Švėkšniškiai apsijuosė „Draugystės“ šaliku

Ilgesnis nei 200 metrų ilgio „Draugystės“ šalikas per praėjusias Užgavėnes sujungė į širdies formos ratą sustojusius švėkšniškius. Taip originaliai atsisveikinti su žiema pasiūlė „Diemedžio“ ugdymo centro bendruomenė.

Vytauto Marcinkevičiaus nuotr.

Laikinai einanti „Diemedžio“ ugdymo centro direktorės pareigas Birutė Šimkuvienė pasakojo, kad mintis ilgais žiemos vakarais kartu su auklėtiniais megzti „Draugystės“ šaliką kilo auklėtojai Loretai Stirbienei.

Šalikus mezgė ugdymo centro darbuotojai ir iš 23 šalies savivaldybių čia susirinkusios trys dešimtys vaikų. Pasiūlymą megzti šaliką palaikė ir Švėkšnos neįgalieji, moksleiviai bei kitos miestelio bendruomenės.

Išsikepę širdelių formos blynų ir vienijami šūkio „Atiduokime savo širdį vaikams“, pusšimtis „Diemedžio“ ugdymo centro atstovų atėjo į turgaus aikštę. Čia susirinko ir į ratą sustojo per 200 žmonių.

„Esame tokie pat kaip kiti ir norime draugauti. Džiaugiamės, kad renginys pavyko, kad galėjome įsilieti į Švėkšnos miestelio bendruomenės gyvenimą. Bandysime ką nors sugalvoti ir kitą kartą“, – po Užgavėnių šventės kalbėjo laikinai „Diemedžio“ ugdymo centro direktorės pareigas einanti Birutė Šimkuvienė.

Vaidotas Vilkas

Danutės Galiūnienės nuotr.

Morė jau „batus paliko“

Matyt, rusniškiai ir ventiškiai tikrai gerai pasidarbavo, kad šilutiškiai žiemą vijo lietui lyjant, muzikai grojant, žaidžiant ir vakarojant. Visi, kas norėjo, „Blogybių“ statinėje savo blogybes galėjo palikti, kas nepatingėjo, galėjo šiupinio pašmėkioti ir šventei baigiantis prie deginamos Morės liepsnų pasišildyti.

Kokia gi šventė be persirengėlių?

Į Kultūros ir pramogų centro kiemelį iš visų pusių plaukė šilutiškiai ir svečiai, vedini ir vežini vežimėliuose vaikais. Mažieji, ir ne tik, buvo pasipuošę tradicinėmis Užgavėnių kaukėmis, mergaitės vilkėjo ilgais gėlėtais sijonais. Buvo ir ožių, ir giltinių, ir velniukų.

Tradicinė Užgavėnių šventė kiekvienais metais sutraukia daugybę žiūrovų ir šventės dalyvių. Graži buvusi diena nežadėjo greitai  subjurti, tačiau šventės pradžioje jau teko išsitraukti skėčius. Besirenkančius į šventę žmones pasitiko aukštai iškėlusi galvą  nuo Užgavėjų tradicijų neatsiejama Morė. Nosį malonino gardus verdamo šiupinio kvapas. Laukiančių paskanauti šio skanėsto netrūko, mat blynų šiemet čia niekas nekepė.

Liberaliai skanus buvo Daivos ir Raimondo šiupinys.

Skambėjo linksma muzikikė.

Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova pasakojo, kad susirinkusius linksmino kapela „Šilo aidai“ (vadovas Antanas Kmita), kantri muzikos grupė „Karčema“ (vadovas Vygantas Stoškus) ir folkloro ansamblis ,,Verdainė“ (vadovė Regina Jokubaitytė). Kiekvienas kolektyvas buvo paruošęs po trumpą programą: dainų, šokių, burtų ir žaidimų su Užgavėnių papročiais.

Vyko Lašininio ir Kanapinio varžytuvės, jie nuožmiai tvatino vienas kitam šonus ir nė katras nusileisti nenorėjo. Šventės gaspadorius ragino atsikratyti savo blogybių, o šeimininkė Onutė virė klaipėdietišką šiupinį – tradicinį lietuvininkų valgį, kurio paragauti galėjo visi norintieji.

Nuo uždegtos Morės aukštai pakilo žiežirbos, nušviesdamos Šilutės padangę. Susirinkusieji ėjo rateliu apie šį šventės simbolį, tikėdamiesi, kad pavasaris nugalėjo žiemą ir ši nebegrįš.

Birutės Morkevičienės tekstas, Petro Skutulo nuotraukos

Užgavėnės Vilniuje

Nors tikrosios Užgavėnės buvo antradienį, vasario 28-ąją, tačiau sostinės Gedimino prospekte ir Vinco Kudirkos aikštėje Užgavėnių šventė šurmuliavo šeštadienį.  

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Bavarijoje Užgavėnes vadina „Fasching“

Ilgametė buvusi „Pamario“ laikraščio korespondentė Laima Putriuvienė šių metų Užgavėnes stebėjo Pforzen miestelyje, Bavarijoje. „Pamario“ skaitytojams ji praneša:

„Vokiečiai Užgavėnių karnavalą vadina Fasching, jis vyksta bemaž kiekviename didesniame miestelyje. Karnavalas atspindi politinį gyvenimą, keliamos miestelio, regiono aktualijos. Karnavale būtinai vaizduojami įžymūs politiniai veikėjai, istorinės asmenybės su palydomis.

Persirengėliai mėto vaikams į ištiestas kepures saldumynų, kukurūzų traškučių. Man fotografuojant eiseną „kiniečių delegacija“ saldainių dėžę metė tiesiai man į rankas… Iš „Fasching“ šventės be saldainių negrįžta nė vienas vaikas.

Persirengėliai stebina išmone, kaukių įvairove, automobilių puošyba, persirengėlių gausa minioje. Bene didžiausias karnavalas vyksta Diuseldorfe, Miunchene, kur renginyje apsilanko apie milijoną žmonių. Pelenų dieną, kaip ir Lietuvoje, einama į bažnyčią, nevalgoma mėsos – tik žuvis“.

Laimos Putriuvienės nuotr.