Kalėdų laukimas kvepia imbieriniais sausainiais

Šilutės Hugo Šojaus dvare edukacinę pamoką apie kalėdinius Mažosios Lietuvos kepinius surengė Pagėgių kultūros centro etninės kultūros specialistė Aksavera Mikšienė. Dalyvavo muziejaus darbuotojos ir šilutiškės, kurioms rūpi, kaip švenčių stalą papuošti kuo gardesniais kepiniais, kokius kepdavo mūsų močiutės ir mamos.

„Meduoliai – ne prabangos maistas, juos kepdavo skurdžiau gyvenančių šeimų šeimininkės, jų nereikėdavo puošti. Jie galėdavo ilgai stovėti. Prikepdavo pilną dubenį, padėdavo ant spintos, uždengdavo… ir palikdavo laukti šv. Kalėdų. Į Europą paprotys kepti meduolius atkeliavo iš Egipto. Kaziuko turguose Lietuvoje jau apie 400 metų pardavinėjami meduoliai, – pasakojo etnografė Aksavera Mikšienė. – Plonesnius, gražesnius kepinius vėliau pradėta kepti dvaruose, kur jau turėdavo cukraus ir nebereikėjo naudoti runkelių sirupo“.
A. Mikšienė papasakojo, pagal kokius receptus pati kepa kalėdinius kepinius. Su jais jau supažindino Pagėgių savivaldybės Šilgalių bendruomenę, Algimanto Mackaus gimnazijos mokinius ir mokytojas.
Pamokytos, iš kokių produktų maišyti tešlą, kokių prieskonių dėti, ėmėmės darbo. Muziejaus virtuvėlėje, esančioje viename iš dvarui priklausančių pastatų, užvirė kulinarių darbas. Pirmiausia kruopščiai iškočiojome tešlą (taupydama visų brangų laiką, A. Mikšienė buvo ją paruošusi), vėliau su formelėmis formavome sausainius. Visas sudomino tai, kad į sausainio kiaurymę – tešloje išpjaustytą eglutės ar kitokią formą – dėjome po vieną ar du ledinukus. Kepimo krosnelė puikiai kaito ir netrukus kalnas sausainių – eglučių, paukščiukų, žvaigždučių ir kitokių – puikavosi ant stalo.
Ypač gražūs buvo sausainiai su ledinukais – juose susiformavo skaidrus langelis. Etnografė pasakojo, kad senovėje moterys stengdavosi įdėti kuo daugiau prieskonių, priskaičiuodavo net iki devynių. Tai galėjo būti imbieras, muskato riešutas, gvazdikėliai, cinamonas, kvapnieji pipirai, citrinos žievelė.
„Niekada šeimininkės negalėdavo išsiversti be imbiero ir muskato – jie privalomi kalėdinių meduolių ir sausainių prieskoniai. Svarbu ir sausainių puošyba. Papuošti jie ne tik savo kvapais vilioja prie stalo susėdusius namiškius“, – pasakojo A. Mišeikienė. Vėliau mokėmės, kaip papuošti sausainius: pasiruošti kremą, iš ko pasigaminti tūtelę, iš kurios ant sausainių „piešiama“ kremu.
Kalėdų švenčių stebuklas neįmanomas be ruošimosi Kūčių vakarienei – Kūčių stalo dengimo, valgių gaminimo, jų išdėstymo, įvairovės ir simbolinės reikšmės. Labai svarbu tai daryti su savo šeimos nariais, perduoti iš kartos į kartą tradicijas, kurių laikėsi mūsų tėvai ir protėviai.
Tos šeimininkės, kurioms buvo įdomu, galėjo susipažinti su ponios Aksaveros ir Svetlanos Jašinskienės sudaryta knyga „Lietuvininkų valgiai“ ir joje esančiais kalėdinių valgių receptais. Keletą pateikiame ir laikraščio skaitytojams.
Kalėdiniai sausainiai (pipiernėščiai)

Reikia: 1 stiklinės cukrinių runkelių sirupo; 3 šaukštų medaus, miltų, 100 g sviesto, prieskonių.

Stiklinę cukrinių runkelių sirupo, tris šaukštus medaus, 100 g sviesto ir prieskonius (imbierą, gvazdikėlius, muskato riešutą, cinamoną, citrinos žievelę, kvapiuosius pipirus) sumaišyti, dėti į keptuvę, įpilti stiklinę vandens ir pakaitinti, bet neužvirinti. Masę atšaldyti, miltų berti tiek, kad tešlą būtų galima minkyti. Tešlą iškočioti, daryti mažus meduolius ir kepti krosnyje arba orkaitėje.
Kalėdinis pyragas

Reikia: 500 g miltų, 200 g sviesto, šilto pieno, 400 g cukraus, 2 trynių, 0,5 kg varškės, 1 pakelio vanilinio cukraus.

Iš miltų ir šilto pieno išmaišyti vidutinio kietumo tešlą. Iškočiojus blyną, į jo vidurį dėti visą gabaliuką margarino ar sviesto, blyną keturis kartus lankstyti kaip voką ir kočioti. Varškę, kiaušinių trynius, cukrų, vanilinį cukrų, aguonas, citrinos žievelę ištrinti ir gerai išmaišyti į vientisą masę. Ant paskutinį kartą iškočioto blyno dėti ištrintą varškės masę. Susukti vyniotinį, patepti kiaušinio plakiniu, pabarstyti miltais, sumaišyti su sviestu ir cukrumi ir dėti į krosnį kepti.

Krosnelėje skrudo sausainiai, kvepėjo ant stalo auštantys iškeptieji, o atkakliausiosios dar bandė parodyti savo meną, kuri gražiau papuoš savo kepinius.
Birutė Morkevičienė

Hits: 239

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite