Karštą vasarą bites dera ir pagirdyti

Vasarai einant į pabaigą, bitininkai džiaugiasi gautu medaus derliumi ir pamažu ruošia biteles žiemai. Apie šiemet vyravusius karščius ir jų įtaką bitėms noriai pasakoja ilgamečiai Bitėnų kaimo gyventojai ir bitininkai – Birutė ir Kazimieras Žemguliai.

Birutė ir Kazimieras Žemguliai aprodė bitėms įrengtą girdyklą, labai pravertusią šią karštą vasarą.

 

Mėgsta sūdytą vandenį
Jų sodyboje stovi per 20 avilių, kuriuos prižiūrėti savaitgaliais padeda sūnus su marčia. B. Žemgulienė sakė, jog ji pati dažniausiai padeda tik medų iš medsukio išvarvinti, supilsto jį į stiklainius, įlydo vaškines korių plokšteles, padeda medumi prekiauti.
Ponia Birutė atkreipė dėmesį, kad esant dideliems karščiams, bitėms darbuotis būna kur sunkiau negu įprastai. Joms galima padėti įrengiant specialias girdyklas. Žemguliai savo įrengtoje girdykloje bites vaišina gėlu bei sūdytu vandeniu, kuris iš specialių bakelių laša ant raižytos medinės lentos. Karštą vasaros dieną, tokia lenta būna visa nutūpta bitėmis.
Daugiamečiai Bitėnų kaimo gyventojai sakė, jog medų nešančios darbininkės mieliau gaivinasi sūdytu vandeniu. Jų laikomos bitės iš girdyklos per porą dienų išsiurbdavo apie pusę litro vandens. Surasti tokį kiekį šalto vandens laukuose, medaus kopinėtojoms būtų gana vargingas uždavinys.
Pasak B. Žemgulienės, idėja bitėms įrengti girdyklą kilo ne šiaip sau. Ji prisiminė, kaip kadaise kaimynė jai rodė, vandens talpyklą, gausiai prikritusią bičių. Buvo karšta vasaros diena ir kai kurios vandens atskridusios bitės paprasčiausiai skendo talpykloje. Todėl vandens talpyklą norint paversti bičių girdykla, vertėtų į ją įmesti keletą pagalių ar šakų, kad bitės turėtų kur nutūpti ir nenuskęstų begerdamos.
Vapsvas naikino viščiukai
K. Žemgulys pridūrė, kad pasibaigus medunešiui bites galima girdyti sirupu – taip pat apie pusę litro kas antrą dieną. Jis tikina, kad sirupo bitės į korius neneša, o jį sunaudoja maistui. Šis metodas taip pat veiksmingas norint, kad bitės nesispiestų.
Senieji bitėniškiai sakė, kad žiemai avilius stengiasi paruošti iki rugsėjo 15 d. – juos apšiltina, apžiūri bites, parūpina maisto žiemai. Rudenį bitėms sunkiau rasti žiedadulkių, todėl svarbu joms parūpinti bičių duonelės. Jos Žemguliai parsiveža iš Tauragėje veikiančios vienos įmonės.
„Šią vasarą vyravę šilti orai netrukdė bitėms dirbti, tai ir medaus buvo kur kas daugiau negu pernai. Žinoma, sausros metu jos randa mažiau nektaro, bet kadangi nelyja – jį neša intensyviau. Žiemą bitėms maitintis dedamas cukrus arba medaus sirupas, bet tai neturėtų būti lipčius – daug mineralų turintis medus, – kad bitės žiemą nepradėtų viduriuoti“, – dalykiškai pasakojo K. Žemgulys.
Šią vasarą buvo labai daug vapsvų, kurios kenkia bitėms. Neretai lįsdamos į bičių avilius jos platina įvairias ligas, būna, kad pjauna bites. Pasak K. Žemgulio, senuose kurmiarausiuose įsitaisiusias vapsvas sunku išnaikinti – ne visada padeda net specialios priemonės. Jis prisiminė atvejį, kai jos buvo įsitaisiusios mėšlo krūvoje, o jų urvą vis užkraunant, jos vis tiek pasidarydavo landą.
Problema buvo išspręsta labai originaliai – prie mėšlo besiganantys viščiukai, pavaišinti pritvotomis vapsvomis, vėliau patys jas gaudė, sustoję prie jų lizdo angos.
Sugėlė visas avilys
Pasak K. Žemgulio, vapsvas veiksmingai naikinti galima netoli jų lizdo padėjus medumi apipiltų musmirių. Rinkdamos metų, vapsvos į savo lizdą parneša ir nuodų.
Tokiu metodu vapsvas geriausia naikinti vėlai vakare, kai bvyrauja šaltesnis oras. Tokiu laiku vapsvos yra aktyvesnės, o bitės darbuojasi aviliuose.
B. Žemgulienė, paklausta ar nebijo bičių įkandimų, pataisė: „Bitės ne kanda, o gelia. Dėl to bičių bijoti tikrai nereikia“. Ji sakė eidama susitikti su bitėmis užsidedanti tinklelį tik ant galvos. Kartą ją buvo užpuolęs beveik visas bičių avilys – rankos net juodos buvusios nuo jų gausos. Tąkart bitės pasiuto, kai iš avilio imant prilipdytą korį, jis krito atgal į avilį. Kliuvo tada jai, kieme pririštam šuniu ir net lizde stovėjusiam gandrui…
„Visą pusdienį po sukandimo rankiojau geluonis. Nustebsit, bet po bičių sugėlimo, kitą dieną pabudau žvalesnė ir jaučiausi kur kas geriau. Atsikėliau darbinga kaip niekada. Iki tol visą savaitę vaikščiojau kaip musmirių prisivalgiusi, o po sugėlimo iki pat rudens buvo geriau“, – apie įsimintiną įvykį pasakojo B. Žemgulienė.
Jos teigimu, bitės būna piktesnės kai oras prastesnis, kai vėjuota ir mažosios darbininkės neranda maisto. Šią vasarą Žemgulių laikomos bitės buvo nepiktos ir negeldavo net kai Birutė ravėdavo aplinkui avilius ar nešdavo bitėms vandens į girdyklą.

Simonas SKUTULAS

Hits: 760

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo. Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Taip pat skaitykite