Kam reikalingas naujas Darbo partijos lyderis?

Lauras BIELINIS, VDU profesorius

„Darbiečiai“ turi naują jiems atstovaujantį lyderį – Valentiną Mazuronį. Jis moka sklandžiai ir gana įtaigiai kalbėti, sugeba diskutuoti su oponentais ir nėra aikštingas. Taigi mes regime žmogų, kuris gali rimtai dalyvauti politinėse kovose ir kritikuoti visas valdžias, net tas, kur jo partija yra koalicijos partnerė. Bet visuomet kyla klausimas, kodėl ir kaip partiniai žmonės išsirenka lyderį? Ar giliai ir racionaliai yra diskutuojama? Ar daug alternatyvių kandidatų iškeliama partijos lyderio rinkimams? Ar atsakingai rinkėjai žvelgia į tuos, kuriems patikima valdžia? Ir kodėl išrinko žmogų, kuris dar visai neseniai buvo kitos partijos viršuje – pavadavo R. Paksą? Ir paskutinis klausimas – ar mes, kaip demokratinė visuomenė, esame pasirengę rimtiems ir atsakingiems rinkimams?

Bene pirmasis kriterijus, kuris leidžia įvertinti visuomenės pasirengimą demokratijai, yra politinių lyderių vertinimai. Ir čia yra pirmoji abejonė mūsų gebėjimais būti atsakingais rinkėjais. „Darbiečiai“ išsirinko tą, kurį, matyt, nurodė realusis partinis autoritetas V. Uspaskichas. Na, nemanau, kad reikia kalbėti apie sukčiavimus ir melą. Partiniai žmonės, rinkę savo lyderį, darė tai nuoširdžiai. Tiesiog jų refleksai, elgesio inercijos galbūt nėra tikri ir, matyt, nevisiškai savarankiški. Kiekvienas vertinantis ir renkantis Lietuvos valdžią ir politikus pirmiausia susiduria ne su apgaule, o su saviapgaule. Dažnai mes pasirenkame lyderį pagal netikrus kriterijus, kurie tėra mūsų iliuzinis įsivaizdavimas apie lyderį, bet ne realios lyderio savybės. Būtų jos realios, būtų realus, aukštas to lyderio reitingas visuomenėje. Todėl kai „darbiečiai“ išsirinko V. Mazuronį partijos vadu, tapo aišku, kad jiems nereikia partijos vidaus politikos situacijos supratimo ir nesinori reikšti asmeninio politinio aktyvumo, pakanka žinoti, kad tas, kuris jais „rūpinasi“, parinko vadą, kuris už juos dirbs, t. y. atstovaus partijai ir rodys viešą aktyvumą.

Pasakysite, kad viskas ne taip, kad vyko diskusijos, buvo daug abejonių ir svarstymų, jau nekalbant apie įvairiausius gandus žiniasklaidoje. Bet visa tai pateisinama ir telpa į mano išsakytą logiką, nes šiandien visa tokio lygmens politika suvedama į inercinį veiksmą – renkame bet ką, domimės tik tuo, kas paviršiuje, ir ginčijamės tik dėl to, kas tėra atskiros ir neesminės detalės, taip ir nesuprasdami savo balso reikšmės. Po rinkimų vėl liekame nepatenkinti kitais – valdžia ir politikais, bet jie tėra mūsų negebėjimo būti politiškiems atspindys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite