Kas rūpi Šilutės ūkininkams?

Rytoj, t. y. liepos 19 d., Anykščiuose vyks kasmetinis, jau 29-asis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) suvažiavimas. LŪS Šilutės skyriui atstovaus šio skyriaus pirmininkas ūkininkas Kęstutis Andrijauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime Šilutės skyriui atstovaus jo pirmininkas ūkininkas Kęstutis Andrijauskas.

Rengiantis suvažiavimui, paruoštas rezoliucijos projektas, Šilutės rajono ūkininkai turėjo savo papildymų. Atkreipiamas dėmesys, kad Šilutės rajone dirbamuose žemės plotuose kai kurie veikėjai sugeba apeiti įstatymus ir gauti leidimus apželdinti juos gluosniais. Neatsižvelgiant į tai, ar melioracijos sistema yra susidėvėjusi ar ne, todėl nukenčia gretimi kaimyniniai sklypai. Rajone tokių plotų yra užveista keli tūkstančiai hektarų. Todėl prašoma stabdyti masinį žemės plotų apželdinimą gluosniais.
Anot Kęstučio Andrijausko, nerimą kelia kalbos apie UAB ,,Šilutės polderiai“ privatizavimą. Privatizavus šią bendrovę, kyla grėsmė, kad niekas neprisiims atsakomybės už sklandų polderinių sistemų darbą. Jos gali būti apleistos, situacija gali tapti nevaldoma. Turi būti formuojama nacionalinė valstybės politika dėl vandens lygio reguliavimo polderinėse sistemose ir dirbamos žemės geros agrarinės būklės palaikymo.
Atsižvelgiama ir į grėsmę privatizuoti veislininkystės įmones. UAB „Šilutės veislininkystė“ 2015 metais po bulidžių rekonstrukcijos (investuota 600 000 eurų ES paramos programos lėšų) galėjo pradėti vykdyti pagrindinę funkciją – vertinti grynaveislius mėsinius bulius pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes. Bendrovė atitinka visiems gyvūnų sveikatingumo, gerovės, gamtosauginiams ir kitiems teisės aktų reikalavimams. Labai svarbu, kad kiekvienais metais bendrovė sugeba dirbti pelningai, mokėti valstybei dividendus, didėja sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Bendrovė planuoja gausinti kontrolinių bulių grupių. Tai rodo, kad ūkininkai vis geriau supranta, jog tokia veikla yra svarbi ir naudinga. Ūkininkai gauna netiesioginę paramą iš valstybės (už kiekvieno vertinamo buliuko penėjimą stotyje – 1600 eurų), taigi, jeigu ūkininkas nori patikrinti grynaveislį mėsinį bulių ir jo palikuonius, jam nereikia mokėti tų 1600 eurų, tai jam kompensuoja valstybė. Valstybė kompensuoja iki 70 proc. šios įmonės veiklos kaštų, o kitą dalį iš komercinės veiklos bendrovė užsidirba, šios pajamos nuolatos didėja. Vertindama prieauglį ir šviesdamas ūkininkus, UAB „Šilutės veislininkystė“ gerina šalies galvijų genofondą, padeda gerinti produkcijos kokybę. Privatizavus įmonę, atsirastų galimybė didinti teikiamų paslaugų kainas, jos taptų ūkininkams mažiau prieinamos.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus vardu K. Andrijauskas kreipėsi ir į neseniai Šilutėje viešėjusį LR Seimo narį Kazį Starkevičių. Be aukščiau pateiktų suvažiavimo rezoliucijos papildymų, nepritariama siūlymams savivaldybėse uždaryti Kaimo reikalų skyrius. Teigiama, kad tai skyriai, kurie koordinuoja ūkininkų veiklą ir teikia pagalbą vykdantiems žemės ūkio veiklą rajonuose, privalo būti išsaugoti. Jų sąskaita optimizuoti valdymo aparatą būtų neprotinga. Griežtai pasisakoma prieš naujų mokesčių įvedimą.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dėl Aplinkos ministerijos taikomų perdėtų apribojimų ūkininkams nebeįmanoma vykdyti žemės ūkio technologinių procesų, nes per daug suvaržomas pesticidų naudojimas žemės ūkyje.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.