„Kalbėkime lietuviškai” ir „Ką pasakoja vietovardžiai?”

Šiemet jau ketvirtus metus Valstybinė lietuvių kalbos komisija kvietė rengti Lietuvių kalbos dienas, kurių tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje.

Prisijungdama prie šios iniciatyvos Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka vasario 25-osios popietę surengė intelektualią viktoriną „#kalbėkimelietuviškai”, kurioje dalyvavo Pamario pagrindinės mokyklos aštuntokai su lietuvių kalbos mokytoja Nijole Kungeliene.

Klasė susiskirstė į penkias komandas, sudarytas iš penkių narių: „Ačiū“, „Laisvė“, „Šventė“, „Draugystė“ ir „Lietuva“. Linksmai ir azartiškai nusiteikę jaunuoliai atsakinėjo į klausimus, susijusius su lietuvių kalbos istorija, gramatika ir įdomiais faktais, spėliojo lietuvių muzikos atlikėjus.

Ką pasakoja vietovardžiai?

„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kiti vardai“, – rašė kalbininkas Kazimieras Būga, šiais žodžiais pabrėždamas vietovardžių reikšmę tiek kalbos mokslui, tiek mūsų istorijai, etninei kultūrai pažinti.

2019-ieji paskelbti Lietuvos vietovardžių metais. Siekiant, kad jaunimas kuo daugiau sužinotų apie vietovardžių svarbą, jų kilmę ir reikšmę, vasario 26 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filiale vyko viktorina „Ką pasakoja vietovardžiai?“, kurioje dalyvavo Žemaičių Naumiesčio gimnazijos gimnazistai su lietuvių kalbos mokytojomis Jūrate Daugaliene ir Rima Vingiene.

Viktoriną sudarė trys turai, varžėsi keturios komandos, kurios stengėsi kuo greičiau ir teisingiau atsakyti į klausimus. Klausimai buvo įvairūs ir tikrai nelengvi, reikalaujantys nemažai žinių. Komandos demonstravo savo žinias iš vietovardžių istorijos ir kilmės, paplitimo bei raidos, vardijo patikimiausius vietovardžių šaltinius, spėjo vietovardžio Žemaičių Naumiestis raidą, kūrė išnykusių vietovių įprasminimo idėjas.

Viktorinos dalyviai pritarė LR kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko išsakytai minčiai: „Lietuvos vietovardžiai – tai atminties ir kalbos lobynas, o kartu – mūsų protėvių kūrybingumo išraiška. Praturtinkime savo dabartį, juos įamžindami ir prakalbindami naujai.“

Nors visų komandų rezultatai buvo panašūs, daugiausiai taškų surinko ir greičiausiai atsakinėjo vyriška komanda „Lietuva“.

Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl lenktynininkai renkasi ralio krosą?

Jau liepos 27-28 d. Vilkyčių automobilių sporto komplekse vėl bus apstu veiksmo. Čia vyks Lietuvos, Baltijos šalių bei Lenkijos ralio kroso čempionatų varžybos, kuriose startuos greičiausi mūsų šalies ir kaimyninių valstybių atstovai. Žiūrovų laukia dvi dienos kraują kaitinančių lenktynių, kuriose atsiskleis visas ralio kroso grožis. Šįkart apie tai, kodėl lenktynininkai, pradėję karjerą automobilių kroso varžybose, galiausiai savo vairą pasuko ralio kroso link. Vienas labiausiai patyrusių autokroso ir ralio kroso lenktynininkų Lietuvoje Arvydas Galinis, dabar dalyvaujantis ralio kroso varžybose, papasakojo, kas

Rajone mažėja vaikų. Visi – į miestą?

Savivaldybės Ekonomikos ir finansų komiteto nariai pritarė projektui uždaryti Vainuto gimnazijos Bikavėnų skyrių, o Inkakliuose neliks Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos skyriaus. Mieste situacija geresnė. Siūloma steigti naują grupę „Raudonkepuraitės“ vaikų lopšelyje–darželyje. Šiuos projektus svarstys Šilutės r. savivaldybės Taryba. Komitete kalbėta ir apie mokinių skaičių grupėse. Prieš kelerius metus buvo siūloma Inkaklių mokyklą–daugiafunkcį centrą jungti prie Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos, mat nuolat mažėjo mokinių. Situacija nesikeitė iki šiol – Inkaklių skyrių kitais mokslo metais belankytų keturiolika 1-4 klasės mokinių. Nuo rugsėjo Švėkšnos „Saulės“

Rusnėje tvarkys evangelikų bažnyčią, Šilutėje – buvusią „Eglutę“

Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai posėdžiuose svarstė, kuriuos projektus teikti svarstyti Tarybai. Liepos 16 d. Ekonomikos ir finansų komitete pritarta prisidėti tvarkant Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčią, o Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios Našlaičių globos namuose – tęsti darbus. Remontuos evangelikų bažnyčią Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Alvyda Vidrinskienė patvirtino, kad Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia šiuo metu yra kritinės būklės. Pro kiaurą maldos namų stogą nuolatos bėga vanduo, pelija sienos, pūva stogo konstrukcijos, laiptai į varpinę. Kadangi, kiekvienais metais iš valstybės biudžeto

Tėvai nerimauja: kam panaudoti vaikų mitybai skirti pinigai?

Pernai šalies mokyklose ir darželiuose keitėsi vaikų maisto racionas. Tuomet tėvai tvirtino, kad jų mažamečiai į namus grįžta alkani, nes patiekto sveiko maisto nevalgo. Šiuo metu tėvai nerimauja dėl mitybai skirtų lėšų panaudojimo. Norėdami išsiaiškinti, ar mitybai skirti pinigai išleidžiami pagal paskirtį, dalis Šilutės rajono tėvų kreipėsi į Šilutės r. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą. Išvadas Kontrolės ir audito tarnyba pateikė antradienį Šilutės r. savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui pristatydama 2019 m. veiklos plano vykdymo ataskaitą. Kas paaiškėjo? Vasarį Šilutės rajono