Karščiavimo klinika veiks ir Šilutėje

Kovo 31-ąją buvo žinoma, kad pusė šalies savivaldybių patvirtino Sveikatos
apsaugos ministerijai (SAM) steigiančios karščiavimo klinikas, o maždaug ketvirtadalis informavo ieškosiančios būdų užtikrinti tokios paslaugos teikimą. Artimiausiu metu tokia klinika bus atidaryta ir Šilutėje.

Šiuo metu karščiavimo klinikos jau veikia Vilniuje, Kaune ir Vilkaviškyje,
Raseiniuose. Į karščiavimo klinikas galės kreiptis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos
simptomų turintys pacientai, čia jiems bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant
koronavirusinę infekciją (COVID-19). Įsisteigti tokias karščiavimo klinikas privalės
visos šalies savivaldybės.

Numatyta, kad į šias klinikas galės kreiptis 18-60 metų amžiaus pacientai, kurių temperatūra kreipimosi į šeimos gydytoją dieną bus 37,8⁰ C ir daugiau (iki karščiavimą mažinančių vaistų vartojimo), taip pat jaučiantys viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus.

Nuspręs šeimos gydytojas
Į karščiavimo klinikas bus registruojami tik šeimos gydytojo siuntimą turintys
pacientai. Būtent šeimos gydytojas, susipažinęs su paciento situacija, priima
sprendimą, ar jį nukreipti į karščiavimo kliniką, siuntimą užpildo elektroniniu būdu.
Tuomet karščiavimo klinikos koordinatorius nedelsdamas susisiekia su karščiuojančiu
pacientu jo nurodytu telefonu ir praneša karščiavimo klinikos adresą, vizito laiką,
išsiaiškina, ar karščiuojantis pacientas gali į karščiavimo kliniką atvykti pats savo
automobiliu arba būti atvežtas kito žmogaus.

Užeis tik gavęs leidimą
Atvykus į karščiavimo kliniką žmonėms nebus leidžiama išlipti iš automobilio ir atidaryti
lango, kol nebus nurodyta kitaip. Kartu su savimi žmogus turi turėti tapatybę

patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobilaus telefono numeriu,
kurį, atvykus į karščiavimo kliniką, reikės padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje
automobilio salono viduje. Šiuo numeriu bus susisiekiama ir sutikrinami atvykusio
žmogaus duomenys.

Langą žmogus turės pradaryti tada, kai klinikos darbuotojas to paprašys, tad čia
dirbančiųjų specialistų nurodymus būtina atidžiai sekti. Į karščiavimo kliniką žmogus
galės užeiti tik gavęs darbuotojo leidimą ir užsidėjęs medicininę kaukę. Karščiavimo
klinikose pacientams bus atliekamas išsamus sveikatos patikrinimas – bendras kraujo
tyrimas, C reaktyvinio baltymo tyrimas, krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimas,
paimamas tepinėlis iš nosiaryklės dėl koronavirusinės infekcijos, kaip yra daroma
mobiliuosiuose punktuose, jei reikia – paskiriamas gydymas.

Priklausomai nuo karščiuojančio paciento sveikatos būklės, jis galės būti išleidžiamas
izoliuotis į izoliavimo vietą arba nukreipiamas į gydymo įstaigas, gydančias
koronavirusine infekcija sergančiuosius.

Tiems žmonėms, kurie negalės į karščiavimo klinikas atvykti patys, savivaldybės
įpareigotos užtikrinti pacientų transportavimo paslaugas. Dėl karščiavimo klinikų
skaičiaus savivaldybėje ir dėl vienoje karščiavimo klinikoje veikiančių kabinetų
skaičiaus turės apsispręsti pačios savivaldybės.

SAM Visuomenės informavimo grupės inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite