„Kapinės – rašytinis šaltinis, įamžinęs istoriją“

Liepos 30-osios rytą į Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filialą rinkosi kraštotyrinės išvykos-edukacijos dalyviai. Pirmoji išvykos stotelė – Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčia.

Čia išvykos-edukacijos dalyvius pasitiko Ramučių parapijos kunigas Remigijus Šemeklis. Jis vedė ekskursiją po bažnyčią, buvo prisiminta istorija apie Klaipėdos kraštą, Ramučių parapiją. Sužinota, kad Ramučių krašte beveik visi kalbėjo vokiškai.

Prisimintas Vilius Gaigalaitis

Buvo prisimintas evangelikų kunigas, teologijos daktaras, profesorius Vilius Gaigalaitis, met Karaliaučiaus uni­versiteto teologijos fakulteto auklėtinis, baigęs mokslus buvo paskirtas dirbti į mūsų kraštą. V. Gaiga­laitis pradžioje pamaldas laikė Eidaičių kaimo mokykloje. 1900 m. pastatyta nedidukė laikina bažnytėlė, bet ne Eidaičiuose, o gretimame Ramučių kaime. Nuo 1901 m. dvasinė apylinkė imta vadinti šiuo vardu. Po metų, 1902 m., ji gavo savarankiškos parapijos teises. Pagerbdami Mažosios Lietuvos politinio, visuomenės ir kultūros veikėjo, evangelikų kunigo, teologijos daktaro, profesoriaus Viliaus Gaigalaičio atminimą, jo vardu pavadinta pagrindinė Ramučių gatvė.

Dabartinė Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1929 metais pagal architekto K. Gutknechto (Gutknecht Kurt) projektą. Beje jis suprojektavo ir Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčią.

Smagu, kad Ramučių bažnyčia išliko iki mūsų dienų, džiugina visų akį raudonu mūru ir nauju stogu. Padėkoję už įdomų pasakojimą Ramučių parapijos kunigui Remigijui Šemekliui, „ekspedicijos“ dalyviai patraukė į gretimo Kurpų kaimo kapines. Edukacinį užsiėmimą vedė kraštotyrininkė, bibliotekininkė Onutė Miliauskienė (Usėnai).

Kraštotyrininkė iš Usėnų Onutė Miliauskienė

Onutė jau prieš gerą dešimtmetį pradėjo domėtis Mažosios Lietuvos paveldu, senosiomis evangelikų liuteronų kapinėmis, vadinamomis muziejumi po atviru dangumi. Edukacijos dalyviai Kurpų kaimo kapinėse, mokėsi įamžinti ir registruoti kapinėse likusius senus kryžius, antkapinius paminklus ar jų likučius. Išmoko atskirti antkapio tipus (rėminiai, sarkofaginiai), kryžius (kalti ar lieto metalo),  medžiagą iš kurio pagaminti antkapiai.

Kurpų kaimo kapinėse rastos 22 kapavietės. Išklausę vadovės O. Miliauskienės nurodymų, pasiskirstę po du, visi  kibome į darbą. Jaunuosius edukacijos dalyvius sudomino šis užsiėmimas, nors tai daug atidumo, kruopštumo, kantrybės reikalaujantis darbas. Daug naudingos informacijos, apie šias kapines, suteikė Kurpų kaimo gyventoja Marta Vaičiulienė.

Susidomėjęs mūsų darbu buvo dar vienas asmuo, – klaipėdietis Valdas Zagorskas, kuris atvyko tėvų žemėje esančiuose aviliuose medaus išimti. Medkopį atidėjo, kad išvykos dalyvių bitelės nesugeltų, bet atrado dar vieną kapavietę, kuri ir buvo užfiksuota.

Išvyka – tai tik darbų pradžia, po to bus užvesta byla, nubraižytas detalus kapinių situacijos ir kapaviečių išsidėstymo planas. Bus išsamiai aprašytas privažiavimas prie jų, užpildyti 28 aprašų formos, padaryta 81 nuotrauka. Kurpų kapinių teritorijoje auga didžiulis ąžuolas, senos tujos, teritorija nušienauta.

Kitokia diena

Smagi diena buvo: daug pamatyta, daug naujo sužinota, Ramučių ir Usėnų jaunimas pabendravo.  Sugrįžę bibliotekoje dar pabendravome prie arbatos puodelio, paskanavome blynų su vyšnių uogiene.

Kraštotyrinės išvykos-edukacijos dalyviai bibliotekoje aplankė tautodailininkės Violetos Astrauskienės (Švėkšna) tapybos darbų parodą „Angelų sapnai“.

Raimonda Lomsargytė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filialo bibliotekininkė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite