Kas neduoda pinigų, o juos ryja?

Lietuvoje 42 fizinių ir juridinių asmenų grupės atleistos nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Vieną grupę sudaro valstybės nekilnojamasis turtas – 858 institucijos valdo 30 tūkst. objektų. Pastarieji sudaro 825 milijonus kvadratinių metrų plotą, tad vienam gyventojui, įskaitant kūdikius, benamius ir t. t., tenka 280 kv. m šių patalpų, už kurias į biudžetą nemokama nė euro, dar kainuoja jų šildymas, valymas, apšvietimas, remontas. Apie savivaldybių turtą Lietuvoje nėra net tikslios informacijos, nors skaičiai, rodos, būtų dar labiau pribloškiantys.

Kaimo reikalų skyriaus vedėjo kabinetas yra 50,65 kv. m, jam priklauso ir 12,71 kv. m ploto poilsio, kavos gėrimo ir privačių susitikimų kambarys – iš viso 63,36 kv. m.

Kaimo reikalų skyriaus vedėjo kabinetas yra 50,65 kv. m, jam priklauso ir 12,71 kv. m ploto poilsio, kavos gėrimo ir privačių susitikimų kambarys – iš viso 63,36 kv. m.

Tebegyvos sovietmečio tradicijos
Lietuvoje vis nėra vieno įstatymo, skirto nekilnojamojo turto realiems mokesčiams nustatyti, neapmokestintųjų privilegijoms panaikinti bei šioje sferoje vešinčiam švaistymui pažaboti. Tarkim, iš biudžeto išlaikomos įstaigos (ministerijos, departamento ir t.t.) vadovas turi 80-100 kv. m ploto kabinetą, panašius – ir jo pavaduotojai, kiti svarbūs veikėjai. Versle tokio pavyzdžio jau nerastume, nes kabinetą, kurio plotas viršija 10 kv. m, verslininkas jau pritaikytų kitoms reikmėms, ne kabinetams. Tačiau valstybės valdomas turtas neretai naudojamas būtent taip. Toks vadovas nesistengia kitaip valdyti šio turto, nes už jį mokesčių nemoka, iš biudžeto gauna lėšų ir šioms bei visoms kitoms įstaigos patalpoms išlaikyti – už šildymą, elektrą, valymą, vandenį, nuotekas, remontą, taip pat įsigyti kompiuterinės bei kitokios įrangos, baldų… Vargu ar bent vienas asmuo, turintis tokį darbo kabinetą, yra paskaičiavęs, kiek tokia prabanga kainuoja per mėnesį, metus, o gal jau ir 25 Nepriklausomybės metus.
Ar toks veikėjas kada nors paskelbė, kad nori mažesnio ir ne taip prabangiai apstatyto kabineto, kad nori mažinti išlaikymo kaštus, kad siūlo gyventi taupiau?
Atkreipė dėmesį
Sausio 24 d. „Žinių radijo“ laidoje su žurnalistu Raigardu Musnicku apie tai kalbėjosi Kęstutis Kristinaitis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, kurio pastebėjimai aktualūs ir mūsų rajone.
Anot K. Kristinaičio, 25 metus vis nėra tvarkos nekilnojamojo turto mokesčių srityje: 42 fizinių ir juridinių asmenų grupės šių mokesčių nemoka, o mokantieji stengiasi kuo mažiau sumokėti. Valdžiai pateiktas siūlymas, kad nuo šių mokesčių verta atleisti tik tris grupes: asmenį už vieną būstą, kuriame gyvena (už kitus būstus tegul moka), religines bendruomenes už bažnyčios apeigoms naudojamą nekilnojamąjį turtą (yra tarptautiniai įsipareigojimai, sutartis su Vatikanu), užsienio valstybių ambasadas už jų pastatus (ir Lietuvos ambasadų užsienyje pastatai yra neapmokestintas nekilnojamas turtas). Visi kiti turi mokėti, tačiau mokesčio tarifas irgi turi būti bent panašus į europietiškus. Dabar mokestis siekia 3-4 proc. vertės, o europietiškasis – iki 1 proc.
Tiesa, nors dabar mokesčiai dideli, į biudžetą iš to įplaukia labai menkos pajamos, nes visi, kaip tik išgali, stengiasi šių mokesčių nemokėti. Tačiau pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, bent savivaldos turto duomenų esą negalima susirasti. Atlikus viso turto inventorizaciją, iš vadovų dera pareikalauti taupumo ir sprendimų. Daugelis vadovų neišmano, kaip tvarkyti nekilnojamąjį turtą, nėra suinteresuoti tą daryti, be to, vieni yra sovietmečio mąstymo, kiti kėdes gavę per partijas, pažintis, ryšius. Kas tokiems rūpi?
Minėtoje radijo laidoje buvo pasvarstyta Vilniuje esanti situacija: Gedimino prospekte yra ministerijos, joms pavaldžios įstaigos, jų pastatai seni, neracionaliai didelės patalpos, gausybė nepritaikytinų patalpų, trūksta vietos atvažiavus automobiliams pastatyti. O juk į ministerijas būtent atvažiuoja iš rajonų, kitų miestų, nes Vilniaus gyventojai čia neina tvarkyti reikalų. Sostinės centre užtektų palikti prezidentūrą, Vyriausybės rūmus, gal kokią vieną ministeriją, o visas kitas geriau iškelti iš miesto centro. Pardavus miesto centre valdiškus pastatus, galima gauti lėšų naujų statybų kaštams padengti.

Šilutės seniūno kabinetas – 46,71 kv. m, jo priedas – privatiems susitikimams skirtas 13,29 kv. m kambarys – iš viso 60 kv. m.

Šilutės seniūno kabinetas – 46,71 kv. m, jo priedas – privatiems susitikimams skirtas 13,29 kv. m kambarys – iš viso 60 kv. m.

Savivaldybės tvarkosi blogai
„Pačios su savo valdomu turtu nesusitvarko, o kitiems nustatinėja ir žemės, ir nekilnojamojo turto mokesčius, nors taip ir nepavyko susirasti tikslių duomenų apie savivaldybių valdomą turtą“, kalbėjo radijo laidoje K. Kristinaitis, priminęs, jog esama savivaldybių, kurios mokesčių dydžius nustatė net pagal įmonių dydžius.
K. Kristinaitis priminė dirbęs Žemės ūkio ministerijoje ir žino, kokio ploto kabinetuose ten sėdima. Užuomina tinka ir Šilutei. Šilutės seniūnija, Lietuvininkų g. 22, yra buvusiame komunistų partijos pastate. Tuometinio pirmojo sekretoriaus kabinete dirba seniūnas Raimondas Steponus. Kabineto plotas – 46,71 kv. m. Iš jo durys veda į dar vieną kambariuką kavai bei privatiems pokalbiams. Šio kambarėlio su minkštais baldais plotas – 13,29 kv. m. Į Šilutės seniūno ir jo pavaduotojo Algirdo Ivanausko kabinetus galima patekti iš labai erdvaus priimamojo, kurio plotas 17,12 kv. m. Čia sėdi seniūnijos raštvedė. Seniūno pavaduotojo kabineto plotas – 28,42 kv. m.
Iš viso trijų seniūnijos valdininkų kabinetai sudaro 105,74 kv. m. Ar tai nėra prabanga? Tačiau susidomėjus kabinetų plotais, teko susidurti ir su savitu požiūriu į šį valdišką turtą. Raštvedė Genė Toleikienė telefonu paaiškino, kad seniūno nėra, jo pavaduotojas išvykęs, tad apie kabinetų plotus galėtų informuoti apskaitininkė Lina Vismantienė. Telefonu atsiliepusi ši moteris nustebo: „O kodėl jus tai domina? Čia turėtų valdžia atsakyt…“ Štai ir požiūris į sovietinių laikų apartamentus, todėl nė nesidomėjome, kiek kainuoja tokio ploto šildymas, apšvietimas, valymas, remontas – juk to tikrai niekas neskaičiuoja.
Šiame pastate išdalinti kabinetai ir politinėms partijoms, kurios turi atstovų rajono Taryboje. Kaip ir seniūnijos patalpos, šie kabinetai išlaikomi iš biudžeto, už nieką mokėti nereikia, nors partijų nariai moka mokesčius, partijos gauna dotacijas iš biudžeto. Dalis partijų kabinetų nuolat užrakinti.
Panašus vaizdelis atsiveria Lietuvininkų g. 8, Šilutėje. Čia Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo kabinetas yra 50,65 kv. m, ir iš jo durys veda irgi į privatiems pokalbiams skirtą kambariuką su kavos gėrimo įranga ir t.t., čia – 12,71 kv. m. Šie apartamentai sovietmečiu priklausė žemės ūkio rajono bosui. Į kabinetą su milžinišku stalu ir dešimtimis kėdžių galima patekti iš priimamojo, kurio plotas 27,19 kv. m. Iš jo dvejos durys veda dar į du mažesnius kabinetus. Iš viso šių apartamentų plotas – 119,46 kv. m, o naudojasi juo vedėjas, pavaduotoja ir pora specialistų.
Beje, į minėtą pastatą jau pamažu sukelti ir iš pagrindinio Savivaldybės pastato skyriai, tarnybos ir t.t. Šiame pastate anksčiau buvo salė, joje dabar dirba iš Savivaldybės perkelti specialistai, tad Kaimo reikalų skyriaus vyresn. specialistė Jovita Vingienė sakė, kad vedėjo kabinetas dabar naudojamas ir kolektyvo, ūkininkų pasitarimams.
Kai Savivaldybės pastate yra didžioji ir mažoji salės, ar būtina Savivaldybės skyriams turėti ir atskiras sales? Abejonių kelia gerokai anksčiau Savivaldybės pastate atsiradusios permainos: buvusioje rūbinėje pirmame aukšte sėdi kelios moterys – čia priima interesantus, visų aukštų koridorių galai ir nišos pertvarkyta į kabinetus. Gyventojų rajone bei Šilutėje sumažėjo galbūt penktadaliu ar daugiau ir vis mažėja, o Savivaldybės darbuotojų ir kabinetų – ne.
„Pamarys“ yra paskaičiavęs, kad Šilutėje iš biudžeto yra išlaikomos galbūt 33 salės, tinkamos posėdžiams, iš jų kelios – sporto. Keliolika nevyriausybinių organizacijų yra gavusios patalpų nemokamai. Įstaigos, organizacijos, bendruomenės, partijos ir t.t. nemokamai gali naudotis dviem salėmis Savivaldybėje bei viena Šilutės seniūnijos pastate, ko gero, ir kitur.
Nemokamai patalpų yra gavusios medicinos įstaigos, čia Savivaldybė pademonstravo nevienodą požiūrį į šios paslaugos teikėjus. Šilutės ligoninė, Šilutės PSPC naudojasi Savivaldybės patalpomis nemokamai, trys privatūs šeimos gydytojų centrai, privati konsultacinė poliklinika, stomatologijos, psichikos sveikatos centrai patalpų arba yra nusipirkę, arba nuomojasi. Kaimuose visos medicinos įstaigos, kurios nebuvo nusipirkusios patalpų, iš Savivaldybės jų gavo nemokamai.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite