Kaip vairuojant įveikti juodąjį ledą? 

Šokiu metu automobilių vairuotojams kyla rimtas slydimo ant vadinamojo juodojo ledo pavojus. Draudikai pataria, kaip apsisaugoti nuo juodojo ledo ir kaip elgtis kelyje, jei automobilis tampa nekontroliuojamas.

Juodasis ledas

Vienas pagrindinių kelių eismo pavojų šaltuoju metų laiku yra juodasis ledas – plonas, skaidrus ledo sluoksnis. Jis susidaro ant kelio dangos, kai oro temperatūra yra ne aukštesnė kaip 0 laipsnių, bet ir ne pernelyg žema.

Dažniausiai juodasis ledas Lietuvos keliuose susiformuoja vėlyvą rudenį arba žiemos pradžioje – ankstyvą rytą ir vėlyvą vakarą, kai oro temperatūra nepastovi. Kadangi kelio danga yra tamsiai pilkos arba juodos spalvos, ledas gali būti sunkiai pastebimas, vairuotojai jį pajunta tik ant jo užvažiavę.

„Kai dėl suminto sniego susiformuoja ledas, jis yra vadinamas plikledžiu. Šis ledas yra šviesus, vairuotojams aiškiai matomas. Juodasis ledas formuojasi ant švaraus asfalto, esant šlapdribai ar oro temperatūrai nukritus šiek tiek žemiau nulio. Tuomet važiuojamoji dalis atrodo kaip įprastas, drėgnas kelias – tamsus, tačiau jis gali būti slidus dėl nematomo ledo sluoksnio“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

„Atsilaisvinęs” vairas – rizikos ženklas

„Siekdami išvengti pavojų, vairuotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į ant kelio dangos matomas tamsias dėmes – dažniausiai tose vietose, kuriose susidaro juodojo ledo sluoksnis, asfaltas būna šiek tiek tamsesnis nei įprasta kelio dangos spalva“, – kalba V. Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovė pabrėžia, kad nustatyti, ar ant kelio dangos yra susiformavęs juodasis ledas, galima ir stebint priekyje važiuojančių automobilių padangas. Jei kelias blizga, bet nuo padangų tyška vanduo – greičiausiai ant kelio nėra juodojo ledo, kelias tiesiog šlapias.

„Kitu atveju vairuotojams patartina sumažinti greitį, laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių ir, esant galimybei, persirikiuoti.

Važiuodamas keliu, ant kurio susidaręs juodasis ledas, vairuotojas gali pajusti, kad vairas tarsi atsilaisvino – bet kokį manevrą galima atlikti be didesnio vairo pasipriešinimo. Kartais apie juodąjį ledą įspėja ir neįprastai lengvas ratų riedėjimas keliu. Įprastai riedėjimas yra girdimas arba juntamas, o užvažiavus ant juodojo ledo, automobilis tampa pastebimai tylesnis ir lengvesnis. Tarsi būtų visiškai praradęs sukibimą su kelio danga“, – pasakoja V. Katilienė.

Ant juodojo ledo – be staigių judesių

Jei automobilis užvažiavo ant juodojo ledo, pasak draudimo bendrovės atstovės, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti staigių judesių.

„Norint susigrąžinti transporto priemonės kontrolę, reikia atsargiai sumažinti greitį stabdant varikliu – paliekant įjungtą pavarą ir tiesiog patraukiant koją nuo akceleratoriaus pedalo. Tuo pat metu vairą būtina laikyti tiesiai. Jei jaučiate, kad automobilio galas slysta į kairę arba į dešinę pusę, vairą reikia labai atsargiai ir tolygiai sukti ta pačia kryptimi. Jei bandysite kovoti su slydimu, sukdami vairą priešinga kryptimi, pavojus visiškai prarasti automobilio kontrolę tik padidės – posūkiai turi būti atliekami tvirtai, bet ypač atsargiai. Kitaip automobilis gali imti dar labiau slysti ir smarkiai pasisukti“, – sako V. Katilienė.

Draudimo žalų ekspertė pažymi, kad juodasis ledas yra pavojingas ne tik vairuotojams ir prieš juos ta pačia ar priešinga kryptimi važiuojančioms kitoms transporto priemonėms, bet taip pat ir dviratininkams ar pėstiesiems.

„Per pirmuosius apledėjimus kelyje vairuotojai turi būti ypač atidūs ir atminti, kad stabdymo kelias gali pailgėti bent du kartus. Tai ypač aktualu važiuojant per gyvenamąsias vietoves ir gyvenamąsias zonas su pėsčiųjų perėjomis ir dviračių takais“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.

pamarys.eu pagal gjensidige.lt inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite