„Kalbėkime lietuviškai” ir „Ką pasakoja vietovardžiai?”

Šiemet jau ketvirtus metus Valstybinė lietuvių kalbos komisija kvietė rengti Lietuvių kalbos dienas, kurių tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje.

Prisijungdama prie šios iniciatyvos Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka vasario 25-osios popietę surengė intelektualią viktoriną „#kalbėkimelietuviškai”, kurioje dalyvavo Pamario pagrindinės mokyklos aštuntokai su lietuvių kalbos mokytoja Nijole Kungeliene.

Klasė susiskirstė į penkias komandas, sudarytas iš penkių narių: „Ačiū“, „Laisvė“, „Šventė“, „Draugystė“ ir „Lietuva“. Linksmai ir azartiškai nusiteikę jaunuoliai atsakinėjo į klausimus, susijusius su lietuvių kalbos istorija, gramatika ir įdomiais faktais, spėliojo lietuvių muzikos atlikėjus.

Ką pasakoja vietovardžiai?

„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kiti vardai“, – rašė kalbininkas Kazimieras Būga, šiais žodžiais pabrėždamas vietovardžių reikšmę tiek kalbos mokslui, tiek mūsų istorijai, etninei kultūrai pažinti.

2019-ieji paskelbti Lietuvos vietovardžių metais. Siekiant, kad jaunimas kuo daugiau sužinotų apie vietovardžių svarbą, jų kilmę ir reikšmę, vasario 26 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filiale vyko viktorina „Ką pasakoja vietovardžiai?“, kurioje dalyvavo Žemaičių Naumiesčio gimnazijos gimnazistai su lietuvių kalbos mokytojomis Jūrate Daugaliene ir Rima Vingiene.

Viktoriną sudarė trys turai, varžėsi keturios komandos, kurios stengėsi kuo greičiau ir teisingiau atsakyti į klausimus. Klausimai buvo įvairūs ir tikrai nelengvi, reikalaujantys nemažai žinių. Komandos demonstravo savo žinias iš vietovardžių istorijos ir kilmės, paplitimo bei raidos, vardijo patikimiausius vietovardžių šaltinius, spėjo vietovardžio Žemaičių Naumiestis raidą, kūrė išnykusių vietovių įprasminimo idėjas.

Viktorinos dalyviai pritarė LR kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko išsakytai minčiai: „Lietuvos vietovardžiai – tai atminties ir kalbos lobynas, o kartu – mūsų protėvių kūrybingumo išraiška. Praturtinkime savo dabartį, juos įamžindami ir prakalbindami naujai.“

Nors visų komandų rezultatai buvo panašūs, daugiausiai taškų surinko ir greičiausiai atsakinėjo vyriška komanda „Lietuva“.

Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės