Kaip vaiko pinigai elektroninėje erdvėje „įstrigo“

Pirmosiomis šių metų darbo dienomis Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriuje buvo gausu interesantų. Įprasta, kad metų pradžioje čia reikalų pagausėja, tačiau šį sausį prisidėjo ir naujovė – visiems vaikams skirta po 30 eurų kas mėnesį, gausioms šeimoms ir sunkiai gyvenančioms – po daugiau.

Ant Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistės Astos Lileikienės darbo stalo – krūvos tvarkytinų dokumentų.

Ir pirmąją, ir prasidėjus antrajai sausio savaitėms vaiko pinigai vis dar buvo nepasiekiami: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdoma Socialinės paramos šeimai informacinė sistema (SPIS) neveikė, trumpam atsigaudavo, tebestringa iki šiol. „Lūžtanti“ SPIS valstybei jau atsiėjo per 7 mln. eurų, o svetainėje vis dar nurodoma, kad dėl didelės apkrovos prisijungimas ribojamas. Norinčių prisijungti vartotojų srautai penkis kartus viršijo prognozuotus.
Į Savivaldybę
Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriuje net 5 specialistės priiminėja interesantus, kurių koridoriuje gausu ir sėdinčių, ir stovinčių. Vyr. specialistė Asta Lileikienė pasakojo, kad vaikų turinčios motinos ar tėvai ateina su asmens dokumentu, nurodo deklaruotą gyvenamąją vieną, sąskaitą banke, užpildo duomenis apie šeimą. Interesantai pyksta, kad tenka laukti. Jiems neaišku, kodėl iš viso reikia kreiptis, girdi, pinigai juk paskirti. Tačiau pinigai pervedami į konkrečią sąskaitą, reikia jos numerio.
Anot A. Lileikienės, ne visi tėvai žino, kad vaiko pinigų reikia kreiptis tik ten, kur yra deklaravę gyvenamąją vietą. Vaiko pinigai bus pervedami kas mėnesį. Jeigu tėvai prašymus pateiks ir po 1, 2, 3 mėnesių ar net metų pabaigoje, visi priklausantys vaikui pinigai bus pervesti į nurodytą sąskaitą.
Šilutės rajone yra per 8 tūkst. vaikų, kuriems priklauso minimi pinigai. Tačiau yra šeimų, turinčių po 2 – 3 bei daugiau vaikų, todėl kol kas sunku pasakyti, kiek gyventojų turi tvarkytis dokumentus. Jaunesni mielai naudotųsi internetu, tačiau esama trikdžių.
„Tikrai nebūtų gaišaties ir laukimo, jeigu sistema veiktų sklandžiai“, – sakė A. Lileikienė, priminusi, kad vaiko pinigai niekur nedings, juos šeima gaus, todėl beatodairiškai skubėti nėra būtina.
Iki vasario 2 d. gyventojai turi pateikti prašymus gauti maisto produktų, kurie iš europinio fondo per metus išdalijami vargingai gyvenantiems asmenims. Ir dėl jų šiemet pagausėjo interesantų, juos priima atskira Socialinės paramos skyriaus darbuotoja.
Darbo tik daugėja
Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis informavo, kad skyriuje pradėjo dirbti dar viena specialistė Vilma Dobravolskytė. Per praėjusius metus lėšos socialinei paramai rajone sudarė beveik 1,9 mln. eurų, šiemet ši suma siekia beveik 4,8 mln. Tokias valstybės biudžeto skirtas lėšas pagal įstatymus ir kitus norminius dokumentus skirsto bei išmoka Savivaldybė, visus dokumentus tvarko socialiniai darbuotojai. Šiemet lėšų skirta beveik 3 milijonais eurų daugiau negu pernai, o darbuotojų proporcingai nepadaugėjo.
A. Šimelionis pasakojo, kad 2017 m. Socialinės paramos skyrius priėmė 6282 prašymus dėl išmokų ir maisto produktų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Seniūnijos gavo 7051 prašymą. Palyginus su 2016 m., prašymų šiek tiek sumažėjo.
Šiais metais ir prašymų, ir darbo krūvis Socialinės paramos skyriuje ir seniūnijose dirbantiems specialistams didės dėl kelių priežasčių.
Nuo sausio 1 d. pasikeitus šalpos pensijos baziniam dydžiui nuo 112 iki 130 Eur, reikės perskaičiuoti šalpos neįgalumo, senatvės, našlaičių pensijas, šalpos kompensacijas (bus priimta apie 4500 naujų sprendimų).
Šiemet įsigaliojus Išmokų vaikams įstatymui, išmoka bus mokama visiems vaikams. Išmokų pagausės nuo 2500 iki 8000. Kreipiantis šeimai, reikės sutvarkyti šeimos duomenis PARAMOS ir SPIS programose, suformuoti šeimai išmokų bylą, priimti sprendimą.
Pasikeitus Piniginės paramos įstatymui, padaugės skaičiavimų dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų skyrimo, nes nuo sausio 1 d. nustatytas toleruotinas pajamų lygis – į šeimos pajamas nebus įskaitoma dalis uždirbamų pajamų.
Be to, skirdami išmoką vaikui specialistai taikys naujas reglamento nuostatas. Jei nustatoma, kad LR kompetentinga įstaiga turi pirmenybę mokėti išmoką šeimai, ši įstaiga skiria išmoką ir informuoja kitos valstybės kompetentingą įstaigą apie paskirtos išmokos šeimai dydį ir priimtą sprendimą dėl pirmenybės mokėti išmoką. Padidės darbo krūvis susirašinėjant su užsienio valstybėmis.
Skyriuje buvo 15 darbuotojų, dabar yra 16, naują etatą užėmusi specialistė koordinuos seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų veiklą. Mat iki šiol kaimuose seniūnijos turėjo po du socialinius darbuotojus, iš jų vienas prižiūrėjo socialinės rizikos šeimas. Dabar socialinės rizikos šeimas prižiūrintys darbuotojai priklauso Šilutės socialinės paramos centrui, nors jų darbo vieta tebeliko seniūnijoje, tačiau tai nereiškia, kad Socialinės paramos skyrius nebus atsakingas ir už šią veiklą.


Priekaištų sulaukia
„Ir vaiko pinigai… Viskas vienu metu… Žmonės labai skuba ir pyksta, susiduriame su keistais klausimais, priekaištais. Kodėl iš viso reikia kreiptis vaiko pinigų? Atsakau paprastai: nežinodami sąskaitos numerio, kur tuos pinigus pervesime?
Svarbiausia, nėra jokio reikalo skubėti visiems vienu metu tvarkyti dokumentus, nes pinigai skirti vaikui, juos šeima gaus net ir metų gale, visi bus pervesti į nurodytą sąskaitą“, – patikino A. Šimelionis, užsiminęs, kad gali kilti ir nenumatytų aplinkybių.
Pavyzdžiui, vaiko tėvai – skirtingose užsienio valstybėse, o vaikas paliktas su seneliais, gali būti ir kitokių įvairių situacijų.
Jau sulaukta klausimo, kaip atsisakyti vaiko pinigų. Atsakymas tokiems laimingiesiems paprastas: netvarkykite dokumentų ir pinigų neperves.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip žmonės gerumu širdis šildė…

„Sėkime gerumo sėklas kitiems, nes meilės vaisiai visada paliečia ir mūsų gyvenimus.“  Kunigas ir lyderystės mokytojas Rytis Gurkšnys Mintis atgaivinti daug metų Pagėgių bibliotekos organizuotą gerumo iniciatyvą išsiplėtojo, įsisuko iki didelės, prasmingos ir maloniai nustebinusios akcijos.   Pradėkime nuo pradžių… Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, tuomet vadovaujama Elenos Stankevičienės, daugelį metų organizavo ar būdavo pagalbininkė organizuojant tokio tipo renginius, kurių metu surinktos lėšos būdavo skiriamos bėdos ištiktiems kraštiečiams. Šios akcijos metu surinkti pinigai finansine atrama tapo ne vienai šeimai. Šiais

Kontroliuos, kaip parduodamos, laikomos ir naudojamos pirotechnikos priemonės

Tauragės apskr. VPK pareigūnai nuo gruodžio 10 d. iki kitų metų sausio 4 d. vykdys civilinių pirotechnikos priemonių laikymo, naudojimo ir prekybos kontrolę. Visu šiuo laikotarpiu policijos pareigūnai tikrins fizinius ir juridinius asmenis, importuojančius bei prekiaujančius minėtomis priemonėmis, bei galimas civilinių pirotechnikos priemonių neteisėto prekybos ir naudojimo vietas. Raginame gyventojus naudojant pirotechnikos priemones laikytis visų būtinų saugumo reikalavimų ir instrukcijų, nurodytų ant pakuotės. Būkite itin atsargūs bandydami įsigyti pirotechnikos priemonių. Perkant tokias priemones iš nepatikimų, neturinčių leidimo užsiimti tokia veikla

Užsienyje įsikūrę Šilutės rajono gyventojai šiemet susilaukė 57 naujagimių

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad lapkritį įregistruoti 22 naujagimiai, iš jų 5 gimę užsienyje. Per 11 šių metų mėnesių sulaukta 312 naujagimių, iš šio skaičiaus 57 gimė užsienio valstybėse. Lapkritį populiarūs buvo šie vardai: Matas, Jokūbas, Iglė, Liepa, reti – Tumas, Dovas, Lugnė, Upė. Iš 22 lapkritį užregistruotų naujagimių 14  berniukų ir 8  mergaitės, 13 mažylių susilaukė Šilutės miesto gyventojai, 44 – kaimiškųjų seniūnijų šeimos. Visus šių metų mėnesius mirusiųjų skaičiai buvo gerokai didesni už naujagimių. Lapkritį

Pasityčiojo iš paskutiniojo velionės noro

Netikėtai mirusios tauragiškės šeima ir artimieji iki šiol negali atsigauti ne tik dėl mylimo žmogaus netekties, bet ir šoko, kurį patyrė vykdydami paskutinę velionės valią. Kėdainiuose įsikūrusiame Lietuvos krematoriume moterį kremuoti iš pradžių atsisakyta dėl neva netinkamo karsto, o vėliau ir dėl jos pačios svorio.  Teko patirti tikrą košmarą Įtariama, kad iš velionės bei jos artimųjų galėjo būti pasityčiota, nes kažkam labai skubiai prireikė krematoriumo paslaugos. Sutrikus sveikatai, 52 metų Tauragės gyventoja (kilusi iš Katyčių) mirė praėjusią savaitę, lapkričio 29

Taip pat skaitykite