių grupių. Tai rodo, kad ūkininkai vis geriau supranta, jog tokia veikla yra svarbi ir naudinga. Ūkininkai gauna netiesioginę paramą iš valstybės (už kiekvieno vertinamo buliuko penėjimą stotyje – 1600 eurų), taigi, jeigu ūkininkas nori patikrinti grynaveislį mėsinį bulių ir jo palikuonius, jam nereikia mokėti tų 1600 eurų, tai jam kompensuoja valstybė. Valstybė kompensuoja iki 70 proc. šios įmonės veiklos kaštų, o kitą dalį iš komercinės veiklos bendrovė užsidirba, šios pajamos nuolatos didėja. Vertindama prieauglį ir šviesdamas ūkininkus, UAB „Šilutės veislininkystė“ gerina šalies galvijų genofondą, padeda gerinti produkcijos kokybę. Privatizavus įmonę, atsirastų galimybė didinti teikiamų paslaugų kainas, jos taptų ūkininkams mažiau prieinamos.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus vardu K. Andrijauskas kreipėsi ir į neseniai Šilutėje viešėjusį LR Seimo narį Kazį Starkevičių. Be aukščiau pateiktų suvažiavimo rezoliucijos papildymų, nepritariama siūlymams savivaldybėse uždaryti Kaimo reikalų skyrius. Teigiama, kad tai skyriai, kurie koordinuoja ūkininkų veiklą ir teikia pagalbą vykdantiems žemės ūkio veiklą rajonuose, privalo būti išsaugoti. Jų sąskaita optimizuoti valdymo aparatą būtų neprotinga. Griežtai pasisakoma prieš naujų mokesčių įvedimą.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dėl Aplinkos ministerijos taikomų perdėtų apribojimų ūkininkams nebeįmanoma vykdyti žemės ūkio technologinių procesų, nes per daug suvaržomas pesticidų naudojimas žemės ūkyje.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Gardamiškiai nei pyko, nei skundėsi

Vasario 19 d. į Gardamą atvyko Šilutės r. savivaldybės vadovai su savo komanda atsiskaityti už praėjusių metų veiklą. Būtent šioje seniūnijoje prasidėjo iki vasario 28 d. suplanuoti susitikimai su visų 11 seniūnijų gyventojais. Gardamiškiai rinkosi dar Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui papuoštoje salėje, nenusiteikę nei pyktis, nei skųstis. Pirmosios į susitikimą atėjusios moterys kalbėjosi su laikinai Gardamo seniūnės pareigas einančia Birute Pocevičiene. Garbaus amžiaus moteris teiravosi, gal seniūnija už mokestį galėtų teikti tokią paslaugą – nupjauti žolę sodelyje? Pasirodo, per 330

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Išaušęs 2018 m. vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio – rytmetis visoje šalyje ir Pagėgių krašte sutiktas šiai didžiai Valstybės šventei skirtais renginiais. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenei teko didžiulė garbė tapti bent mažyte šio didžiulio ir nepaprastai svarbaus įvykio minėjimo dalimi. Biblioteka drauge su Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčia pakvietė kraštiečius bei miesto svečius dalyvauti Lietuvos bažnyčių varpų sąšaukoje „Gloria Lietuvai“. Po šv. Mišių parapijiečiams sustojus bažnyčios kiemelyje, suskambus poetės, dainininkės, dailininkės Gintarės Jautakaitės dainai „Viešpaties lelija“ bei

Supažindino su eksponatais, dalijosi prisiminimais

Šilutės Hugo Šojaus muziejus kvietė gyventojus atnešti į muziejų šeimos relikvijas, atmintį įprasminančias fotografijas, daiktus, kurie, jų manymu, yra svarbūs šeimos, Šilutės miesto ar Lietuvos istorijai. Iš atneštų eksponatų buvo parengta ir vasario 8 d. atidaryta paroda „Kuriame Lietuvos valstybės šimtmetį kartu“. Parodos kuratorė – muziejaus vyr. fondų saugotoja Natalija Kučinskaja. Į parodos atidarymą atvyko šilutiškių, grupė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus narių, vadovaujamų pirmininkės Reginos Tamošauskienės, jaunimo. Įžanginį žodį pasakė muziejaus dokumentų valdymo specialistė Roma Šukienė. Ji

Varpai sukvietė katytiškius sveikinti Lietuvą

Katyčių žmonės, sveikindami Lietuvą jubiliejinės Vasario 16-osios proga, išradingai panaudojo senąsias prekyvietes. Langų rėmai vietoj stiklo akių, šimtmečius stebėjusių katytiškių gyvenimą, išdidžiai laikė įrėminę didžiulėmis raidėmis išrašytą Lietuvos vardą. Šalia jo glaudžiasi Nepriklausomybės Akto kopija, Lietuvos ir Katyčių seniūnijos herbai. Būtent į šią vietą, į istorinę turgaus aikštę, bažnyčių varpų dūžių kviečiami vasario 15-osios popietę nešini tautinėmis vėliavomis rinkosi katytiškiai sveikinti savo šalį ir pasakyti pasauliui, kokia svarbi mums Laisvė ir Nepriklausomybė. Skambantys varpai sukvietė didžiulį būrį žmonių. Smagu buvo