Karvių laikytojai ir vaisių bei uogų augintojai sulauks didesnės susietosios paramos

Šiais metais pieninių karvių laikytojams papildomai atiteks 3,83 mln. Eur, o vaisių ir uogų augintojams – 0,34 mln. Eur susietosios paramos.

Mūsų šalis 2015-2020 m. finansiniu laikotarpiu susietajai paramai kasmet galėjo skirti 15 proc., t. y. didžiausią leistiną tiesioginių išmokų (TI) voko dalį. Iš jų ne mažiau kaip 2 proc. punktai turėjo būti skirti išmokoms už baltyminius augalus. Du trečdaliai susietosios paramos sumos – 10,4 proc. – skirti gyvulininkystės krypties ūkiams remti.

Lietuvoje susietosiomis TI iš viso remiama dvylika augalininkystės ir gyvulininkystės sektorių krypčių: baltyminių augalų, lauko daržovių, uždaro grunto daržovių, vaisių ir uogų, cukrinių runkelių, sėklinių bulvių, sertifikuota sėkla apsėtų javų auginimas bei pieninių karvių, pieninių veislių bulių, pieninių ožkų, mėsinių galvijų ir mėsinių avių auginimas.

Pereinamuoju 2021-2022 m. finansiniu laikotarpiu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė nekeisti susietąja parama remtinų ūkininkavimo krypčių ir jų finansavimo proporcijų. Šis sprendimas priimtas konsultuojantis su mokslininkais ir socialiniais partneriais bei atsižvelgus į reikalavimus dėl Europos Sąjungos paramos pagrindimo.

Tačiau susietosios paramos schema vis dėlto neišvengė finansinių korekcijų, nes pagal ES reglamentus nuo 2021 metų turi būti laikomasi nustatytų kiekybinių apribojimų. Tai reiškia, kad sektoriams, kuriuose 2019 metais deklaruotas gyvulių skaičius ar pasėlių plotas viršijo Europos Komisijos (EK) patvirtintus referencinius (2009-2013 m.) dydžius, už 2021 deklaravimo metus skiriama susietoji parama negali būti didesnė už skirtą 2020 metais.

Kasmet didėjant TI finansiniams vokams, proporcingai didėja ir lėšos susietajai paramai. Tačiau Lietuvai tai reiškia, kad mokant susietąją paramą už 2021 metais deklaruotus pasėlius ir gyvulius, nebus galima išmokėti didesnės nei 2020 metais susietosios paramos net šešioms ūkininkavimo kryptims (už baltyminių augalų, pieninių veislių bulių, mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių ožkų, sertifikuota sėkla apsėtų javų auginimą), nes nustatytas šių sektorių kiekybinis augimas. Dėl to 2021 m. susidarė 4,17 mln. Eur suma, kurios nebegalima toliau skirti šiems sektoriams.

ŽŪM, reaguodama į EK reikalavimą atlikti privalomas finansines korekcijas, stengėsi nemažinti ir išlaikyti susietajai paramai 2021 metams skirtus 15 proc. tiesioginių išmokų. Tam atliktas ir paramą gaunančių sektorių vertinimas. Atsižvelgiant į griežtus EK reikalavimus skiriant papildomas lėšas sektoriams, pagrįstas ir EK notifikuotas nepanaudotų lėšų perskirstymas pienininkystės ir vaisių bei uogų sektoriams. Juose per pastaruosius penkerius metus mažėjo tiek karvių skaičius, tiek vaisių ir uogų plotai, jų ekonominė situacija taip pat buvo sunki. Dauguma minėtųjų ūkininkavimo krypčių ūkių yra gana smulkūs, todėl be paramos dirba nuostolingai.

Atsižvelgiant į sektoriaus mastą, sumažėjimo lygį ir sukuriamą pridėtinę vertę, 2021 m. iš 4,17 mln. Eur pienininkystės sektoriui papildomai atiteks 3,83 mln. Eur, o vaisių ir uogų sektoriui – 0,34 mln. Eur. Preliminariais vertinimais, išmokos dydis už vaisių ir uogų hektarą ar laikomą pieninės veislės karvę padidės apie 20 proc. (pasibaigus deklaravimo laikotarpiui bus galima tiksliai įvertinti išmokos dydį). Tikimasi, kad tai bus reikšminga parama pieno ūkiams bei vaisių ir uogų augintojams.

Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuva pereina prie konkurencingos elektros tiekimo rinkos

Laisva elektros energijos rinka Lietuvoje tai – valstybės sprendimas nuosekliai atsisakyti monopolinių sąlygų, nebereguliuoti elektros energijos kainos ir pereiti prie konkurencingos elektros tiekimo rinkos. Patirtis rodo, kad tai užtikrins aukštą paslaugų kokybę už geriausią kainą – Lietuvoje anksčiau atvertos kitos rinkos šakos, pavyzdžiui, mobilaus ryšio sektorius, kuris dabar yra vienas iš efektyviausių Europoje. „Kalbant apie patį procesą, svarbu suprasti, kad parduodama yra tik prekė, kaip, pavyzdžiui, yra su telekomunikacijų paslaugomis. Elektros energijos gamyba, perdavimas, skirstymas ir tiekimas yra atskirtas. Kas

Vizija, o gal vis dėlto realybė,  arba Nuo geltonojo tilto – iki šviesoforo

Mintis parašyti rašinį kilo besižvalgant į senojo turgaus aikštėje vykstančius darbus. Ir smagu, ir neramu, kas bus, kaip atrodys miesto aikštė baigus darbus. Taip norėtųsi, kad galėtume ja didžiuotis, kaip tai daro kitų miestų gyventojai. Pasidairius svetur Kadangi beveik visi Lietuvoje esantys apžvalgos bokštai aplankyti, tad vasarą keliaudami po Aukštaitijos miestus – Ukmergę, Anykščius, Kupiškį, Pasvalį – domėjomės jų aikštėmis (žinoma, ir kitais objektais). Grįždami pasivaikščiojome Kuršėnų pėsčiųjų tiltu – vienu ilgiausių, 262 metrų, gražiausių ir moderniausių Lietuvoje, per Ventos

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia kartu švęsti Pasaulinę turizmo dieną

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia kartu švęsti Pasaulinę turizmo dieną. Rugsėjo 27 d. būtina keliauti ir patirti naujų įspūdžių!   Nuo 12 val. SKONIŲ KELIONĖ ŠILUTĖJE! Atrask Pasaulio skonius savo pietų lėkštėje Paragauk ITALIJOS – restoranas KITCHEN INN (Saulės akl.10, Šilutė) Paragauk JAPONIJOS – kavinė KULINARAI (Tilžės g. 6) Paragauk GRUZIJOS – kavinė MAGNOLIJA (Lietuvininkų g. 29) Paragauk LIETUVOS – kavinė KLUMPĖ (Gluosnių g. 13) Paragauk VOKIETIJOS – kepyklėlė HEYDEKRUG (Saulės akl.3) Paragauk AUSTRIJOS – restoranas GILJA (Vytauto g. 17) Paragauk KINIJOS

Pusė ministrų į darbą vyksta ne automobiliais. O kuo prastesni mes? 

Rugsėjo 22-oji – Diena be automobilio, baigiamasis Europos judumo savaitės akordas. Kai kuriems Vyriausybės nariams diena be automobilio yra kasdienybė. Du ministrai dažnai keliauja dviračiu, du – traukiniu, dar dviem patogiausias būdas – pėstute. Kiti, gyvenantys toli nuo miesto centro ar turintys nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, dažniau renkasi automobilį. Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir energetikos ministras Dainius Kreivys kas dieną į darbą eina pėsčiomis. Ir ne tik į darbą – jiedu visur, kur tik įmanoma, vaikšto. Švietimo, mokslo ir

Taip pat skaitykite