Įsigalioja nauji dujų ir elektros tarifai

Nuo Naujųjų metų įsigalioja didesni elektros ir dujų tarifai. Buitiniams elektros vartotojams vieno laiko zonos tarifo „Standartinis” kaina pakilo 15 proc. ir siekia 13 centų už kilovatvalandę (kWh). Dieninis tarifas siekia 14,3 cento už kWh, naktinis – 10 centų už kWh.
Plano „Namai” pastovi dedamoji nebrango ir toliau kainuoja 3 centus už kWh. Tuo metu vienos laiko zonos tarifas pabrango 17,5 proc. ir siekia 11,4 cento už kWh, dviejų laiko zonos dieninė dedamoji – 20,4 proc. ir sudaro 12,4 cento už kWh. Naktinė dedamoji pabrango 11,1 proc. ir siekia 9 centus už kWh.
Plano „Namai plius” pastovios dedamosios kaina taip pat išliko tokia pati – 6 centai už kWh. Vienos laiko zonos tarifo kaina pakilo 18,5 proc. ir sudaro 10,9 cento, dviejų laiko zonų dedamoji pabrango 20,4 proc. ir sudaro 11,8 cento, naktinė dedamoji pabrango 11,5 proc. iki 8,7 cento už kWh.
Tuo metu gamtinių dujų kaina visų grupių vartotojams (tiek suvartojantiems iki 300 kubinių metrų dujų per metus, tiek sunaudojantiems daugiau) išaugo tiek pat – 7 centais.
Pirmo pogrupio vartotojams, kurie gamtines dujas naudoja maistui ruošti, kintamoji tarifo dalis už kub. m. didėja 11,86 proc. iki 0,66 eurų už kub. m., pastovioji tarifo dalis – nesikeičia.
Antro ir trečio pogrupio vartotojams gamtinių dujų tarifo kintamoji dalis atitinkamai didėja 17,95 proc. ir 18,42 proc. iki atitinkamai 0,46 ir 0,45 eurų už kub. m. Pastovioji kainos dalis išlieka tokia pati.

Darbuotojams perskaičiuojami atlyginimai

Įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įstatymo pakeitimams, VSD įmokos yra perkeliamos darbuotojui. Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius, „ant popieriaus“ gaunamas atlyginimas padidės 1,289 karto.

Įstatyme nustatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo darbdavys privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto („ant popieriaus“) darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo.
Be to, numatyta, kad perskaičiuojant atlyginimą jis negali būti mažinamas, o prireikus apvalinti – turėtų būti apvalinamas darbuotojo naudai.

Jeigu darbuotojui buvo sumažintas jo gaunamas darbo užmokestis, Darbo kodekso nustatyta tvarka darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Gera žinia kardiologiniams pacientams

2019 m. sausio 1-ąją įsigalioja svarbi naujovė – jau antrą kartą per pusmetį didinamas kardiologinių vaistų kompensavimo lygmuo. Šįkart nuo 90 iki 100 proc. bazinės kainos.

Šių metų liepą kraujotakos sistemos ligų kompensavimo lygmuo buvo padidintas nuo 80 iki 90 procentų, o nuo šiol šie vaistai bus kompensuojami 100 proc. Galimybė pakelti kompensavimo lygį šiems pacientams atsirado po to, kai buvo sumažintos kompensuojamųjų vaistų kainos, tad dėl šio sprendimo išlošė daugelis pacientų.

Nuo sausio 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis 100 proc. bus kompensuojami vaistai skirti kraujotakos sistemos ligoms, lipoproteidų apykaitos sutrikimams ar kitoms lipidemijoms gydyti. Taigi pacientams gerokai atpigs vaistiniai preparatai, skirti hipertenzinėms ligoms, miokardo bei smegenų infarktui, krūtinės anginai, širdies veiklos nepakankamumui, širdies ritmo sutrikimams ir kitoms ligoms gydyti.

Taip pat nuo sausio 1 dieną įsigalios sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymas, kuriuo į pneumokokinės infekcijos rizikos grupių sąrašą įtraukiama dar viena visuomenės grupė – žmonės, sergantys širdies nepakankamumu. Tad nuo šiol jie galės nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Iki šiol nemokamai nuo pneumokokinės infekcijos yra skiepijami vaikai bei rizikos grupėms priskiriami suaugusieji.

Daugiau pinigų švietimui: didėja algos, parama mokiniui, finansavimas mokykloms

Nuo sausio 1 dienos 10 proc. didėja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai bei švietimo pagalbai skiriamos lėšos. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimams padidinti skiriama 13,4 mln. eurų. Švietimo pagalbai iš valstybės biudžeto skiriama 11,8 mln. eurų: vienam mokiniui švietimo pagalbai skiriama lėšų suma 2019 m. didinama nuo 57 Eur iki 70 Eur.

Taip pat, patikslinus mokymo lėšų metodiką, 10 proc. didinamas finansavimas mokykloms, įgyvendinančioms specializuotas ugdymo programas, pvz., inžinerijos licėjams.

Tautinių mažumų 1–8 klasių mokinių finansavimas papildomai didinamas 2 proc. Kitaip perskaičiavus skiriamas lėšas (pagal vidutinį metinį mokinių skaičių), atsiras daugiau pinigų ir bendrojo ugdymo mokyklų išlyginamosioms klasėms, kuriose lietuviškai nemokantys vaikai mokomi lietuvių kalbos. 

Savivaldybėms, kad jos galėtų sumažinti finansavimo skirtumus tarp mokyklų, lėšos nuo 2 proc. didinamos iki 2,4 proc.

Iš viso švietimui 2019-iems metams skiriama 193 mln. eurų daugiau. Iš jų 49,1 mln. papildomai skiriami mokytojų atlyginimams, 31,1 mln. eurų – dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų atlyginimams bei doktorantų stipendijoms.

Priminsime, kad nuo 2019 metais išmoka kiekvienam vaikui didėja nuo 30 iki 50 eurų, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams išmoka kiekvienam vaikui sieks po 70 eurų,  o kiekvienam neįgaliam vaikui – iki 69,92 eurų.

Vėl augs atlyginimas

Minimalus atlyginimas didėja iki 430 eurų. Nuo šių metų minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) didėja 7,5 proc. ir siekia 430 eurų. Minimalus valandinis atlygis kyla 7,5 proc. iki 2,63 euro.
Tiesa, įvertinus tai, jog nuo sausio 1 dienos įsigalioja mokesčių reforma, MMA sudarys 555 eurus, o minimalus valandinis atlygis – 3,39 euro.
Praėjusiais metais MMA siekė 400 eurų, o minimalus valandinis atlygis – 2,45 euro. Minimali alga Lietuvoje gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.

Pokyčiai gaunantiems pensiją į namus

„Sodra” praneša, kad sausį dalies senjorų, kuriems pensijos pristatomos į namus, laukia pokyčiai. Dalyje savivaldybių pensijas į namus atneš nebe Lietuvos paštas, kaip iki šiol, o kitų pensijas pristatančių įmonių darbuotojai. „Suprantame, kad pensijų pristatymas į namus yra itin jautri sritis – pensijos gavėjui svarbu pažinoti ir pasitikėti žmogumi, kurį įsileidžia į namus.

Įmonių, kurios teiks šią paslaugą, darbuotojai sausį turės prisistatyti pensijų gavėjams, parodyti darbuotojo pažymėjimą, susipažinti. Jeigu senjorui kiltų abejonių, jis gali skambinti „Sodrai“ telefonu 1883. Tačiau tikimės, kad didelių nesusipratimų nekils“, – sako laikinasis „Sodros“ vadovas Ježy Miskis.

Planuojama, kad sausį pensijos bus atnešamos tuo pačiu grafiku, kaip ir gruodį. Pensijos turės būti pristatytos nuo mėnesio 10 iki 26 dienos. „Pensijos pristatymas kaip buvo, taip ir liks nemokamas. Pensijas atnešę darbuotojai nesiūlys jokių kitų paslaugų – tik atneš pinigus. Jie neprašys nei apmokėti kokių nors sąskaitų, nei suskaičiuoti santaupų, nei pateikti ar užpildyti kokių nors kitų dokumentų – tik pasirašyti Išmokų išmokėjimo kvitą. Senjorai ar jų artimieji raginami būti atidūs“, – sako J. Miskis.

Svarbu ir tai, kad tose vietovėse, kur paslaugas teiks naujosios bendrovės, nebebus galimybės ir pensiją atsiimti Lietuvos pašto skyriuje. Tokiu atveju „Sodra“ klientams, turintiems teisę gauti pensiją į namus, bet norintiems ją atsiimti pašte, pataria pakeisti pensijos pristatymo būdą – pasirinkti pensijos išmokėjimą pašto skyriuje. Mokėjimo būdą tokie klientai gali pakeisti atvykę į artimiausią „Sodros“ skyrių arba per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui, taip pat pateikę prašymą Lietuvos pašte.

Kitose nepaminėtose vietovėse, tarp kurių ir Pagėgiai, pensijų pristatymo tvarka nesikeičia.

Lietuvių kalbai mokyti tautinių mažumų mokyklose bus skiriama daugiau valandų

Tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. planuojama skirti ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę ugdymui lietuvių kalba. Priešmokykliniame ugdyme, kuriame iki šiol buvo 4 val. per savaitę ugdymui lietuvių kalbai, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. papildomai pridedama 1 valanda. Tokiam Švietimo įstatymo ir kitų teisės dokumentų pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė. Įstatymo projektas dar bus teikiamas Seimui.

Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas projektas stiprina lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas. Taip pat siekiama, kad vaikai, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, kuo anksčiau pradėtų mokytis valstybinės kalbos. Ugdymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklų ikimokyklinukams prasidėtų nuo 3 metų.

Šiuo metu lietuvių kalba galima vykdyti dalį ikimokyklinio ugdymo programos, jeigu tėvai to pageidauja. Bet praktika patvirtina, kad neskiriant konkrečių valandų ir tam reikalingų finansų, ugdymas lietuvių kalba nevyksta, nors tėvai to pageidautų. Skirti konkrečias valandas lietuvių kalbai nuolat pageidauja tėvai, vedantys vaikus į tautinių mažumų mokyklas, tačiau šių mokyklų steigėjai ne visada į tai atsižvelgia, dažnai tam neturi finansinių galimybių.

Daugiau savaitinių valandų, skirtų ugdymui lietuvių kalba turės ir priešmokyklinukai. Dabar Švietimo įstatyme numatyta, kad lietuvių kalbai turi būti skiriamos ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę. Atsižvelgiant į tai, kad pradiniame ugdyme savaitinių valandų, skirtų lietuvių kalbos bendrajai programai įgyvendinti, tautinių mažumų mokyklose, lyginant su mokyklomis, kuriose ugdymas vykdomas lietuvių kalba, yra mažiau, tokiu būdu norima gerinti ir vienodinti sąlygas visiems mokytis valstybinės kalbos.

Keičiasi pavadinimai

Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2019 m. sausio 1 d. tapo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Įsigaliojus naujam Sporto įstatymui, valstybės sporto politikos formavimą, koordinavimą ir įgyvendinimą perima Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Naujame įstatyme numatyta trigubai padidinti finansavimą sporto projektams, daugiau dėmesio skirti visuomenės fizinio aktyvumo skatinimui. Valstybės rūpinimasis nuosekliai apims tiek vaikus, jaunimą, tiek profesionalius sportininkus ir suaugusius sportuojančius žmones.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje numatoma įsteigti atskirą Sporto padalinį. Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatoma likviduoti per 2019 metus.

Pavadinimą pakeitė ir Ūkio ministerija, kuri nuo šiol vadinasi Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Nuo šiol draudžiama

Nuo pirmadienio įsigaliojo draudimas prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, kurių sienelės storis yra nuo 15 iki 50 mikronų. Tai storesni maišeliai, dažniausiai su prekybos centro logotipu. Draudimas netaikomas labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams, kurių sienelės storis yra iki 15 mikronų ir kurie dažniausiai naudojami higienos tikslais arba kaip pirminė pakuotė nefasuotiems maisto produktams. Šis draudimas įvestas atsižvelgus į Europos Sąjungos reikalavimus mažinti vienam gyventojui tenkantį sunaudojamą plastikinių pirkinių maišelių kiekį. Taip siekiama mažinti aplinkai daromą žalą, nes lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai sunkiai atskiriami nuo kitų atliekų ir tik maža jų dalis patenka į perdirbimą, o atsidūrę gamtoje tokie plastikiniai gaminiai ilgai nesuyra. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos pateiktais duomenimis, pastaraisiais metais labai lengvų plastikinių maišelių ir lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimas šalyje mažėja. 2017 metais vienam gyventojui apytikriai teko 226 labai lengvi ir 34 lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai, o, pavyzdžiui, 2014 m. – 260 labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių ir 39 lengvi.