Kas Lietuvoje nenori būti išlaikytiniu?

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusipirko žemės sklypą, jame statysis nuosavą namą, kuriame planuoja apsigyventi baigusi jau antrąją valstybės vadovo kadenciją. Nors įstatymas leidžia kadenciją baigusiam šalies Prezidentui gyventi valstybės name Turniškėse, prestižiniame Vilniaus kampelyje, šios privilegijos D. Grybauskaitė atsisako.

Prezidentė neseniai dalyvavo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo pasirašymo ceremonijoje Niujorke.

Prezidentė neseniai dalyvavo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo pasirašymo ceremonijoje Niujorke.

 

Viešai, oficialiai, skaidriai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai deklaravo, kad iš bendrovės „Forteka“ nusipirko 50 tūkst. Eur vertės 16 arų žemės sklypą Pašilių kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone.
D. Grybauskaitė Prezidento pareigas eina antrą penkerių metų kadenciją. Būti Lietuvos vadove jai liko 3 metai. Įstatymas numato, kad Prezidentas, pasibaigus kadencijai, lieka gyventi valstybės pastate Turniškėse, kurių teritoriją saugo Vadovybės apsaugos departamentas. Patekti į Turniškes galima tik turint specialų leidimą.
D. Grybauskaitė Turniškėse gyvena nuo 2009 m. Prezidentės kaimynai – prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma ir Kristina Brazauskienė, jau mirusio Prezidento Algirdo Brazausko antroji žmona. Ji turi laikiną leidimą patekti į Turniškes, nes jau ilgokai netyla ginčai, ar A. Brazausko antroji žmona beturi teisę čia gyventi. Šiuo metu tai aiškinasi teismas. Į teismą kreipėsi Prezidento kanceliarija, kai praėjusį spalį pasibaigus sutarčiai ne kartą įspėjo K. Brazauskienę, kad reikia išsikraustyti, tačiau moteris to nepadarė.
Prezidentė D. Grybauskaitė gyvena name, kuris buvo nušalinto Prezidento Rolando Pakso rezidencija. Šešerius metus šis namas Turniškėse buvo tuščias, tad prieš įsikūrimą teko atlikti remontą ir sutvarkyti rezidenciją.
Nuo 2014 m. Turniškėse gyvena ir premjeras Algirdas Butkevičius su žmona Janina.
Neišskaičiavus mokesčių, Prezidentė gauna 7178 Eur atlyginimą. Prieš tapdama Prezidente, D. Grybauskaitė gyveno kotedže Noragiškių g., Jeruzalės rajone, Vilniuje. Šiuo metu kotedžas tuščias. 2014 m. D. Grybauskaitė deklaravo turinti 761 tūkst. Eur turto ir santaupų: 283 tūkst. Eur santaupų, 350 tūkst. Eur vertės vertybinių popierių, 101 tūkst. Eur vertės nekilnojamojo turto, 23 tūkst. Eur vertės žemės, meno ir juvelyrinių dirbinių – 4500 Eur.
Išplatintoje ELTOS informacijoje skelbiama, kad baigusi Prezidento antrąją kadenciją D. Grybauskaitė nepasiliks Turniškėse. „Nesinaudosiu privilegijomis, manau, jas reikia naikinti. Įstatymai turi būti pakeisti. Ateityje siūlysiu, kad būtų taip, kaip visose civilizuotose Europos valstybėse, kur garantuojama tik apsauga ir minimalaus biuro buvimas, visa kita yra asmenimis reikalas. (…) Tikrai reikia baigti su tomis privilegijomis ir gyvenimu mokesčių mokėtojų sąskaita“, – pareiškė Prezidentė.
Apie privilegijas
„Pamarys“ kreipėsi į Šilutės r. savivaldybės tarybos narius Sandrą Tamašauskienę, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus pirmininkę, ir Joną Jatautą, Liberalų sąjūdžio atstovą vietos savivaldoje, prašydamas šių žinomų pedagogų pasidalinti savo nuomone apie dar gajas privilegijas. Pateikiame gautus atsakymus.
Sandra Tamašauskienė:
– Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą nesinaudoti privilegijomis vertinu kaip garbingą poelgį. Nesame turtinga šalis, jei galime nesinaudoti valstybe, taip ir elkimės. Prezidentė ir vėl priekyje – rodo pavyzdį. Džiaugiuosi, kad ir jauni žmonės Prezidentę laiko tvirto, atsakingo ir garbingo valstybės vadovo pavyzdžiu, vadinasi, galbūt nupirktai žiniasklaidai nepavyks tautos paversti mankurtais – žmonėmis, neatmenančiais savo istorinės praeities ir patirties.
Netapau privilegijuota, kai tapau Savivaldybės tarybos nare, veikiau priešingai: netekau privilegijos į laisvalaikį (para pasidarė per trumpa) ir į privatumą.
Kaip Antikorupcijos komisijos pirmininkė prižiūriu, kad Šilutės rajono savivaldybės vadovai nepiktnaudžiautų ir privilegijomis. Jei tai pastebės laikraščio skaitytojai, prašau pranešti.
Apie valdžios viešpatavimą sovietmečiu daug skaičiau ir girdėjau, manau, kad daug kas paveldėta iš tos santvarkos ir dabar, pavyzdžiui, Druskininkai: tam tikriems, žinoma, naudingiems ir palankiems valdžios vyrams ir moterims sukurta poilsio oazė už valstybės lėšas, meras sumaniai jais naudojosi spręsdamas ir savo asmeninius reikalus. Blogai ir tai, kad tik patekę į valdžią politikai stengiasi įdarbinti „savus“ žmones, išsilavinusiems jauniems žmonėms po studijų darbo tenka ieškoti ne pagal specialybę arba ne Lietuvoje – sukurtas įspūdis, kad valstybėje gera gyventi tik valdantiesiems ir jų giminėms bei draugams. Na, dar ir pataikūnams.
Dabar kaip niekad į valdžią turi ateiti atsakingi ir garbingi žmonės, įgiję išsilavinimą. Gerbiu turtingus žmones – sumanumu ir protu bei darbštumu gerovę sukūrė ne tik sau ir šeimai, bet įdarbino daugelį žmonių. Linkėčiau Lietuvai tokių žmonių valdžioje, tada, matyt, nekalbėtume ir apie privilegijas“.
Jonas Jatautas:
– Mano supratimu, valdžia – tai tarnystė, tai pati didžiausia privilegija ir garbė, kurią suteikia piliečiai savo išrinktiesiems. Grįžau į mokyklos vadovo postą sąmoningai siekdamas tarnauti jaunimui, o tai man dar viena didelė privilegija. Tai nepalyginamai daugiau ir svarbiau nei koks sklypas, namas ar automobilis. Būti savo srities profesionalu, puikiai išmanyti savo darbą – tai didžioji žmogaus privilegija ir viso gyvenimo esmė. Ir nors mes, vadovai, sakome, kad mus „maitina“ problemos, kurias sprendžiame didžiąją dienos dalį, bet kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kad tai yra ne kas kita, kaip tarnavimo žmonėms ir visuomenei malonumas. Ar gali būti kas nors vertingesnio? Žinoma, ne“.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite