Kam naudingiausia padidinta minimali alga?

Šiemet du kartus padidinta minimali mėnesio alga: metų pradžioje pridėta 25 Eur, nuo liepos – 30 Eur. Dabar ši alga sudaro 380 Eur. Kam didžiausia nauda iš tokio minimalaus atlygio padidinimo?

Minimalią mėnesio algą Lietuvoje gauna 350 tūkst. darbuotojų, iš šio skaičiaus 80 tūkst. – iš biudžeto išlaikomose įstaigose. Todėl šiemet iki 380 Eur padidinus šią algą, biudžete tam buvo suplanuota papildomai skirti per 21 milijoną eurų. Būtina priminti, kad įplaukos į biudžetą yra iš verslo ir mokesčių. Tačiau iš tų 350 tūkst. minimalią algą gaunančiųjų net 270 tūkst. dirba versle.
Skaičiai, kurių nepaneigsi
Asmuo, jau užauginęs vaikus, dirba už minimalią algą. Šiemet iki liepos mėnesio, kai minimali alga buvo 350 Eur, šis žmogus kas mėnesį mokėjo 22,5 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 31,5 Eur – SODRAI, iš viso jo mėnesio mokesčiai sudarė 54 Eur. Atlyginimas, likęs išskaičiavus mokesčius, sudarė 296 Eur. Darbdavys (įmonė, bendrovė ar kt.) už šį darbuotoją SODRAI kas mėnesį mokėjo dar po 108,43 Eur. Iš viso darbdaviui vienas šis etatas kainavo 458 Eur: 296 Eur – atlyginimas, 163 Eur – mokesčių.
Kas pasikeitė, kai minimali alga buvo pakelta iki 380 Eur?
Gyventojų pajamų mokestis padidėjo 6 Eur ir sudarė 28,53 Eur, jo įmoka SODRAI išaugo 2,7 Eur ir sudarė 34,2 Eur. Iš atlyginimo mokesčių išskaičiuota 9 Eur daugiau, iš viso 62,7 Eur. Alga, išskaičiavus mokesčius, padidėjo 21 Eur ir sudarė 317 Eur. Darbdavio įmoka SODRAI nuo 108 Eur padidėjo 9 Eur iki beveik 118 Eur. Darbuotojas gavo 317 Eur, mokesčiams teko per 180,4 Eur. Alga padidėjo 21 Eur, mokesčiai – 18 Eur. Darbdaviui šio etato išlaikymas padidinus minimalią algą nuo 458 Eur išaugo iki 497 Eur – padidėjo 39 Eur.
Darbdavys dengia ir kitas išlaidas: perka patalpas ar jas nuomojasi, galbūt turi grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas, perka degalus, išlaiko transportą, darbo vietas aprūpina baldais, įranga, moka už šildymą, vandenį, elektrą, ryšio paslaugas, internetą, buitinių atliekų išvežimą, patalpų, teritorijos valymą ir t. t.
Litą pakeitus euru, daugelis prekių ir paslaugų pabrango 3–4 kartus. Tad kiek pagelbėta minimalios algos gavėjui, nuo liepos gaunamą atlyginimą padidinus realiai vos 21 Eur? Iš to daugiau įplaukų į valstybės biudžetą, žmogui gyvenimas tikrai nepagerėjo, o verslui ant kaklo užverta kilpa dar labiau suveržta.
Yra ir kitas palyginimas. Dabar už minimalią algą dirbantis žmogus, išskaičiavus mokesčius, gauna 317 eurų, tai būtų 1149 litai. Jeigu įvedus eurą prekių ir paslaugų kainos nebūtų išaugusios 3–4 kartus, šis žmogus gyventų neblogai. Ko gero, valdžios bloguoju neminėtų ir dabar 200 Eur gaunantis pensininkas – tai sudarytų 700 litų.
Užsienyje dirbantys tautiečiai, atvykę į Lietuvą aplankyti giminių, visada stebisi ir klausia: „Kaip jūs čia išgyvenate. Kainos kaip užsienyje, algos ir pensijos – kelis kartus mažesnės…“
„Pamarys“ turi žinių, kad jauna šilutiškių šeima su mažu vaiku netrukus išvyks į užsienį, jų draugai, kurie augina du mažus vaikus, irgi ruošiasi pas gimines į kitą užsienio valstybę. Šilutė netenka 4 darbingų jaunų žmonių ir trijų vaikų. Tačiau ar emigracijos sraute šis septynetukas – didžiausias nuostolis?
Užsienyje įsikūręs jaunas šilutiškis su žmona ir vaikeliu, sako, gauną per mėnesį 3000 Eur pajamų. 500 Eur skiria bankui už paskolą, nes nusipirko namą ir jame įsikūrė, 1000 Eur skiria būtinoms mėnesio išlaidoms, dar 1500 Eur kas mėnesį sutaupo. Šis vyras Šilutės rajone terado darbą už minimalią algą. Pavargęs spjovė į viską ir per 6 metus užsienyje susikūrė kitokį gyvenimą. Turi gerą automobilį, namo kieme įrengtas baseinas, namuose dvelkia prabanga.
Kita medalio pusė
Tačiau grįžtame prie tos 21 Eur nuo liepos padidintos minimalios algos. Tiesa, nepilnamečių vaikų turinčios šeimos nuo liepos gavo šiek tiek labiau negu 21 Eur padidėjusį minimalų atlyginimą. Tačiau prarado gerokai daugiau: Lietuvoje nemokamus pietus mokyklose gauna 76 tūkst. vaikų, pastaruoju metu jų sumažėjo beveik 12 tūkst. Nemokamus pietus gali gauti vaikas, jeigu šeimos vienam asmeniui tenkantis pajamų vidurkis neviršija 153 Eur. Sugriežtinus nemokamo maitinimo skyrimą, jau svarbus ir vienas kitas euras, viršijęs šį pajamų vidurkį. Anksčiau mokyklos turėdavo rezervinius mokinių sąrašus, tad kai nemokamą maitinimą gaunantis vaikas tądien nepietaudavo, buvo galimybė pamaitinti kitą iš šio sąrašo. Dabar tokių sąrašų nebėra. Nemokamą maitinimą skiria (nustatytas išimtis taiko) Socialinės paramos skyrius. Mokykloms palikta teisė aplankyti vaiką namuose, surašyti buities tyrimo aktą, pateikti dokumentus, o visa kita sprendžia ne mokykla.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė informavo, kad rajone yra 5020 1–12 klasių mokinių ir 360 priešmokyklinukų.
Socialinės paramos skyriaus vyresnioji specialistė Virginija Drukteinienė paaiškino, kad nemokamą maitinimą rajone gavo 1139 mokiniai, pernai jų buvo 1272, sumažėjo 133. Praėjusių metų sausį nemokamai maitinti 1602 mokiniai, šių metų sausį – 1430, sumažėjo 172 vaikais.
Pradinių klasių mokinio vienos dienos nemokamiems pietums skirta 1,23 Eur, 5–12 klasių – 1,51 Eur. B. Tekorienės nuomone, daugiau nemokamai maitinamų mokinių yra kaimų mokyklose, taip pat Šilutės Pamario, Martyno Jankaus pagrindinėse, kuriose mokosi daug vaikų.

Šilutės rajono mokyklose kasdien pietauja daug mokinių, vieni iš jų pietus perka už tėvų duotus pinigus, kiti pietauja nemokamai, tačiau pastarųjų mažėja, nes minimalios algos kėlimas šeimai papildomai atneša galbūt dvidešimt eurų, o tokios šeimos vaikas mokykloje gali netekti nemokamų pietų už gerokai didesnę pinigų sumą.

Šilutės rajono mokyklose kasdien pietauja daug mokinių, vieni iš jų pietus perka už tėvų duotus pinigus, kiti pietauja nemokamai, tačiau pastarųjų mažėja, nes minimalios algos kėlimas šeimai papildomai atneša galbūt dvidešimt eurų, o tokios šeimos vaikas mokykloje gali netekti nemokamų pietų už gerokai didesnę pinigų sumą.

Pernai Šilutėje su motina gyvenančiai pradinės klasės mokinei pavyko gauti nemokamą maitinimą. Mergaitės tėvai išsiskyrę, motina dirba įmonėje, tėvas vietoj alimentų paliko butą. Tad motina su dukra turi gyventi iš vieno atlyginimo. M. Jankaus pagrindinės mokyklos direktorius Audrius Astasevičius „Pamariui“ sakė, kad Savivaldybei mokykla pateikė mokinės buities tyrimo aktą, tačiau Socialinės paramos skyrius neskyrė pradinukei nemokamo maitinimo. Anot direktoriaus, prieš kelis metus net 40 proc. mokyklos mokinių gaudavo nemokamus pietus, dabar jų mažėja. Iš 700 mokinių nemokamus pietus dabar gauna 197, šis skaičius nuolat kinta.
Šilutės Pamario pagrindinėje mokykloje mokosi 814 mokinių, nemokamus pietus gauna 112 (pernai 138-140) ir t. t. Socialinė pedagogė Edita Rimkutė svarstė, kad nemokamai maitinamų mokinių sumažėjo galbūt dėl padidintos minimalios mėnesio algos, kai šeimos pajamos vienam asmeniui gali pasikeisti ir dėl gautų keliolikos papildomų eurų. Esą mokiniai, kuriems rugsėjį buvo paskirtas nemokamas maitinimas, nesikeitė, pavardės tos pačios, nė vienam neatšaukta teisė gauti tokią paramą.
Paskaičiavome, kad dėl padidintos minimalios algos šeimai per mėnesį papildomai gavus per 20 Eur, jos vaikas mokykloje gali netekti nemokamų pietų. Taip atsitikus, pradinuko šeima per mėnesį netenka nemokamų pietų vaikui už 25 Eur, vyresnių klasių mokinio – už 30 Eur. Išeitų, kad viena ranka duoda, o kita atima daugiau negu pridėjo? To nebūtų, jeigu teisę į nemokamą maitinimą gautų vaikai iš šeimų, kuriose vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija ne 153 Eur, bet, atsižvelgus į kukliai padidintą minimalią algą ir drastiškai augančias prekių ir paslaugų kainas, analogiškai padidintą šio vidurkio sumą.
Stasė SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite