Kam naudinga supuvusi sistema ir pelėsiais apaugęs požiūris į šeimą?

Birželio pradžioje „Pamarys“ informavo, kad nuo rugsėjo 1 d. į rajono vaikų lopšelius–darželius priimta 330 mažųjų, o 169 vaikams vietų pritrūko. Net 104 vaikai negavo vietų šešiuose Šilutės miesto vaikų lopšeliuose–darželiuose. Rugsėjo 1-oji – kitą savaitę, mažylius auginančios motinos skambina ir klausia, ar dar tikėtis vaikui vietos lopšelyje ar darželyje?

Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė antradienį negalėjo pasakyti, kiek vaikų iki rugsėjo 1 d. dar gaus vietas vaikų lopšeliuose ar darželiuose, kiek jų ten tikrai nepateks. Mat skyriaus specialistė Vida Nemanienė ką tik sugrįžo po atostogų, tebeatostogauja ir Šilutės miesto vaikų lopšelių–darželių vadovai, jie pamažu sugrįžta į darbą, tad paskutinę rugpjūčio savaitę jau gali kai kas paaiškėti.

„Ąžuoliuko“ vaikų lopšelis-darželis – vienas iš populiariausių Šilutėje.

Sistema „centralizuota“

Centralizuoto priėmimo, kurį tvarko Savivaldybė, į vaikų darželius ir lopšelius tvarka ir sistema yra tokia „tobula“, kad ten, ko gero, ir nelabasis koją nusilaužtų. Yra eilė, vieni į ją stoja vos naujagimiui suklikus, kiti ramiai gyvena ir neskuba, kai kas pagal tą eilę gegužę pateko į darželius ar lopšelius, kai kas – nepateko, gaunama vis naujų prašymų, tėvai rezervuoja vietas ne viename pasirinktame darželyje, o keliuose… Kur tą vietą gauna? Ogi ten, kur atsilaisvino. Taip iš vienos Šilutės pusės, kur veikia du darželiai, mažylį teks vesti į kitą miesto pusę, kur buvo vieta…

Dėl vietos darželyje ar lopšelyje reikia registruotis Savivaldybėje, o kai gautos ar jau turėtos vietos atsisakoma, tėvai pareiškimus pateikia arba nė nepateikia tai įstaigai, kurią lankys ar jau lankė jų vaikas. Tad rugpjūčio 21 d. Savivaldybė neturėjo žinių, kiek po vasaros atsirado laisvų vietų Šilutės darželiuose. Galime patalkinti – „Ąžuoliuke“ ir „Gintarėlyje“ negauta nė vieno prašymo, čia laisvų vietų dar neatsirado. „Žvaigždutėje“ susidarė eilė prašančiųjų priimti vaikus, tačiau išeinančių irgi nėra. Vargu ar kitokia saulė šviečia kituose trijuose Šilutės darželiuose…

Savivaldybės vadovai vasaros pradžioje viešai yra paaiškinę, kad kasmet per vasarą darželiuose atsiranda laisvų vietų, kai šeimos emigruoja, išvyksta gyventi į kitas Lietuvos vietoves. Būtent į šias per vasarą atsilaisvinusias vietas buvo sudėtos visos viltys gegužę, kai paaiškėjo, kad per 100 mažųjų šilutiškių liko už darželių tvoros.

Įprasta, tačiau ne įstatymu nustatyta, kad rugsėjį Savivaldybės taryba svarsto, ar steigti vaikų ugdymo įstaigose naujų grupių, jeigu yra toks poreikis. Rugpjūtį Taryba neposėdžiauja. Gal vietos politikams, Savivaldybės vadovams nuo galvų nenukristų karūnos, jeigu šiuos svarbius sprendimus priimtų vasaros pradžioje, kai lieka laiko ir vaikų tėvams ieškoti išeities, ir valdžiai organizuoti papildomų patalpų remontą, pasirūpinti baldais ir kitkuo, surasti auklėtojų?

Nuo rugsėjo 1 d. vyresni šeimų vaikai išeina į mokyklą, tėvai, seneliai jau būna po atostogų,  Šilutėje pradeda veikti visi vaikų darželiai, vietoj vasarą dirbusių tik dviejų, skirtų tiems vaikams, kurių ir vasarą nėra kur palikti. Kas planuoja išvykti į užsienį ar kitą Lietuvos vietą, tai irgi dažniausiai daro vasarą, kad rugsėjo 1 d. vaikas naujoje vietoje galėtų eiti į mokyklą ar darželį.

Kita vertus, šis ruduo tuo ir išskirtinis, kad pirmą kartą rajone net 169 vaikams lopšeliuose–darželiuose pritrūko vietų. 109 vaikai gavo vietas įsteigus naujų grupių, o 60 – nepateko, gauta ir naujų prašymų.

Ką atsakyti darbdaviui?

Mažylį auginanti mokytoja sulaukė skambučio iš mokyklos vadovo, kuris teiraujasi, ar nuo rugsėjo 1 d. ji sugrįš dirbti. Jeigu taip, neteksią ieškoti ją pavaduosiančio pedagogo, o jeigu dar augins vaikelį, kito mokytojo paieška atims laiko, tačiau pamokos turi prasidėti jau rugsėjo 2 d. Gegužės mėnesio Savivaldybės duomenimis, jos vaikas į lopšelį nepateko. Ir rugpjūčio 21 d. moteris atsakymo neturėjo, nes visur, kur bandė aiškintis, visi atostogavo… Tad gyvena kaip ant adatų. Savivaldybės biurokratų požiūrį į jaunas šeimas, auginančias vaikų, ji pavadino  apaugusiu pelėsiais, o vaikų priėmimo sistemą – supuvusia…

Jauna moteris, pasirodo, žino, kad Savivaldybės taryba įsteigė naujų grupių, tikisi, kad per vasarą kažkiek vaikų paliks lopšelius ir darželius, nes toks „nubyrėjimas“ būna kasmet. Vadinasi, tik rugsėjo pradžioje gali paaiškėti, kiek laisvų vietų atsirado, kas į jas pateks, o kitiems valdžios vyrai juk žadėjo steigti naujų grupių ir sutalpinti visus…

Steigti grupes sprendimą priima Savivaldybės taryba. Rugpjūtį, kaip jau minėjome, neposėdžiavo, o rugsėjį, matyt, susirinks mėnesiui baigiantis. Be to, įsteigti naujų grupių užtruks – būtina ir patalpas sutvarkyti, ir baldų, inventoriaus parūpinti. Moteris lankstė pirštus ir klausė: „Kam naudingas toks vilkinimas?“

Kita motina pasakojo, kad į savo darbo vietą versle buvo suradusi jauną merginą, kuri nuo rugsėjo 1 d. išvyksta tęsti studijų į Vilnių. Darbdavys teiravosi, ar moteris nuo rugsėjo 1 d., kaip buvo žadėjusi, sugrįš į darbą. Ką atsakyti, kai neaišku, ar vaikas gaus vietą darželyje? Ji net domėjosi per pažįstamus, ar iš lopšelių bei darželių tėvai per vasarą atsėmė vaikų, ar radosi tų laisvų vietų. Sužinojo, kad tokių prašymų negauta. Anot moters, ar taip sudėtinga Savivaldybei vaikų priėmimą į šias įstaigas galutinai užbaigti bent iki rugpjūčio, kad šeimai liktų mėnuo susiieškoti auklę ar nuspręsti ką kita.

Aukštąjį išsilavinimą turinti moteris irgi planavo, kad nuo rugsėjo sūnelį išves į lopšelį, o pati pagal specialybę dirbs švietimo įstaigoje, kurioje darbas buvo sutartas būtent nuo rugsėjo 1 d. Vietos lopšelyje negavo, Savivaldybė galutinio atsakymo neduoda, matyt, teks atsisakyti sutarto darbo, nors šeimai antras atlyginimas labai reikalingas.

Moterys priminė Vilniaus pavyzdį, kai į darželius ar lopšelius nepatekusių vaikų šeimoms Savivaldybė skiria kompensacijas. Jų žiniomis, įstaigą lankančio vaiko tėvai dengia maitinimo išlaidas, visa kita finansuoja Savivaldybė. Išeitų, kad ir darželio ar lopšelio negavusiam vaikui turėtų priklausyti išmoka iš Savivaldybės.

Trečiadienio žinios

Trečiadienį B. Tekorienė, kaip ir buvo pažadėjusi, informavo, kad kol kas tik dviejuose Šilutės lopšeliuose–darželiuose atsirado 5 laisvos vietos, tačiau po rugsėjo 1 d. paaiškės tikslus skaičius, nes tėvai paprastai nepraneša įstaigai, kad vaikas neateis. Vietų negauna 60 pareiškimus anksčiau pateikusių tėvų, dar gauta 30 naujų prašymų – dauguma prašo vietos lopšelyje ar darželyje jau nuo rugsėjo 1 d. B. Tekorienė sakė, jog trijuose Šilutės darželiuose, kur liepą nuspręsta įsteigti po 1 naują grupę, tai bus padaryta. Savivaldybės taryba tokį sprendimą priims rugsėjo posėdyje, o vaikų pakartotinis priėmimas vyks nedelsiant, nes ministerijai reikia pateikti vaikų sąrašus.

Jeigu vaikas nebus įtrauktas į sąrašus iki rugsėjo 1 d., rajonas kitais metais negaus tam skiriamo mokinio krepšelio… Žodžiu, vaikai į darželius ir lopšelius bus priimti, Savivaldybės tarybai dar neįsteigus tų naujų 3 grupių! Kiek priims, neaišku, nes, vedėjos teigimu, tikslus atsiradusių laisvų vietų skaičius paaiškės tik po rugsėjo 1 d. Auklėtojų jau trūksta, jų reikės dar surasti: auklėtojui būtinas aukštasis ikimokyklinio ugdymo pedagogo išsilavinimas. B. Tekorienė „menku prasižengimu“ pavadino ir tai, kad pagal higienos normas 1-2 metų amžiaus grupėje gali būti ne daugiau dešimties vaikų, o Šilutėje jų yra po 15.

„Jeigu mažintume skaičių iki dešimties, tai vietų dar sumažėtų…“ – sakė vedėja ir priminė, jog ministerija žada nustatyti grupėse didesnį vaikų skaičių, o už higienos normų nesilaikymą baudą moka konkretus lopšelis–darželis. Viename iš Šilutės darželių buvo priminta, kad 2-3 metų amžiaus vaikų grupėse gali būti ne daugiau 15-os vaikų, dabar yra po 20. B. Tekorienė tai paneigė.

Ką būtina keisti? B. Tekorienė mano, kad tėvams būtina uždrausti rezervuoti vaikui vietą dviejuose darželiuose. Turėtų pasirinkti tik vieną. Ar reikia tik tokių pokyčių?

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite