Kam teko lėšos, kurių savivaldybės nepanaudojo socialinei paramai?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia 2018 metų analizę, kaip Lietuvos savivaldybės panaudojo lėšas, skirtas piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams. „Pamarys“ atkreipia dėmesį į situaciją Šilutės rajono ir Pagėgių bei kaimyninėse Klaipėdos apskrities savivaldybėse.

Nepanaudota beveik 12 mln. eurų
Praėjusiais metais Lietuvoje socialinėms pašalpoms, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223,3 mln. Eur, tačiau 117,5 mln. eurų buvo nepanaudota, todėl galėjo būti perskirstoma kitoms socialinės apsaugos sritims. Niekur nepanaudota liko 11,9 mln. eurų.

Pernai Šilutės rajonui buvo skirta per 4 mln. Eur, piniginėms išmokoms teko 1,6 mln. Eur, liko beveik 2,5 mln. Eur, tai sudaro 60,7 proc. lėšų, kurios išskirstytos kitokiai socialinei paramai.
Pagėgių savivaldybei buvo paskirta per 921 tūkst. Eur, išmokoms išleista per 454 tūkst. Eur, nepanaudota išmokoms beveik 467 tūkst. Eur arba 50,7 proc.

Tad kam paskirstytos lėšos, kurios liko nepanaudotos piniginei socialinei paramai – tai yra socialinėms pašalpoms ir būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms?
„Nuo praėjusių metų įstatyme aiškiai įvardijama, kad piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas reikia skirti kitoms socialinės apsaugos sritims – tarp jų ir socialinėms paslaugoms. Nepanaudotos lėšos turėjo padidinti socialinių paslaugų kiekį visoje Lietuvoje ir jų prieinamumą gyventojams. Labai lauktume visuomenės vertinimų, kaip pasikeitė situacija praktiniu lygmeniu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Tai reiškia, kad 117,5 mln. eurų buvo galima skirti socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai ir integracijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, vienkartinėms, tikslinėms, sąlyginėms ar periodinėms pašalpoms, kurias savivaldybės skiria savo nuožiūra, smurto, savižudybių, priklausomybių bei prekybos žmonėmis prevencijai, taip pat neįgaliųjų integracijai, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, užimtumo didinimui, socialiniams būstams, socialinėms paslaugoms, socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui ar atlyginimų didinimui tiek socialiniams darbuotojams, tiek socialinių išmokų specialistams.

Riekės nevienodo storumo
35,6 mln. Eur arba 30,3 proc. nepanaudotų lėšų nukreipta socialinėms paslaugoms bei jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėsti. Tai apima paslaugų teikimą socialinių paslaugų, dienos centruose bei globos įstaigose, integralią pagalbą namuose. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Skuodo rajono, nė cento neskyrė Pagėgių savivaldybė, Šilutės rajone tam teko beveik 837 tūkst. Eur.

26,8 mln. Eur piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų buvo skirta šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms. Tai apima pagalbą ir socialinių paslaugų teikimą neįgaliesiems, lėšas pagalbos organizavimui įtėviams ir vaikus globojančioms šeimoms, paslaugų teikimą žmonėms namuose, išmokas globėjams, globojantiems be tėvų globos likusius vaikus. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Birštono savivaldybė, neskyrė Neringos savivaldybė. Šilutės rajono savivaldybė paskyrė 60,4 tūkst. Eur, Pagėgių savivaldybė – 130 tūkst. Eur.

Trečioje vietoje – socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygų gerinimas ir darbo užmokesčio didinimas. Tam išleista 11,3 mln. Eur nepanaudotų paramos lėšų. Tai apima ne tik socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimo didinimą, bet ir darbui reikiamos įrangos įsigijimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Šilutės rajono savivaldybė tam išleido per 525 tūkst. Eur nepanaudotų lėšų, Pagėgių savivaldybė – 64,8 tūkst. Eur.
Ketvirtoje vietoje pagal išlaidų dydį atsidūrė finansinė parama, skirta skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti: išleista 7,1 mln. Eur. Savivaldybės 6,07 proc. nepanaudotų paramos lėšų skyrė vienkartinėms, tikslinėms, sąlyginėms ar periodinėms pašalpoms.

Šias pašalpas savivaldybės skiria gyventojams, kuriems pagal įstatymą nepriklauso įprastai skiriama piniginė socialinė parama, bet savivaldybė įvertina individualią šeimos ar asmens situaciją ir mato, kad parama būtina. Šios srities pašalpos gali būti mokamos socialiai remtinų žmonių dantų protezavimui, paramai studentams, žmonėms, kuriuos ištinka gaisras, liga ar kitos negandos, taip pat galima kompensuoti komunalinių atliekų surinkimą nepasiturintiems gyventojams.
Šilutės rajone tam išleista 583,2 tūkst. Eur, Pagėgių savivaldybėje – 13,1 tūkst. Eur.

6,3 mln. Eur nepanaudotų lėšų pernai teko bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdytoms socialinėms programoms. Šilutės rajono savivaldybė tam išskirstė 153,7 tūkst. Eur,

Pagėgių – 8 tūkst. Eur.
Šeštoje vietoje lieka socialinę riziką patiriančių šeimų ir asmenų reabilitacija bei integracija – paskirta 5,6 mln. Eur iš 117,5 mln. eurų piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Pagėgiai – 168,9 tūkst. Eur, Šilutės rajone tam išleista 157,4 tūkst. Eur.

Socialiniams būstams ir šio fondo plėtrai savivaldybės išleido 4,9 mln. Eur. Daugiausia šiai sričiai skyrė Pagėgių savivaldybė – 74,8 tūkst. Šiam tikslui lėšų neskyrė Šilutės rajonas.

Aštuntoje vietoje su 4,4 mln. Eur finansavimu liko neįgaliųjų socialinė integracija. Tai apima neįgaliųjų autobusų išlaikymą, integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektų finansavimą, būsto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, lauko erdvių, visuomeninės paskirties ir kitų patalpų pritaikymą neįgaliesiems. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Kaišiadorių rajonas, neskyrė Palanga, Neringa. Šilutės rajone skirta 149,6 tūkst. Eur, Pagėgių krašte – 4,6 tūkst. Eur.

Užimtumui didinti savivaldybėse skirta 1,3 mln. Eur. Užimtumo programoms skirta 1,12 proc. nepanaudotų lėšų. Tai apima jaunimo užimtumo rėmimą, darbo ieškančių asmenų įdarbinimą, atsižvelgus į seniūnijų poreikius, užimtumo didinimo programų vykdymą. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Biržų rajonas, neskyrė 35 savivaldybės, taip pat Šilutės ir Pagėgių savivaldybės.

Dešimta vieta teko savivaldybių administracijose dirbančių socialinių išmokų specialistų atlyginimams didinti: skirta 1,3 mln. Eur. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Visagino miestas, neskyrė 28 savivaldybės.

Vienuoliktoje vietoje liko smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencija – tik 0,6 mln. Eur. Pagalbai priklausomybių turintiems žmonėms, smurto, savižudybių prevencijos programų finansavimui savivaldybės skyrė 0,57 proc. nepanaudotų piniginės socialinės paramos lėšų. Daugiausia – Kalvarija, o 33 savivaldybės neskyrė, tarp tokių ir Šilutės r. bei Pagėgių savivaldybės. Nors smurto, savižudybių, priklausomybių ir pernai, ir šiemet esama su kaupu…

Niekam nepaskirstyta liko 11,9 mln. Eur. Iš visų 117,5 mln. Eur, kurie galėjo būti panaudoti visoms paminėtoms sritims, 10 proc. lėšų neperskirstyta. Visų nepanaudotų lėšų socialinės apsaugos sritims neperskirstė 14 savivaldybių: Kaunas – 4,3 mln. Eur, Panevėžys – 2 mln. Eur ir kt. Šių 14-os savivaldybių sąraše nėra Klaipėdos apskrities savivaldybių.

Spaudai parengė Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 211

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite