Kalėdiniai vaidinimai vaikams

Šilutės kamerinio teatro aktoriai pakvietė vaikus į spektaklį „Štai tokios Kalėdos“. Pas vaikus atvyko Kalėdų Senelis, žaidė su jais ir dovanojo saldainių.

Gerda ir Kajus – aktoriai Alma Rinkevičiūtė ir Vytautas Bartuška.

Gerda ir Kajus – aktoriai Alma Rinkevičiūtė ir Vytautas Bartuška.

Neužmiršo ir seniūnijų
Gruodžio pradžioje Šilutės kamerinio teatro aktoriai Alma Rinkevičiūtė, Vytautas Bartuška ir Vygantas Paldauskas kartu su Kalėdų Seneliu surengė šventę mažiesiems katytiškiams, kultūros namuose suvaidinę spektaklį apie Kalėdas pagal H. K. Anderseno pasaką ,,Sniego karalienė“. Vėliau Katyčiuose buvo įžiebta Kalėdų eglutė.
Vaidino šilutiškiams
Naujųjų metų išvakarėse aktoriai vaidino Šilutės ir aplinkinių kaimų vaikučiams. Spektaklis buvo parodytas du kartus – 14 ir 17 val. Nors ir buvo darbo diena, tačiau vaikučių ir jų tėvelių prisirinko nemažai.
Kalbintos mamos sakė, kad gyvena Šilutėje, kitos su vaikučiais atvyko iš Tarvydų, Pagrynių, Laučių. Sakė, kad nori padaryti savo vaikučiams tikrą šventę. Šventė pavyko. Vos įėjusius pro teatro (Kultūros ir pramogų centro) duris vaikus pasitiko gražiai papuoštos didžiulės rogės, fojė buvo išpuošta kalėdinėmis dekoracijomis, mielai su vaikais bendravo teatro direktorė Ramunė Kiniulytė bei scenografė Jūratė Rinkauskienė.
Mums buvo užsiminta, kad aktoriai kurs vaidmenis naudodami V. Mazūro sukurtas lėles.

Lėlininkas
„Nacionalinės premijos laureatas Vitalijus Mazūras – iškiliausia po Stasio Ušinsko figūra Lietuvos lėlių teatre. Ušinskui, deja, nebuvo lemta įgyvendinti savosios vizijos, o Mazūrui likimas lėmė nuveikti sumanytus darbus. Pasukęs nauja vaga – nuo buitinio, gyvenimą imituojančio teatro į sąlygišką – jis sugrąžino lėlių teatrui „lėliškumą“, jo specifiką, praturtino įprastinę žanrų ir vaizdų sistemą. „Lėlė“ dėl jo eksperimentų, bandymų eiti nepramintais takais ir darbo rezultatų, padariusių įtaką kitiems lėlininkams ir ne tik jiems, neoficialiai vadinama „Mazūro teatru“.

Prieš 180 metų danų rašytojo Hanso Kristiano Anderseno sukurta pasaka „Sniego karalienė“ nepraranda populiarumo ir šiandien. Su humoru ir begale fantazijos kuriamas veiksmas ir veikėjų paveikslai, atributika (besisukantis namelis, lėlės, subtilios rogės, kuriomis Gerda keliauja ieškoti Kajaus, mažytis namelis su lėlėmis ir kt.) gerai derėjo su aktorių ir lėlių vaidyba. Spektakliui nestigo pasakoms būdingo paslaptingumo ir romantiškumo.
Vaikai emocingai stebėjo įdomius, betarpiškai bendraujančius aktorius, profesionaliai valdančius lėles. Gerai žinomas iš vaikų darželio ir mokyklos siužetas apie tai, kaip Gerda vyksta ieškoti savo brolio Kajaus, kurį užbūrė piktoji Sniego karalienė, leido vaikams atsipalaidavus stebėti scenoje vykstantį veiksmą. Akį traukė tarsi ant vištos kojelės besisukantis namelis su gražiais langeliais, kuriuose pasirodydavo lėlės – tai piktoji Sniego Karalienė, tai plėšikas, tai elnias iš senelės pasakos…
Piktoji Sniego karalienė nelabai patiko patiems mažiausiems žiūrovams, kurie nesitraukė nuo savo mamų.
„Sniego karalienė“ – puiki istorija visai šeimai, padedanti suprasti tikrąsias vertybes. Gerda įveikia visas kliūtis ir sunkumus savo tikslo link. Mergaitė ne tik suranda savo brolį, bet ir įgauna pasitikėjimo savimi ir įgyja naujų draugų.
Pasirodęs Kalėdų Senelis suteikė vaikams dar daugiau džiaugsmo. Jis kartu su spektaklyje vaidinusiais aktoriais, skirtingai nuo kitų Kalėdų Senelių, mokė vaikus sportuoti, valytis dantukus, žaisti. Po to vaikučių laukė dovanėlės.
Birutė Morkevičienė

Kalėdų senelis atvyko į Šilutę pas vaikučius.

Kalėdų senelis atvyko į Šilutę pas vaikučius.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite