Kalėdų eglę puošė visi naumiestiškiai

Žemaičių Naumiestis turi tradiciją, kad kalėdinę eglutę padovanoja kažkuris seniūnijos gyventojas. Šiemet turgaus aikštę papuošusią žaliaskarę padovanojo ūkininkas Eugenijus Kararinas iš gretimo Kulėšų kaimo. O puošė eglutę visi naumiestiškiai, mat naujas girliandas ir šviečiančią eglutės viršūnę bendruomenė nupirko už 2 procentus savo pajamų mokesčio paaukojusių naumiestiškių lėšas.

Naumiestiškiai pritaria seniūno siūlymui ir kitais metais turgaus aikštę papuošti seniais besmegeniais.

Naumiestiškiai pritaria seniūno siūlymui ir kitais metais turgaus aikštę papuošti seniais besmegeniais.

Kalėdų Senelis su savo talkininkais.

Kalėdų Senelis su savo talkininkais.

Pirmasis vaikus saldainiais pavaišino seniūnas Virginijus Stsiulis.

Pirmasis vaikus saldainiais pavaišino seniūnas Virginijus Stsiulis.

Dovanų užteko visiems vaikams, ypač kurie padeklamavo Kalėdų Seneliui eilėraštį.

Dovanų užteko visiems vaikams, ypač kurie padeklamavo Kalėdų Seneliui eilėraštį.

Netikėto pasisekimo sulaukė miestelio bibliotekoje surengtas senjorų protų mūšis „Švenčių belaukiant“. Tikėtasi, kad kalėdinėje viktorinoje dalyvaus 5 komandos po 5 žaidėjus, tačiau susidarė 7 senjorų komandos ir kai kuriose iš jų buvo daugiau negu po 5 dalyvius. Viktorinoje varžėsi išminčiai iš Žemaičių Naumiesčio bendruomenės, Degučių, „Senjorų eldorado“. Visi viktorinos dalyviai gavo dovanėlių, kuriomis pasirūpino Savivaldybės tarybos narys Arūnas Pupšys.
Svarbiausias ano savaitgalio renginys – įžiebti Kalėdų eglę. Kol renginys įsibėgėjo, pašokti prie eglutės visus ragino nykštukas (Lamatos teatro vaidintojas Sergėjus Nikanovas). Aikštėje, kur stovėjo 11 didžiulių senių besmegenių (iš šieno ritinių), seniūnija ir Žemaičių krašto etnokultūros centras vaišino arbata ir blynais. Arbatos virėjai ir blynų kepėjai sukosi kaip vijurkai, tačiau visų norinčių pavaišinti nespėjo. Pagaliau atėjo akimirka, kai pasirodė Kalėdų Senelis. Šiemet anas atvažiavo dviračiu, o tiksliau – triračiu.
Jis skundėsi, kad žiemos taip atšilo, jog rogėmis važiuoti nebegali. Vis dėlto ir be sniego burtų galios Kalėdų Seneliu laikinai tapusiam Žemaičių krašto etnokultūros vadovui Valerijonui Krutikovui ir jo svitai iš etnokultūros centro kolektyvo, ansamblio „Pilutė“ įtaigos užteko, kad suskaičiavus iki dešimties atbuline tvarka sužibtų Kalėdų eglutės girliandos.
Šventinį vakarą koncertavo Žemaičių Naumiesčio darželinukai ir mokiniai. Miestelio seniūnas Virginijus Stasiulis padėkojo visiems, kurie šiemet dalyvavo akcijoje „Mano besmegenis“. Jos metu Žemaičių Naumiesčio kolektyvai, verslininkai, įmonių ir įstaigų darbuotojai, pavienės šeimos turgaus aikštėje pastatė 11 milžiniškų senių besmegenių ir visaip juos papuošė.
Apdovanojęs akcijos dalyvius, Žemaičių Naumiesčio seniūnas V. Stasiulis pasiteiravo susirinkusių, ar ir kitais metais šioje aikštėje reikėtų besmegenių. Pritarimo šūksniai ir plojimai patvirtino, kad mintis papuošti turgaus aikštę besmegeniais gyventojams patiko. Akciją „Mano besmegenis“ sumanė ir pasiūlė Žemaičių krašto etnokultūros centro kolektyvas. Šio centro etnografė ir vadybininkė Adma Baltutienė sakė, kad mintis statyti besmegenius kilo, kai važiuodama per Lenkiją, ji prie vienos mokyklos pamatė nedidukų šiaudinių senių besmegenių būrį, kur mielai būriavosi ir fotografavosi mokiniai.
Pagerbus akcijos dalyvius, seniūnas susirinkusius pavaišino saldainiais. Ir tai buvo didelio darbo pradžia. Kalėdų Senelis su pagalbininkais dalijo kalėdines dovanėles visiems į renginį susirinkusiems vaikams. Jų buvo tiek, kad dovanų gavo 10 metų ir vyresni vaikai. Visai nesvarbu, kad jų atvyko ir iš kitų seniūnijų. Maišelių su saldumynais ir minkštų žaisliukų užteko visiems. Saldumynų savo lėšomis ir talkinant vienam viešumo nenorėjusiam verslininkui nupirko seniūnija, o apsirūpinti žaisliukais padėjo miestelio bendruomenės nariai, atidavę savo nebereikalingus žaisliukus ir organizacijos „Pagalba Lietuvai – Tikėjimas, viltis, meilė“ atstovas Tadas Girčius.
„Su meile ir nuoširdžiai“ – šiais žodžiais bene geriausiai galim apibūdinti tai, kaip Žemaičių Naumiestyje pasirengta kalėdiniams renginiams. Daug pastangų besiruošiant įdėjo Žemaičių Naumiesčio seniūnija, jos seniūnas Virginijus Stasiulis, Žemaičių krašto etnokultūros centras, bendruomenė, biblioteka, muziejus.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite