Kas neduoda pinigų, o juos ryja?

Lietuvoje 42 fizinių ir juridinių asmenų grupės atleistos nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Vieną grupę sudaro valstybės nekilnojamasis turtas – 858 institucijos valdo 30 tūkst. objektų. Pastarieji sudaro 825 milijonus kvadratinių metrų plotą, tad vienam gyventojui, įskaitant kūdikius, benamius ir t. t., tenka 280 kv. m šių patalpų, už kurias į biudžetą nemokama nė euro, dar kainuoja jų šildymas, valymas, apšvietimas, remontas. Apie savivaldybių turtą Lietuvoje nėra net tikslios informacijos, nors skaičiai, rodos, būtų dar labiau pribloškiantys.

Kaimo reikalų skyriaus vedėjo kabinetas yra 50,65 kv. m, jam priklauso ir 12,71 kv. m ploto poilsio, kavos gėrimo ir privačių susitikimų kambarys – iš viso 63,36 kv. m.

Kaimo reikalų skyriaus vedėjo kabinetas yra 50,65 kv. m, jam priklauso ir 12,71 kv. m ploto poilsio, kavos gėrimo ir privačių susitikimų kambarys – iš viso 63,36 kv. m.

Tebegyvos sovietmečio tradicijos
Lietuvoje vis nėra vieno įstatymo, skirto nekilnojamojo turto realiems mokesčiams nustatyti, neapmokestintųjų privilegijoms panaikinti bei šioje sferoje vešinčiam švaistymui pažaboti. Tarkim, iš biudžeto išlaikomos įstaigos (ministerijos, departamento ir t.t.) vadovas turi 80-100 kv. m ploto kabinetą, panašius – ir jo pavaduotojai, kiti svarbūs veikėjai. Versle tokio pavyzdžio jau nerastume, nes kabinetą, kurio plotas viršija 10 kv. m, verslininkas jau pritaikytų kitoms reikmėms, ne kabinetams. Tačiau valstybės valdomas turtas neretai naudojamas būtent taip. Toks vadovas nesistengia kitaip valdyti šio turto, nes už jį mokesčių nemoka, iš biudžeto gauna lėšų ir šioms bei visoms kitoms įstaigos patalpoms išlaikyti – už šildymą, elektrą, valymą, vandenį, nuotekas, remontą, taip pat įsigyti kompiuterinės bei kitokios įrangos, baldų… Vargu ar bent vienas asmuo, turintis tokį darbo kabinetą, yra paskaičiavęs, kiek tokia prabanga kainuoja per mėnesį, metus, o gal jau ir 25 Nepriklausomybės metus.
Ar toks veikėjas kada nors paskelbė, kad nori mažesnio ir ne taip prabangiai apstatyto kabineto, kad nori mažinti išlaikymo kaštus, kad siūlo gyventi taupiau?
Atkreipė dėmesį
Sausio 24 d. „Žinių radijo“ laidoje su žurnalistu Raigardu Musnicku apie tai kalbėjosi Kęstutis Kristinaitis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, kurio pastebėjimai aktualūs ir mūsų rajone.
Anot K. Kristinaičio, 25 metus vis nėra tvarkos nekilnojamojo turto mokesčių srityje: 42 fizinių ir juridinių asmenų grupės šių mokesčių nemoka, o mokantieji stengiasi kuo mažiau sumokėti. Valdžiai pateiktas siūlymas, kad nuo šių mokesčių verta atleisti tik tris grupes: asmenį už vieną būstą, kuriame gyvena (už kitus būstus tegul moka), religines bendruomenes už bažnyčios apeigoms naudojamą nekilnojamąjį turtą (yra tarptautiniai įsipareigojimai, sutartis su Vatikanu), užsienio valstybių ambasadas už jų pastatus (ir Lietuvos ambasadų užsienyje pastatai yra neapmokestintas nekilnojamas turtas). Visi kiti turi mokėti, tačiau mokesčio tarifas irgi turi būti bent panašus į europietiškus. Dabar mokestis siekia 3-4 proc. vertės, o europietiškasis – iki 1 proc.
Tiesa, nors dabar mokesčiai dideli, į biudžetą iš to įplaukia labai menkos pajamos, nes visi, kaip tik išgali, stengiasi šių mokesčių nemokėti. Tačiau pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, bent savivaldos turto duomenų esą negalima susirasti. Atlikus viso turto inventorizaciją, iš vadovų dera pareikalauti taupumo ir sprendimų. Daugelis vadovų neišmano, kaip tvarkyti nekilnojamąjį turtą, nėra suinteresuoti tą daryti, be to, vieni yra sovietmečio mąstymo, kiti kėdes gavę per partijas, pažintis, ryšius. Kas tokiems rūpi?
Minėtoje radijo laidoje buvo pasvarstyta Vilniuje esanti situacija: Gedimino prospekte yra ministerijos, joms pavaldžios įstaigos, jų pastatai seni, neracionaliai didelės patalpos, gausybė nepritaikytinų patalpų, trūksta vietos atvažiavus automobiliams pastatyti. O juk į ministerijas būtent atvažiuoja iš rajonų, kitų miestų, nes Vilniaus gyventojai čia neina tvarkyti reikalų. Sostinės centre užtektų palikti prezidentūrą, Vyriausybės rūmus, gal kokią vieną ministeriją, o visas kitas geriau iškelti iš miesto centro. Pardavus miesto centre valdiškus pastatus, galima gauti lėšų naujų statybų kaštams padengti.

Šilutės seniūno kabinetas – 46,71 kv. m, jo priedas – privatiems susitikimams skirtas 13,29 kv. m kambarys – iš viso 60 kv. m.

Šilutės seniūno kabinetas – 46,71 kv. m, jo priedas – privatiems susitikimams skirtas 13,29 kv. m kambarys – iš viso 60 kv. m.

Savivaldybės tvarkosi blogai
„Pačios su savo valdomu turtu nesusitvarko, o kitiems nustatinėja ir žemės, ir nekilnojamojo turto mokesčius, nors taip ir nepavyko susirasti tikslių duomenų apie savivaldybių valdomą turtą“, kalbėjo radijo laidoje K. Kristinaitis, priminęs, jog esama savivaldybių, kurios mokesčių dydžius nustatė net pagal įmonių dydžius.
K. Kristinaitis priminė dirbęs Žemės ūkio ministerijoje ir žino, kokio ploto kabinetuose ten sėdima. Užuomina tinka ir Šilutei. Šilutės seniūnija, Lietuvininkų g. 22, yra buvusiame komunistų partijos pastate. Tuometinio pirmojo sekretoriaus kabinete dirba seniūnas Raimondas Steponus. Kabineto plotas – 46,71 kv. m. Iš jo durys veda į dar vieną kambariuką kavai bei privatiems pokalbiams. Šio kambarėlio su minkštais baldais plotas – 13,29 kv. m. Į Šilutės seniūno ir jo pavaduotojo Algirdo Ivanausko kabinetus galima patekti iš labai erdvaus priimamojo, kurio plotas 17,12 kv. m. Čia sėdi seniūnijos raštvedė. Seniūno pavaduotojo kabineto plotas – 28,42 kv. m.
Iš viso trijų seniūnijos valdininkų kabinetai sudaro 105,74 kv. m. Ar tai nėra prabanga? Tačiau susidomėjus kabinetų plotais, teko susidurti ir su savitu požiūriu į šį valdišką turtą. Raštvedė Genė Toleikienė telefonu paaiškino, kad seniūno nėra, jo pavaduotojas išvykęs, tad apie kabinetų plotus galėtų informuoti apskaitininkė Lina Vismantienė. Telefonu atsiliepusi ši moteris nustebo: „O kodėl jus tai domina? Čia turėtų valdžia atsakyt…“ Štai ir požiūris į sovietinių laikų apartamentus, todėl nė nesidomėjome, kiek kainuoja tokio ploto šildymas, apšvietimas, valymas, remontas – juk to tikrai niekas neskaičiuoja.
Šiame pastate išdalinti kabinetai ir politinėms partijoms, kurios turi atstovų rajono Taryboje. Kaip ir seniūnijos patalpos, šie kabinetai išlaikomi iš biudžeto, už nieką mokėti nereikia, nors partijų nariai moka mokesčius, partijos gauna dotacijas iš biudžeto. Dalis partijų kabinetų nuolat užrakinti.
Panašus vaizdelis atsiveria Lietuvininkų g. 8, Šilutėje. Čia Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo kabinetas yra 50,65 kv. m, ir iš jo durys veda irgi į privatiems pokalbiams skirtą kambariuką su kavos gėrimo įranga ir t.t., čia – 12,71 kv. m. Šie apartamentai sovietmečiu priklausė žemės ūkio rajono bosui. Į kabinetą su milžinišku stalu ir dešimtimis kėdžių galima patekti iš priimamojo, kurio plotas 27,19 kv. m. Iš jo dvejos durys veda dar į du mažesnius kabinetus. Iš viso šių apartamentų plotas – 119,46 kv. m, o naudojasi juo vedėjas, pavaduotoja ir pora specialistų.
Beje, į minėtą pastatą jau pamažu sukelti ir iš pagrindinio Savivaldybės pastato skyriai, tarnybos ir t.t. Šiame pastate anksčiau buvo salė, joje dabar dirba iš Savivaldybės perkelti specialistai, tad Kaimo reikalų skyriaus vyresn. specialistė Jovita Vingienė sakė, kad vedėjo kabinetas dabar naudojamas ir kolektyvo, ūkininkų pasitarimams.
Kai Savivaldybės pastate yra didžioji ir mažoji salės, ar būtina Savivaldybės skyriams turėti ir atskiras sales? Abejonių kelia gerokai anksčiau Savivaldybės pastate atsiradusios permainos: buvusioje rūbinėje pirmame aukšte sėdi kelios moterys – čia priima interesantus, visų aukštų koridorių galai ir nišos pertvarkyta į kabinetus. Gyventojų rajone bei Šilutėje sumažėjo galbūt penktadaliu ar daugiau ir vis mažėja, o Savivaldybės darbuotojų ir kabinetų – ne.
„Pamarys“ yra paskaičiavęs, kad Šilutėje iš biudžeto yra išlaikomos galbūt 33 salės, tinkamos posėdžiams, iš jų kelios – sporto. Keliolika nevyriausybinių organizacijų yra gavusios patalpų nemokamai. Įstaigos, organizacijos, bendruomenės, partijos ir t.t. nemokamai gali naudotis dviem salėmis Savivaldybėje bei viena Šilutės seniūnijos pastate, ko gero, ir kitur.
Nemokamai patalpų yra gavusios medicinos įstaigos, čia Savivaldybė pademonstravo nevienodą požiūrį į šios paslaugos teikėjus. Šilutės ligoninė, Šilutės PSPC naudojasi Savivaldybės patalpomis nemokamai, trys privatūs šeimos gydytojų centrai, privati konsultacinė poliklinika, stomatologijos, psichikos sveikatos centrai patalpų arba yra nusipirkę, arba nuomojasi. Kaimuose visos medicinos įstaigos, kurios nebuvo nusipirkusios patalpų, iš Savivaldybės jų gavo nemokamai.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite