Kaip vaiko atostogas padaryti visavertėmis?

Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo.

Šalyje įvedus karantiną bei nuotolinį mokymą, vaikai ir jų tėvai susidūrė su iki tol neturėtais iššūkiais. Visiškai nauja gyvenimo kasdienybė vaikams ir jų tėvams vieniems kėlė nerimą ir baimes, o kitus priešingai – džiugino. Visgi, prabėgus iššūkių kupiniems mokslo metams, atėjo vasaros atostogos – vienintelis laikas, kada vaikai gali pailsėti ir mažiau laiko leisti prie ekranų. Tačiau ką daryti, kad vaikai jas praleistų naudingai?

Poilsis vasaros atostogų metu – gyvybiškai svarbu

„Pradėjus mokytis nuotoliniu būdu laikas, leidžiamas prie ekrano, kai kuriais atvejais padidėjo dvigubai ar net trigubai ir tai suardė balansą tarp realaus ir skaitmeninio gyvenimo. Atėjus vasaros atostogoms ir pralaisvėjus karantino sąlygoms, vaikams tiesiog būtina kokybiškai pailsėti tam, kad naujus mokslo metus pasitiktų kupini motyvacijos“, – sako konkurso ir programos „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.

Pasak psichologo Tomo Kelpšos, apie nuotolinio mokymosi poveikį ir pasekmės vaikams kol kas dar sunku kalbėti, o ir atsakyti į šį klausimą vienareikšmiškai neįmanoma. „Vaikai labai skirtingi. Vieni jaunuoliai jautėsi labai gerai, kiti – priešingai jautė didelį diskomfortą dėl esamos situacijos. Mėgstantiems bendrauti naudojant technologijas, karantinas tapo komforto zona, o tie, kuriems priimtiniau bendrauti kontaktiniu būdu, patyrė sunkumų“, – pastebi T. Kelpša.

Visgi, atostogos yra puikus laikas vaikams atgauti jėgas, stiprinti sveikatą, pažinti aplinkinį pasaulį ir, žinoma, kaip reikiant pailsėti. Nuo to, kaip gerai vaikas pailsės atostogų metu, gali priklausyti vaiko entuziazmas ir motyvacija mokytis ateinančiais metais.

„Galime palyginti suaugusiųjų žmonių atostogas su vaikų. Juk bet kuris žmogus gavęs trumpas atostogas nepailsi taip gerai, kaip gavęs ilgesnes, lygiai taip pat yra ir su vaikų atostogomis. Jų svarba yra nenuginčijama, kadangi jie pailsi, atitolsta nuo kasdienybės mokykloje, rutinos ir nuolatinės įtampos stengiantis visus darbus atlikti laiku“, – akcentuoja psichologas.

Socialinių įgūdžių puoselėjimo svarba

Akivaizdu, kad pandemijos metu vaikai patyrė didžiulius iššūkius. Vienas iš svarbių veiksnių buvo socialinis atsiribojimas ir mokyklų uždarymas, o taip pat ir sumažėjęs judėjimas.

„Vasaros metu svarbi aktyvi veikla lauke, gamtoje ar namuose. Taip pat svarbu suderinti fizinę veiklą su socialinių įgūdžių ugdymu, nes vaikams reikia ne tik judėti, bet ir socialiai tobulėti. Suderinti šias veiklas gana paprasta, tereikia tėvams šiek tiek laiko skirti pasidomėjimui ir veiklų paieškai“, – sako T. Kelpša.

Tėvai turėtų prisidėti prie atostogų organizavimo ir padėti vaikams jas praleisti turiningai. Nusprendus iš anksto suplanuoti vasaros atostogų planą, reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių ir jo asmenybės ypatumus.

„Tėvai turėtų pažinti savo vaiką ir stengtis suprasti, kokiu būdu vaikui geriausia pailsėti. Jeigu vaikas nemėgsta didelių susibūrimų, nereikėtų siųsti jo į stovyklas, kurios galėtų jam sukelti emocinę įtampą. Gal jis mieliau skaito knygą, klausosi ramios muzikos, mėgsta būti gamtoje ir t.t. Jei vaikai turi savo poilsio metodus, tai tėvai turėtų netrukdyti vaikams atsipalaiduoti savo būdu. Jei tokių būdų nėra, siūlyčiau paieškoti jų kartu su vaikais“, – sako T. Kelpša.

Atostogų metu nepamiršti poilsio

Atostogos – tinkamiausias laikas aplankyti muziejus, teatrus, važiuoti į ekskursijas, tačiau ir čia svarbu išlaikyti balansą. Nebūtina kasdien vaikui organizuoti visą „kaleidoskopą“ pramogų. Nuo tokio „poilsio“ vaikas tik dar labiau pavargs. Aktyvus poilsis turėtų būti derinamas su pasyviu, ramiu laiko praleidimu.

Šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad tėvai ir visuomenė suteiktų pakankamai laiko, erdvės ir galimybių paaugliui pačiam bandyti ir eksperimentuoti ieškant patinkančios veiklos.

„Vasara yra laikotarpis, kai nemažai suaugusių žmonių atitrūksta nuo savo įprastų darbų ar veiklų. Jie gali daugiau laiko skirti sau ir vaikams. Tai pats tinkamiausias metas laiko su šeima praleidimui ir smagių veiklų, kurios sustiprintų ryšį, organizavimui“, – teigia  T. Kelpša.

Pasak jo, šeimos atostogos – tai atostogos visiems šeimos nariams. Nesistenkite planuoti tokių veiklų, kurios vaikams yra neįdomios ar nevykite ten, kur vaikai neturės ką veikti. Praleisti laiką kartu smagiai ir maloniai galima vykstant į įvairias pažintines keliones, užsiimant edukacinėmis veiklomis ar tiesiog kartu mėgaujantis vandens ir kitomis aktyviomis pramogomis.

Nors atėjus vasarai vaikai nori gyventi laisvesniu ritmu, pamiršti režimo nederėtų. T. Kelpša pataria pernelyg nenukrypti nuo tos dienotvarkės, kuri yra sudėliota mokslo metų eigoje. Laikas, kada vaikas eina miegoti, pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja turėtų likti toks pats ir žinia, kad rytoj nereikės eiti į mokyklą, neturėtų tapti pasiteisinimu per ilgai žiūrėti televizorių ar leisti laiką skaitmeninėje erdvėje.

Nuo 2014 metų socialinės atsakomybės projektus Lietuvoje įgyvendinanti tarptautinė technologijų bendrovė „Samsung“ šiemet pakvietė moksleivius dalyvauti konkurse ir edukacinėje programoje „Solve for Tomorrow“, kurios metu ieškoma atsakymo, kaip atkurti balansą tarp gyvenimo skaitmeninėje erdvėje ir realybėje. Pirmajame konkurso etape savo idėjas pateikė net 105 komandos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Trijų geriausių idėjų, kurias komandos tobulins ir pristatys po konsultacijų su patyrusiais mentoriais, autoriams atiteks 18 tūkst. eurų prizinis fondas.

Greta Bružaitė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite