Kaip Velykų stalo puošmeną rinkitės ne pataisus, o šluotinį sausakrūmį

Artėjant šv. Velykoms ir stalo puošimo ritualams, Aplinkos apsaugos departamento inspektoriai primena: neskinkite, neraukite ir nenaikinkite pataisų augaviečių. Pataisą galime išrauti per akimirką, bet kad iš sporos išaugtų naujas, prireiks net 20–30 metų.

„Lietuvoje auga šešių rūšių pataisai, tik viena iš šių rūšių – patvankinis pataisiukas įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Pažeidus augalą ir jį sunaikinus, naujas pataisas išauga tik per 20–30 metų. Todėl vietoj pataisų žalumą ant Velykų stalo visada galima pakeisti daigintų kviečių želmenų dubenėliu ar sudaiginta velykine žole. Taip pat labai rekomenduojama rinktis invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakeles“, – teigia AAD Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyriausioji  specialistė Dalia Černevičienė.

Šluotinis sausakrūmis, aptinkamas beveik visoje šalyje, – svetimžemis 1-2 m aukščio visžalis krūmas tankiomis, stačiomis, šluotą primenančiomis šakomis. Pavasarį žydi ryškiai geltonais žiedais, žalios jo šakelės tinka puokštėms.

Aplinkosaugininkai pastebi, kad pataisais prekiaujama tik prieš  šv. Velykas – jie naudojami kaip Velykų stalo puošmena. Todėl svarbu priminti, kad pataisus skinti, rauti ir naikinti jų augavietes, draudžiama.

Neteisėtas saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų. Taip pat gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių konfiskavimas.

Už saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų augaviečių sunaikinimą numatyta administracinė atsakomybė ir gresia bauda nuo 110 iki 300 eurų.

Numatoma administracinė atsakomybė ir už bet kokios kitos rūšies pataisų skynimą ir rovimą. Asmenims gresia bauda nuo 10 iki 30 eurų.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite