„Kalbėkime lietuviškai” ir „Ką pasakoja vietovardžiai?”

Šiemet jau ketvirtus metus Valstybinė lietuvių kalbos komisija kvietė rengti Lietuvių kalbos dienas, kurių tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje.

Prisijungdama prie šios iniciatyvos Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka vasario 25-osios popietę surengė intelektualią viktoriną „#kalbėkimelietuviškai”, kurioje dalyvavo Pamario pagrindinės mokyklos aštuntokai su lietuvių kalbos mokytoja Nijole Kungeliene.

Klasė susiskirstė į penkias komandas, sudarytas iš penkių narių: „Ačiū“, „Laisvė“, „Šventė“, „Draugystė“ ir „Lietuva“. Linksmai ir azartiškai nusiteikę jaunuoliai atsakinėjo į klausimus, susijusius su lietuvių kalbos istorija, gramatika ir įdomiais faktais, spėliojo lietuvių muzikos atlikėjus.

Ką pasakoja vietovardžiai?

„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kiti vardai“, – rašė kalbininkas Kazimieras Būga, šiais žodžiais pabrėždamas vietovardžių reikšmę tiek kalbos mokslui, tiek mūsų istorijai, etninei kultūrai pažinti.

2019-ieji paskelbti Lietuvos vietovardžių metais. Siekiant, kad jaunimas kuo daugiau sužinotų apie vietovardžių svarbą, jų kilmę ir reikšmę, vasario 26 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filiale vyko viktorina „Ką pasakoja vietovardžiai?“, kurioje dalyvavo Žemaičių Naumiesčio gimnazijos gimnazistai su lietuvių kalbos mokytojomis Jūrate Daugaliene ir Rima Vingiene.

Viktoriną sudarė trys turai, varžėsi keturios komandos, kurios stengėsi kuo greičiau ir teisingiau atsakyti į klausimus. Klausimai buvo įvairūs ir tikrai nelengvi, reikalaujantys nemažai žinių. Komandos demonstravo savo žinias iš vietovardžių istorijos ir kilmės, paplitimo bei raidos, vardijo patikimiausius vietovardžių šaltinius, spėjo vietovardžio Žemaičių Naumiestis raidą, kūrė išnykusių vietovių įprasminimo idėjas.

Viktorinos dalyviai pritarė LR kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko išsakytai minčiai: „Lietuvos vietovardžiai – tai atminties ir kalbos lobynas, o kartu – mūsų protėvių kūrybingumo išraiška. Praturtinkime savo dabartį, juos įamžindami ir prakalbindami naujai.“

Nors visų komandų rezultatai buvo panašūs, daugiausiai taškų surinko ir greičiausiai atsakinėjo vyriška komanda „Lietuva“.

Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos inf.

Hits: 133

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaikos nešventiškos

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo, tvirtina Statistikos departamentas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai praėjusį kovą įregistravo 541 santuoką. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Taip pat skaitykite