Kaip vairuojant įveikti juodąjį ledą? 

Šokiu metu automobilių vairuotojams kyla rimtas slydimo ant vadinamojo juodojo ledo pavojus. Draudikai pataria, kaip apsisaugoti nuo juodojo ledo ir kaip elgtis kelyje, jei automobilis tampa nekontroliuojamas.

Juodasis ledas

Vienas pagrindinių kelių eismo pavojų šaltuoju metų laiku yra juodasis ledas – plonas, skaidrus ledo sluoksnis. Jis susidaro ant kelio dangos, kai oro temperatūra yra ne aukštesnė kaip 0 laipsnių, bet ir ne pernelyg žema.

Dažniausiai juodasis ledas Lietuvos keliuose susiformuoja vėlyvą rudenį arba žiemos pradžioje – ankstyvą rytą ir vėlyvą vakarą, kai oro temperatūra nepastovi. Kadangi kelio danga yra tamsiai pilkos arba juodos spalvos, ledas gali būti sunkiai pastebimas, vairuotojai jį pajunta tik ant jo užvažiavę.

„Kai dėl suminto sniego susiformuoja ledas, jis yra vadinamas plikledžiu. Šis ledas yra šviesus, vairuotojams aiškiai matomas. Juodasis ledas formuojasi ant švaraus asfalto, esant šlapdribai ar oro temperatūrai nukritus šiek tiek žemiau nulio. Tuomet važiuojamoji dalis atrodo kaip įprastas, drėgnas kelias – tamsus, tačiau jis gali būti slidus dėl nematomo ledo sluoksnio“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

„Atsilaisvinęs” vairas – rizikos ženklas

„Siekdami išvengti pavojų, vairuotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į ant kelio dangos matomas tamsias dėmes – dažniausiai tose vietose, kuriose susidaro juodojo ledo sluoksnis, asfaltas būna šiek tiek tamsesnis nei įprasta kelio dangos spalva“, – kalba V. Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovė pabrėžia, kad nustatyti, ar ant kelio dangos yra susiformavęs juodasis ledas, galima ir stebint priekyje važiuojančių automobilių padangas. Jei kelias blizga, bet nuo padangų tyška vanduo – greičiausiai ant kelio nėra juodojo ledo, kelias tiesiog šlapias.

„Kitu atveju vairuotojams patartina sumažinti greitį, laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių ir, esant galimybei, persirikiuoti.

Važiuodamas keliu, ant kurio susidaręs juodasis ledas, vairuotojas gali pajusti, kad vairas tarsi atsilaisvino – bet kokį manevrą galima atlikti be didesnio vairo pasipriešinimo. Kartais apie juodąjį ledą įspėja ir neįprastai lengvas ratų riedėjimas keliu. Įprastai riedėjimas yra girdimas arba juntamas, o užvažiavus ant juodojo ledo, automobilis tampa pastebimai tylesnis ir lengvesnis. Tarsi būtų visiškai praradęs sukibimą su kelio danga“, – pasakoja V. Katilienė.

Ant juodojo ledo – be staigių judesių

Jei automobilis užvažiavo ant juodojo ledo, pasak draudimo bendrovės atstovės, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti staigių judesių.

„Norint susigrąžinti transporto priemonės kontrolę, reikia atsargiai sumažinti greitį stabdant varikliu – paliekant įjungtą pavarą ir tiesiog patraukiant koją nuo akceleratoriaus pedalo. Tuo pat metu vairą būtina laikyti tiesiai. Jei jaučiate, kad automobilio galas slysta į kairę arba į dešinę pusę, vairą reikia labai atsargiai ir tolygiai sukti ta pačia kryptimi. Jei bandysite kovoti su slydimu, sukdami vairą priešinga kryptimi, pavojus visiškai prarasti automobilio kontrolę tik padidės – posūkiai turi būti atliekami tvirtai, bet ypač atsargiai. Kitaip automobilis gali imti dar labiau slysti ir smarkiai pasisukti“, – sako V. Katilienė.

Draudimo žalų ekspertė pažymi, kad juodasis ledas yra pavojingas ne tik vairuotojams ir prieš juos ta pačia ar priešinga kryptimi važiuojančioms kitoms transporto priemonėms, bet taip pat ir dviratininkams ar pėstiesiems.

„Per pirmuosius apledėjimus kelyje vairuotojai turi būti ypač atidūs ir atminti, kad stabdymo kelias gali pailgėti bent du kartus. Tai ypač aktualu važiuojant per gyvenamąsias vietoves ir gyvenamąsias zonas su pėsčiųjų perėjomis ir dviračių takais“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.

pamarys.eu pagal gjensidige.lt inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite