„Kalbėkime lietuviškai” ir „Ką pasakoja vietovardžiai?”

Šiemet jau ketvirtus metus Valstybinė lietuvių kalbos komisija kvietė rengti Lietuvių kalbos dienas, kurių tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje.

Prisijungdama prie šios iniciatyvos Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka vasario 25-osios popietę surengė intelektualią viktoriną „#kalbėkimelietuviškai”, kurioje dalyvavo Pamario pagrindinės mokyklos aštuntokai su lietuvių kalbos mokytoja Nijole Kungeliene.

Klasė susiskirstė į penkias komandas, sudarytas iš penkių narių: „Ačiū“, „Laisvė“, „Šventė“, „Draugystė“ ir „Lietuva“. Linksmai ir azartiškai nusiteikę jaunuoliai atsakinėjo į klausimus, susijusius su lietuvių kalbos istorija, gramatika ir įdomiais faktais, spėliojo lietuvių muzikos atlikėjus.

Ką pasakoja vietovardžiai?

„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kiti vardai“, – rašė kalbininkas Kazimieras Būga, šiais žodžiais pabrėždamas vietovardžių reikšmę tiek kalbos mokslui, tiek mūsų istorijai, etninei kultūrai pažinti.

2019-ieji paskelbti Lietuvos vietovardžių metais. Siekiant, kad jaunimas kuo daugiau sužinotų apie vietovardžių svarbą, jų kilmę ir reikšmę, vasario 26 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filiale vyko viktorina „Ką pasakoja vietovardžiai?“, kurioje dalyvavo Žemaičių Naumiesčio gimnazijos gimnazistai su lietuvių kalbos mokytojomis Jūrate Daugaliene ir Rima Vingiene.

Viktoriną sudarė trys turai, varžėsi keturios komandos, kurios stengėsi kuo greičiau ir teisingiau atsakyti į klausimus. Klausimai buvo įvairūs ir tikrai nelengvi, reikalaujantys nemažai žinių. Komandos demonstravo savo žinias iš vietovardžių istorijos ir kilmės, paplitimo bei raidos, vardijo patikimiausius vietovardžių šaltinius, spėjo vietovardžio Žemaičių Naumiestis raidą, kūrė išnykusių vietovių įprasminimo idėjas.

Viktorinos dalyviai pritarė LR kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko išsakytai minčiai: „Lietuvos vietovardžiai – tai atminties ir kalbos lobynas, o kartu – mūsų protėvių kūrybingumo išraiška. Praturtinkime savo dabartį, juos įamžindami ir prakalbindami naujai.“

Nors visų komandų rezultatai buvo panašūs, daugiausiai taškų surinko ir greičiausiai atsakinėjo vyriška komanda „Lietuva“.

Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antrasis koronaviruso atvejis diagnozuotas usėniškiui

Nacionalinis visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė patvirtino apie antrąjį užsikrėtimo koronavirusu atvejį Šilutės rajone. COVID-19 diagnozuotas usėniškiui. Asmuo į užsienį nebuvo išvykęs. Prastai besijaučiantis vyras su greitąja medicinos pagalba buvo išvežtas į Tauragės ligoninę, vėliau pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje atlikus tyrimus jam nustatyta COVID-19 infekcija. Skubus pranešimas, kad Usėnų gyventojas serga COVID-19 buvo gautas balandžio 1-os vakare. Susirgimo data – kovo 30 d. Anot R. Jovaišaitės, usėniškis priklauso rizikos grupei. „Jis buvo patekęs į Klaipėdos

Karščiavimo klinika veiks ir Šilutėje

Kovo 31-ąją buvo žinoma, kad pusė šalies savivaldybių patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) steigiančios karščiavimo klinikas, o maždaug ketvirtadalis informavo ieškosiančios būdų užtikrinti tokios paslaugos teikimą. Artimiausiu metu tokia klinika bus atidaryta ir Šilutėje. Šiuo metu karščiavimo klinikos jau veikia Vilniuje, Kaune ir Vilkaviškyje, Raseiniuose. Į karščiavimo klinikas galės kreiptis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintys pacientai, čia jiems bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19). Įsisteigti tokias karščiavimo klinikas privalės visos šalies savivaldybės. Numatyta, kad į šias klinikas

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.