Kalanetika – Šilutės visuomenės sveikatos biuro indėlis gerinant bendruomenės sveikatingumą

Bendradarbiaudamas su VšĮ „Šilutės sportas“ bei sporto ir sveikatingumo centru „Atėnai“, Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras rengia šilutiškiams kalanetikos užsiėmimus. Šiuo metu, susiskirstę į 4 grupes, juos lanko 110 žmonių, kurių amžius nuo 14 iki 85 metų.

Kalanetikos užsiėmimai pritaikyti įvairaus amžiaus bendruomenės nariams.

 

Kalanetikos autorė – amerikietė Callan Pinckney. Ilgus metus kentusi skausmus dėl įgimtos nugaros išvaržos ir kojų deformacijos, ji sukūrė savo mankštos metodiką. Apie 1980 metus, autorei pasiekus puikių rezultatų gerinant sveikatą, kalanetikos mankšta paplito JAV. Prieš gerą dešimtmetį atkeliavusi į Lietuvą, ji labiau išpopuliarėjo tik paskutiniais metais.
Šiandien šiuo universalių pratimų kompleksu naudojasi ir šilutiškiai. „Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras stengiasi formuoti teisingą visuomenės požiūrį į sveikatą, nes tikime, kad tai padės sumažinti gyventojų sergamumą neįgalumą ir mirštamumą, kuriam įtakos turi neigiami aplinkos veiksniai bei netinkama žmonių gyvensena“, – atvykusi į treniruotę VšĮ „Šilutės sporto“ krepšinio salėje kalbėjo Visuomenės sveikatos biuro direktorė Virginija Vaivadaitė.
Pasak jos, kalanetika tinka visiems, nes yra mažo intensyvumo, lėto tempo mankšta. Sportuoti gali įvairaus amžiaus, kūno sudėjimo ir skirtingo pajėgumo žmonės. „Jei pratimai atliekami susikaupus ir nuoširdžiai, randi ramybę, susikaupimą, pagarbą savo kūnui, labiau įsiklausai į savo pojūčius, išmoksti laisvai ir ramiai kvėpuoti“, – dalijosi patirtimi V. Vaivadaitė.

Kalanetika – tai mankšta, jungianti jogos, taiči, cigūno, šokio terapijos, baleto mankštos pratimus ir elementus. Tai malonumas ir meditacija vienu metu, nesiekiant sportinių rezultatų. Neturėdama amžiaus apribojimų, ji ypač tinka besiskundžiančioms nugaros, kaklo srities nuovargiu, skausmais, maudimu.

Treniruotėje apsilankė ir Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. „Labai šaunu, kad jūs skiriate dėmesio savo sveikatai, gyvensenai. Manau, kad esate pavyzdys kitiems“, – kalbėjo jis krepšinio salėje susirinkusioms įvairaus amžiaus moterims.

Besimankštinančias šilutiškes aplankė meras Vytautas Laurinaitis.

Pasak sporto ir sveikatingumo centro „Atėnai“ vadovės Jūratės Gricevičienės, jų centras sudarė su Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru sutartį ir kartu įgyvendiną projektą, padedantį gerinti visuomenės sveikatą. „Per dieną treniruotėse apsilanko apie 80 įvairaus amžiaus žmonių. Pavyzdžiui, vienoje grupėje treniruotes kartu lanko mama ir dukrą, gausus senjorų būrys“, – pasakojo J. Gricevičienė.
Vesti užsiėmimus jai padeda trenerė Simona Venckienė. Mažesnių grupių užsiėmimai vyksta „Atėnų“ salėje, o kai lankytojų daugiau – persikeliama į šalia esančią krepšinio salę. Užsiėmimai organizuojami atsižvelgiant į jų lankytojų amžių. Daugiau laisvo laiko turintys senjorai ateina rytais, o užimtesni jaunesnieji – po darbo valandų.

Sporto ir sveikatingumo centro vadovė Jūratė Gricevičienė (kairėje) ir Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Virginija Vaivadaitė dalyvavo pirmojoje naujos grupės treniruotėje.

Kalanetika Šilutėje seniai nebėra naujovė. Pasak V. Vaivadaitės, jau 2012 metų gegužę ir birželį kalanetikos užsiėmimuose dalyvavo apie 180 žmonių, kitais metais jų pagausėjo iki 385, o šiemet su šia mankšta jau susipažino ir treniruotes lankė 707 žmonės. „Atėnų“ sporto ir sveikatingumo centro vadovė J. Gricevičienė sakė, kad kalanetikos užsiėmimų organizavimas – puikus pavyzdys kaip biudžetinė įstaiga, ieškodama naujų, daugeliui prieinamų formų, gerina visuomenės sveikatą.

Vaidotas VILKAS

Hits: 171

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite