Kas antras lietuvis yra susidūręs su sukčiais: kaip atpažinti jų pinkles ir neprarasti turto?

Skaitmeniniame amžiuje ir sukčiai persikėlė į internetą. Gyventojams tenka susidurti su vis labiau pažengusiomis ir įvairesnėmis apgaulės formomis: nuo itin įtikinamai atrodančių el. laiškų iki romantinio sukčiavimo bei fiktyvių investicinių platformų. Skaičiuojama, kad pernai iš lietuvių įvairiais būdais išviliota apie 12 mln. eurų. Maža to, sukčiai tampa visi išmanesni, pasitelkia naujausias technologijas.

Sukčiai veikia vis aktyviau

BTA užsakymu atliktos „Nielsen“ apklausos duomenys rodo, kad kas antras gyventojas yra sulaukęs sukčių skambučio ar žinutės. Maža to, bandymų sukčiauti daugėja. Vien per šių metų birželį finansų įstaigos ir teisėsauga užfiksavo 2951 sukčiavimo atvejį.Palyginimui, pernai per pirmąjį vasaros mėnesį registruoti 2454 tokie incidentai. Per pirmąjį šių metų ketvirtį jau pradėti 923 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.

„Sukčių aktyvumas auga su kiekvienais metais. Deja, jiems labai padeda šiuolaikinės technologijos, leidžiančios ištraukti iš interneto duomenis, kuriuos panaudojus klastotės gali atrodyti itin įtikinamai. Pasitaiko netgi atvejų, kai žmogus gauna laišką su savo asmens kodu. Gyventojai turėtų būti itin dėmesingi, pasidomėti, kur investuoja, iš kokios elektroninės parduotuvės perka, kokiais tikslais pateikia savo duomenis“, – sako BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius.

Nepaisant augančio bandymų sukčiauti skaičiaus, auga ir gyventojų bei institucijų gebėjimas atpažinti sukčius. Per antrąjį šių metų ketvirtį iš gyventojų bandė išvilioti apie 4,2 mln. eurų. Tai – 1,4 mln. eurų mažiau nei per analogišką laikotarpį pernai. Dar svarbiau tai, kad 1,9 mln. eurų nuostolių pavyko išvengti. 1,7 mln. eurų vertės perlaidų buvo sustabdytos bankų, o 0,2 mln. eurų – atgautos iš pačių nusikaltėlių.

Gyventojus apgauti sukčiai bando pačiais įvairiausiais būdais. Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo vadinamais phishing, kai žmogui išsiunčiama žinutė ar laiškas su nuoroda, skirta duomenų vagystėms ar tiesiog paskatinimui pervesti pinigų neva tikrai finansinei ar valstybinei institucijai. Kaip sako Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė, šios įstaigos vardu pasinaudoti siekiama itin dažnai.

„Pavasarį sukčiai, pasinaudoję pajamų deklaravimo periodu, siųsdavo informaciją apie neva priimtus sprendimus grąžinti permokas. Dabar stebime apgaulingų žinučių apie neva nesumokėtas baudas siuntimą bei apie grąžinamas permokas. Fiksuojame ir atvejų, kai pranešimuose nurodomi iš galimai nelegalių duomenų bazių gauti gyventojų asmeniniai duomenys – vardas, pavardė, asmens kodas arba jo fragmentas. Čia ir kyla didžiausias pavojus atskleisti e. bankininkystės duomenis“, – perspėja ji.

Būdų gauti jūsų informaciją – daugybė

Kaip pasakoja „Vilnius Coding Academy“ vykdantysis vadovas, kibernetinio saugumo specialistas Jevgenij Abdulajev, sukčiai šiandien geba veikti itin įtikinamai. Jų siunčiami laiškai naudoja tikrų institucijų logotipus ir labai panašius el. pašto adresus, todėl kiekvieną bent menkiausią įtarimą sukeliančią žinutę reikėtų skaityti ir tikrinti itin atidžiai.

„Viena iš pagrindinių tendencijų – tai taip vadinama socialinė inžinerija. Jums kažkas paskambina, apsimeta tam tikros organizacijos atstovu ir visai nekaltai iš jūsų išvilioja informacijos, vėliau panaudojamos labai įtikinamai atrodančiam el. laiškui. Juose naudojamos nuorodos į įtikinamai atrodančias tikrų puslapių kopijas arba laiškų priedai, kuriuos atsidarius paleidžiamas virusas, galintis užrakinti jūsų įrenginį, rinkti iš jo duomenis ir t.t.“, – dėsto jis.

Eksperto nestebina ir gausėjantys atvejai, kai sukčiai panaudoja žmonių asmens kodus ar disponuoja kita asmeninio pobūdžio informacija. Anot jo, būdų kaip ją gauti yra daugybė, o ir patys gyventojai toli gražu ne visada tinkamai pasirūpina savo saugumu.

„Vienas iš būdų – duomenų nutekinimas iš trečiųjų šalių. Tarkime, registravotės visiškai normalioje svetainėje, bet ji buvo nulaužta. Apie tokius atvejus reguliariai perskaitome spaudoje. Tačiau viskas gali būti ir dar paprasčiau. Užtenka registruojantis padėti varnelę prie sutikimo dalintis savo duomenimis ir jie gali būti parduoti. Taip informacija gali atsidurti pas absoliučiai bet ką. Sukčiai gali būti labai kūrybingi“, – perspėja „Vilnius Coding Academy“ vykdantysis vadovas.

Jis taip pat pastebi, kad sukčiai ant krosnies tingėdami nesėdi – jie nuolat galvoja apie naujus sukčiavimo būdus. Maža to, tiek verslai, tiek privatūs asmenys toli gražu ne visada būna linkę pasimokyti iš savo klaidų – patyrę vieną ataką nieko nekeičia.

„Popandeminiu laikotarpiu dominuoja nuotolinis darbas. Dažnai dirbama ir iš užsienio. Tačiau ne visada naudojamos apsaugos priemonės. Tarkime, viešos prieigos prie interneto (pvz., oro uostuose) paprastai yra labai nepatikimos. Įsilaužimams per jas net nereikia ypatinga skaitmeninių žinių. Kitas aspektas – daiktų internetas. Išmaniųjų prietaisų vis daugiau. Nuo laikrodžių, iki šaldytuvų. Visi jie kaupia tam tikrus duomenis. Labai dažnai turi ir kameras. Prieigą prie šių daiktų įgiję sukčiai gali surinkti labai jautrios informacijos“, – apie aktualiausias rytojais grėsmes pasakoja J. Abdulajev.

Savo ruožtu M. Ratkevičius perspėja, kad sukčiai yra sukūrę ir interneto svetainių, vizualiai labai panašių į VMI ir kitų institucijų interneto svetaines, naujienų portalus. Tokiose sukčių svetainėse pateikiama melaginga informacija, išgalvotos sėkmės istorijos, žmonių dėmesio pritraukimui pasitelkiamos net ir istorijos apie rezonansinius nusikaltimus.

„Apie sukčių veiklą kalbama dažnai, tačiau labai svarbu ir patiems imtis prevencinių priemonių – pasikalbėti apie tai su vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėmis. Priminti jiems, kad kilus abejonėms geriau pasitarti su specialistais, o ne priimti spontaniškus veiksmus. Savo ruožtu mūsų bendrovė apsidraudusiems gyventojų turto draudimu suteikia papildomą apsaugą nuo sukčių, kuri galioja visiems šeimos nariams“, – sako jis.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką svarbu žinoti apie Volvo raktų gamybą?

volvo raktai

Volvo raktų pririšimas prie imobilaizerio yra būtina procedūra norint pasirūpinti papildomu raktu arba nauju, kai visi pametami. Taip yra dėl to, jog jau keliasdešimt metų Volvo savo automobiliuose naudoja imobilaizerį – elektroninę sistemą, kuri blokuoja automobilio užvedimą neturint pririšto rakto. Taigi, ką daryti jeigu visi raktai pasimetė arba reikia pagaminti atsarginį? Volvo raktų gamyba, kai visi raktai pamesti Itin populiarus gamintojas Lietuvoje, pasiteisinęs dėl savo patvarumo, komforto ir pravažumo. Lietuvoje iki šiol galima rasti nemažai jau trečią dešimtmetį skaičiuojančių V70,

Saugus paspirtukininkas kelyje. Pasak draudikų, ši misija vis dar neįmanoma

Elektriniu paspirtuku važinėja kas penktas mūsų šalies gyventojas, tačiau vos 3 proc. paspirtukininkų į gatves išrieda užsidėję šalmą. Kol teisinio reglamentavimo dėl šios apsaugos priemonės dėvėjimo Lietuvoje nėra, draudikai ir vasarą ragina paspirtukų vairuotojus į kelią leistis tik užsidėjus šalmą.   Nedėvi šalmo Tyrimo duomenimis, 79 proc. Lietuvos žmonių niekada nevažinėja elektriniais paspirtukais. Šia transporto priemone nesinaudoja 84 proc. moterų ir 74 proc. vyrų. Pastebėtina, kad elektriniai paspirtukai populiariausi tarp 16-19 metų jaunuolių, taip pat 20-34 m. amžiaus grupėje. Apklausa

Sulaikyti neblaivūs vairuotojai

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Birželio 10 d. po pietų gyvenamojo namo kieme Barvų k., Saugų sen., neblaivus (3,82 prom.) vyras, gim. 1990 m., vairavo automobilį ,,Volkswagen Sharan“. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 10 d. popietę Švėkšnoje sustabdytas automobilis ,,Audi“, kurį vairavo neblaivus (1,68 prom.) vyras, gim. 1997 m. Jis buvo sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 10 d. per pietus Barvų k., Saugų sen., sustabdytas automobilis ,,Audi A4“, kurį vairavo neblaivi (3,25 prom.) moteris, gim. 1995

Apdovanoti gabiausi ir talentingiausi Šilutės krašto mokiniai ir jų mokytojai

Birželio 11 d. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vicemerai Daiva Žebelienė ir Tomas Budrikis, administracijos direktorius Andrius Jurkus padėkos raštais ir dovanų čekiais apdovanojo mokinius už aukštus asmeninius akademinius pasiekimus ir aktyvią veiklą. Pagerbti ir mokiniai, laimėję prizines vietas tarptautiniuose ir šalies konkursuose, olimpiadose. Iš viso apdovanota net 40 jaunųjų pamariškių. Iškilmingos ceremonijos metu padėkos raštai įteikti ir šiuos talentus ugdantiems pedagogams.   Apdovanojimai šiais metais skirti šiems mokiniams ir jų mokytojams: Aironui Eglinskui, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos

Taip pat skaitykite