Kandidatų į Šilutės rajono merus pinigai, turtai ir pomėgiai

Į Šilutės rajono savivaldybės mero postą pretenduoja dvi moterys ir 7 vyrai – devyni kandidatai, savo šeimose užauginę 22 vaikus. Šįkart paskaičiuosime ir kandidatų turtus (dar litais), domėsimės ir jų skolomis, pomėgiais. Visi duomenys paimti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainės.

Turtai, mokesčiai
Vienintelis iš 9 kandidatų į merus Š. Laužikas deklaruoja nesumokėjęs nė cento mokesčių, nors yra gavęs per 167 tūkst. Lt pajamų… Privalomo registruoti turto nurodo turintis už beveik 374 tūkst. Lt, pinigų turintis beveik 64 tūkst. Lt, yra suteikęs apie 351 tūkst. Lt paskolų, pats paskolų neturi paėmęs.
Ilgiausią gautų paskolų sąrašą savo deklaracijoje pateikia A. Jakas, bendra jų suma viršija 2,67 mln. Lt, privalomo registruoti turto vertė – 1,433 mln. Lt, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai įvertinti beveik 744 tūkst. Lt, gavęs 747 tūkst. Lt pajamų, o sumokėjęs tik 2519 Lt mokesčių, yra suteikęs beveik 631 tūkst. Lt paskolų, piniginių lėšų neturi.
Sandros Tamašauskienės privalomo registruoti turto vertė – 80 tūkst. Lt, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių deklaruoja už 40 tūkst. Lt, turi 20 tūkst. Lt piniginių lėšų, gavusi beveik 50 tūkst. Lt pajamų, sumokėjo 7047 Lt mokesčių.
Raimundas Ambrozaitis turimą registruotą turtą įvertino beveik 195 tūkst. Lt, nurodo turįs 28,4 tūkst. Lt piniginių lėšų, gavęs per 71 tūkst. Lt pajamų ir sumokėjęs 10,5 tūkst. Lt mokesčių.
Sigitas Šeputis valdo per 420 tūkst. Lt vertės registruoto turto, turi 151 tūkst. Lt piniginių lėšų, yra gavęs 45 tūkst. Lt paskolą, pajamos sudaro 48 tūkst. Lt, sumokėta 5486 Lt mokesčių.
Daivos Žebelienės registruotas turtas viršija 433 tūkst. Lt, turi 65 tūkst. Lt piniginių lėšų, yra paėmusi per 23 tūkst. Lt paskolą, gavusi beveik 77 tūkst. Lt pajamų ir sumokėjusi 10 821 Lt mokesčių.
Romualdas Renčeliauskas deklaruota 120 tūkst. Lt vertės privalomo registruoti turto, 43 tūkst. Lt piniginių lėšų, gavęs per 42 tūkst. Lt pajamų ir sumokėjęs 6304 Lt mokesčių.
Virgilijus Pozingis deklaruojamą turtą įvertina 531 tūkst. Lt, nurodo turįs vertybinių popierių už 6246 Lt, piniginės lėšos sudaro 105 tūkst. Lt, gavęs pajamų per 42 tūkst. Lt, sumokėjęs 2043 Lt mokesčių.
Vytautas Laurinaitis deklaruoja turto už 32 tūkst. Lt, pajamų gavęs 73,7 tūkst. Lt, sumokėjęs 10 604 Lt mokesčių.
Žvilgsnis į kandidatų biografijas
Aštuoni kandidatai į merus yra atstovaujamų partijų ar visuomeninių rinkimų komitetų sąrašų lyderiai, išskyrus R. Renčeliauską. Šis Darbo partijai atstovaujantis kandidatas į mero postą partijos kandidatų sąraše yra antras, pirmu įrašytas Darbo partijos Šilutės skyriaus pirmininkas Saulius Stankevičius. Beje, rinkimuose dalyvauja ir kandidatų į rajono Tarybą sąrašus pateikė trys visuomeniniai rinkimų komitetai ir 7 politinės partijos ar sąjungos. Tačiau visuomeninis rinkimų komitetas „Šilutės garažai“ kandidato į merus neiškėlė, tad jie siekia tik Savivaldybės tarybos narių mandatų.
Žvilgsnį į kandidatų biografijas pradedame nuo R. Renčeliausko, gimusio Kėdainiuose, ten baigusio vidurinę mokyklą ir padirbėjusio elektros monteriu. 1966-1992 m. tarnavo Sovietų armijoje. Išsilavinimas – aukštasis. Nuo 1994 metų dirbo AB „Lietuvos kuras“ Klaipėdos filiale su priešgaisrine tarnyba susijusiose pareigose, nuo 1999 m. – Šilutės savivaldybėje rūpintasi civiline, priešgaisrine sauga. Neturi žalingų įpročių, žvejoja, sportuoja, domisi istorija ir teatru.
Šilutėje gimęs A. Jakas aukso medaliu yra baigęs tuometinę Šilutės 3 vidurinę mokyklą ir Vilniaus universitete baigęs prekybos ekonomisto studijas. Po to treji metai nenurodytame versle, 1995-2001 m. – automobilių „Škoda“ importuotojo Vakarų Lietuvoje atstovas, nuo 2001 m.– pusantros kadencijos rajono meras, 2007-2014 m. – darbas su atsinaujinančios energijos projektais.
Šilutėje gimusi D. Žebelienė irgi yra baigusi Šilutės 3 vidurinę mokyklą, Šiaulių pedagoginiame institute gavusi pradinio mokymo pedagogo diplomą. Dirbo vaikų darželyje, nuo 1998 m. – versle, vadovavo UAB „Toluta“, nuo 2012 m. vidurio iki 2013 m. gruodžio ėjo rajono mero pareigas. Mėgsta pramogauti, keliauti slidinėti.
Sigito Šepučio gimtinė – Panemunės miestelis Pagėgių savivaldybėje. Baigęs tuometinę Žemės ūkio akademiją, dirbo tarybinio ūkio dirbtuvių vedėju, inžinieriumi, ūkio direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi, Juknaičių apylinkės viršaičiu, Šilutės r. privatizavimo tarnybos viršininku, nuo 1995 metų – Savivaldybėje, vadovavo Ekonomikos ir ūkio skyriui, 2014 m. birželį paskirtas Savivaldybės administracijos direktoriumi.
R. Ambrozaičio tėviškė – Vadžgirio kaimas (Jurbarko r.), dveji metai karo tarnybos Ukrainoje, studijos Kauno technologijos universitete ir inžinieriaus elektriko diplomas. Darbovietės rikiuojasi taip: Buvusi Šilutės hidraulinių pavarų gamykla, Šilutės sūrių gamykla, Šilutės elektros tinklai, AB VST, UAB „Kleta“, AB „Kachetinskaja energodistribucija“, bendrovė DFDS SEAWAYS, savivaldybėje – administracijos direktoriaus pavaduotojas, direktorius, UAB „Ispro“, 2014 m. – vėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Pomėgiai: su šeima būti gamtoje, puoselėti gyvenamąją aplinką, keliauti.
Kažemėkų kaime, Šilutės rajone, penkių vaikų šeimoje augusi ir vyriausia esanti Sandra Tamašauskienė Klaipėdos universitete yra baigusi lietuvių kalbos ir etnologijos studijas, dirba Vydūno gimnazijoje, turi lietuvių kalbos mokytojos metodininkės kvalifikaciją, dukra Vėjūnė – Vilniaus Gedimino technikos universiteto trečiakursė, dukra Viltė – septintokė. Vyras vadovauja UAB „Arenijaus servisui“. S. Tamašauskienė gieda Šilutės bažnyčios chore.
Šarūnas Laužikas gimė Šilutėje, mokytojos ir girininko šeimoje, baigė Šilutės pirmąją vidurinę mokyklą. Vilniaus universitete įgijo prekybos ekonomisto specialybę, karjerą pradėjo užimdamas pareigas visuomeninio maitinimo srityje, šešias kadencijas buvo Savivaldybės tarybos narys – meras, mero pavaduotojas, administracijos direktorius. Be to buvo fotografas, ūkininkas, UAB „Ventainė“ direktorius. Domisi fotografija, istorija, knygomis, mėgsta keliauti.
Vytautas Laurinaitis gimė Galnės kaime, Vainuto sen. Yra baigęs tuometinį Vilniaus pedagogikos institutą, turi istoriko politologo diplomą. Mokytojavo Vainuto vidurinėje mokykloje, čia dirbo direktoriaus pavaduotoju, nuo 2003 m. yra Savivaldybės tarybos narys, nuo 2014 m. liepos – rajono meras. Mėgsta muziką, gamtą, pažintines keliones.
Virgilijus Pozingis gimė Veiviržėnų miestelyje, Klaipėdos r. Baigęs tuometinę Žemės ūkio akademiją, turi mokslinio agronomo diplomą. Dirbo ūkių pirmininko pavaduotoju, direktoriaus pavaduotoju, „Ašvos“ tarybinio ūkio direktoriumi, Švėkšnos viršaičio pavaduotoju, vadovavo Švėkšnoje agrarinės reformos tarnybai, nuo 2003 m. buvo Savivaldybės administracijos direktorius, vėliau Savivaldybės tarybos narys, meras, mero pavaduotojas.

„Pamario“ inf.

7 komentarai

  • 11111

    Nu jau Laurinaičio dosnumas valstybei :-)) ! Viskas atvirkščiai: mokęsčiai valstybei didžiausi, vos ne perpus mažesnės pajamos, o turto jam išvis nereikia 😉 – dar perpus mažesnis nei pajamos.

  • Gaila

    Absurdiška, kad kandidatų turto deklaracijos yra 2013 metų, net ne 2014 metų. Turėtų deklaruoti, jeigu taip būtų reikalaujama, bent jau praėjusių metų turtą. O dabar… Tai ir vaizdas gana iškreiptas, nes jie dar nėra deklaravę 2014 metų turo ir pajamų, tai reikės padaryti iki šių metų gegužės.

  • Tataigi

    Ponia Maldeikienė per TV kapojo Lietuvos milijonierius, kurie sumokėję po saujikę mokesčių. Pasirodo, ir Šilutė tokių turi. Ir dar nori būt meru. Nemoki valstybei mokesčių, nevažinėk keliais, nesinaudok kitu geru, sukurtu už mokesčių mokėtojų pinigus. Išlaikytiniai tokie tų, kurie gauna varganas algeles, o iš jų išskaičiuoja iki cento mokesčius. Gudrūs ir turtingi susiformina taip, kad nemoka mokesčių ir yra teisūs. O premjeras verkšlena, kad šešėlio nesuvaldo. Ar čia ne šešėliniai turtai, jeigu už juos mokesčių nemoka?

  • "Šešėlinis"

    Sveikinu bendraminčius “šešėlyje”, kurie sugeba nemokėti mokesčių, o vartosi turtuose. Tokia mūsų Lietuvos tvarka. Tokia teisybė. Toks teisingumas. Po galais…

  • Miau

    Kai sužinojau, kad buvę merai, jie gi ir vėl nori tapti merais, išvyti iš maro posto apsidovanojo brangiais mobiliojo ryšio aparatais, nupirktais už praskolintos savivaldybės pinigus, noriu matyti šitą nugvembtą turtą ir jų deklaracijose, grafoje – “nukosėta”.Vieno mobiliakas kainavęs 17oo Lt, o kitų, o iš viso? Tegul išvardina, kiek ir ko išsigabeno išvyti iš valdžios rūmų.

  • joo

    Ka ten mobiliakai. Šluoja viską kas po ranka pakliūna, po kurio laiko deklaracijoje milijonai žiba. Paskolos tam kad pridegti, kad rinkėjams akių negadintų.

  • Tadukas

    Jei nebus nepartinio kandidato, balsuoti neisim… kam bendzina degint bereikalo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite