Kam teko lėšos, kurių savivaldybės nepanaudojo socialinei paramai?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia 2018 metų analizę, kaip Lietuvos savivaldybės panaudojo lėšas, skirtas piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams. „Pamarys“ atkreipia dėmesį į situaciją Šilutės rajono ir Pagėgių bei kaimyninėse Klaipėdos apskrities savivaldybėse.

Nepanaudota beveik 12 mln. eurų
Praėjusiais metais Lietuvoje socialinėms pašalpoms, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223,3 mln. Eur, tačiau 117,5 mln. eurų buvo nepanaudota, todėl galėjo būti perskirstoma kitoms socialinės apsaugos sritims. Niekur nepanaudota liko 11,9 mln. eurų.

Pernai Šilutės rajonui buvo skirta per 4 mln. Eur, piniginėms išmokoms teko 1,6 mln. Eur, liko beveik 2,5 mln. Eur, tai sudaro 60,7 proc. lėšų, kurios išskirstytos kitokiai socialinei paramai.
Pagėgių savivaldybei buvo paskirta per 921 tūkst. Eur, išmokoms išleista per 454 tūkst. Eur, nepanaudota išmokoms beveik 467 tūkst. Eur arba 50,7 proc.

Tad kam paskirstytos lėšos, kurios liko nepanaudotos piniginei socialinei paramai – tai yra socialinėms pašalpoms ir būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms?
„Nuo praėjusių metų įstatyme aiškiai įvardijama, kad piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas reikia skirti kitoms socialinės apsaugos sritims – tarp jų ir socialinėms paslaugoms. Nepanaudotos lėšos turėjo padidinti socialinių paslaugų kiekį visoje Lietuvoje ir jų prieinamumą gyventojams. Labai lauktume visuomenės vertinimų, kaip pasikeitė situacija praktiniu lygmeniu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Tai reiškia, kad 117,5 mln. eurų buvo galima skirti socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai ir integracijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, vienkartinėms, tikslinėms, sąlyginėms ar periodinėms pašalpoms, kurias savivaldybės skiria savo nuožiūra, smurto, savižudybių, priklausomybių bei prekybos žmonėmis prevencijai, taip pat neįgaliųjų integracijai, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, užimtumo didinimui, socialiniams būstams, socialinėms paslaugoms, socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui ar atlyginimų didinimui tiek socialiniams darbuotojams, tiek socialinių išmokų specialistams.

Riekės nevienodo storumo
35,6 mln. Eur arba 30,3 proc. nepanaudotų lėšų nukreipta socialinėms paslaugoms bei jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėsti. Tai apima paslaugų teikimą socialinių paslaugų, dienos centruose bei globos įstaigose, integralią pagalbą namuose. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Skuodo rajono, nė cento neskyrė Pagėgių savivaldybė, Šilutės rajone tam teko beveik 837 tūkst. Eur.

26,8 mln. Eur piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų buvo skirta šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms. Tai apima pagalbą ir socialinių paslaugų teikimą neįgaliesiems, lėšas pagalbos organizavimui įtėviams ir vaikus globojančioms šeimoms, paslaugų teikimą žmonėms namuose, išmokas globėjams, globojantiems be tėvų globos likusius vaikus. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Birštono savivaldybė, neskyrė Neringos savivaldybė. Šilutės rajono savivaldybė paskyrė 60,4 tūkst. Eur, Pagėgių savivaldybė – 130 tūkst. Eur.

Trečioje vietoje – socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygų gerinimas ir darbo užmokesčio didinimas. Tam išleista 11,3 mln. Eur nepanaudotų paramos lėšų. Tai apima ne tik socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimo didinimą, bet ir darbui reikiamos įrangos įsigijimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Šilutės rajono savivaldybė tam išleido per 525 tūkst. Eur nepanaudotų lėšų, Pagėgių savivaldybė – 64,8 tūkst. Eur.
Ketvirtoje vietoje pagal išlaidų dydį atsidūrė finansinė parama, skirta skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti: išleista 7,1 mln. Eur. Savivaldybės 6,07 proc. nepanaudotų paramos lėšų skyrė vienkartinėms, tikslinėms, sąlyginėms ar periodinėms pašalpoms.

Šias pašalpas savivaldybės skiria gyventojams, kuriems pagal įstatymą nepriklauso įprastai skiriama piniginė socialinė parama, bet savivaldybė įvertina individualią šeimos ar asmens situaciją ir mato, kad parama būtina. Šios srities pašalpos gali būti mokamos socialiai remtinų žmonių dantų protezavimui, paramai studentams, žmonėms, kuriuos ištinka gaisras, liga ar kitos negandos, taip pat galima kompensuoti komunalinių atliekų surinkimą nepasiturintiems gyventojams.
Šilutės rajone tam išleista 583,2 tūkst. Eur, Pagėgių savivaldybėje – 13,1 tūkst. Eur.

6,3 mln. Eur nepanaudotų lėšų pernai teko bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdytoms socialinėms programoms. Šilutės rajono savivaldybė tam išskirstė 153,7 tūkst. Eur,

Pagėgių – 8 tūkst. Eur.
Šeštoje vietoje lieka socialinę riziką patiriančių šeimų ir asmenų reabilitacija bei integracija – paskirta 5,6 mln. Eur iš 117,5 mln. eurų piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Pagėgiai – 168,9 tūkst. Eur, Šilutės rajone tam išleista 157,4 tūkst. Eur.

Socialiniams būstams ir šio fondo plėtrai savivaldybės išleido 4,9 mln. Eur. Daugiausia šiai sričiai skyrė Pagėgių savivaldybė – 74,8 tūkst. Šiam tikslui lėšų neskyrė Šilutės rajonas.

Aštuntoje vietoje su 4,4 mln. Eur finansavimu liko neįgaliųjų socialinė integracija. Tai apima neįgaliųjų autobusų išlaikymą, integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektų finansavimą, būsto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, lauko erdvių, visuomeninės paskirties ir kitų patalpų pritaikymą neįgaliesiems. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Kaišiadorių rajonas, neskyrė Palanga, Neringa. Šilutės rajone skirta 149,6 tūkst. Eur, Pagėgių krašte – 4,6 tūkst. Eur.

Užimtumui didinti savivaldybėse skirta 1,3 mln. Eur. Užimtumo programoms skirta 1,12 proc. nepanaudotų lėšų. Tai apima jaunimo užimtumo rėmimą, darbo ieškančių asmenų įdarbinimą, atsižvelgus į seniūnijų poreikius, užimtumo didinimo programų vykdymą. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Biržų rajonas, neskyrė 35 savivaldybės, taip pat Šilutės ir Pagėgių savivaldybės.

Dešimta vieta teko savivaldybių administracijose dirbančių socialinių išmokų specialistų atlyginimams didinti: skirta 1,3 mln. Eur. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Visagino miestas, neskyrė 28 savivaldybės.

Vienuoliktoje vietoje liko smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencija – tik 0,6 mln. Eur. Pagalbai priklausomybių turintiems žmonėms, smurto, savižudybių prevencijos programų finansavimui savivaldybės skyrė 0,57 proc. nepanaudotų piniginės socialinės paramos lėšų. Daugiausia – Kalvarija, o 33 savivaldybės neskyrė, tarp tokių ir Šilutės r. bei Pagėgių savivaldybės. Nors smurto, savižudybių, priklausomybių ir pernai, ir šiemet esama su kaupu…

Niekam nepaskirstyta liko 11,9 mln. Eur. Iš visų 117,5 mln. Eur, kurie galėjo būti panaudoti visoms paminėtoms sritims, 10 proc. lėšų neperskirstyta. Visų nepanaudotų lėšų socialinės apsaugos sritims neperskirstė 14 savivaldybių: Kaunas – 4,3 mln. Eur, Panevėžys – 2 mln. Eur ir kt. Šių 14-os savivaldybių sąraše nėra Klaipėdos apskrities savivaldybių.

Spaudai parengė Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę

Klaipėdos sukilėlių keliais patraukė ir vydūniečiai

Sausio 17-osios vakarą Gargžduose, prie „Kranto“ pagrindinės mokyklos startavo jau devynioliktasis tradicinis žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais”. Šįkart jis skirtas ne tik Klaipėdos krašto prijungimo metinėms, bet ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 30–mečiui paminėti. Šiemet sukvietė beveik 3 tūkstančius įvairaus amžiaus žygeivių iš visos Lietuvos, tarp jų ir 105 žygeivius iš Vydūno gimnazijos bendruomenės. Susirinkusieji įveikė 25 kilometrų atstumą iš Gargždų į Klaipėdą 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu. Žinoma, kad žygio išvakarėse užsiregistravusiųjų buvo 2880 įvairaus amžiaus žygeivių, kurie kelionę baigė

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat