Kaip teisingai leisti sulą ir pasigaminti klevų sirupo  

Beržo sula. Petro Skutulo nuotr.

Pavasarį į miškus suskumba ir sulos mėgėjai, tačiau prieš leidžiant šį sveikatai nepaprastai naudingą gėrimą, būtina žinoti kelis svarbiausius dalykus. Valstybinių miškų urėdija dalijasi taisyklėmis, kurios padės ir sula pasimėgauti, ir medžio nepažeisti.

Į sulos sudėtį įeina daugybė žmogaus organizmui svarbių mikroelementų, organinių rūgščių bei taninų. Šis, tautinio paveldo produktu pripažintas gėrimas garsėja ir kaip vaistas – tirpdo šlapimtakių akmenis, gerina medžiagų apykaitą, gali padėti nuo įvairiausių kitų ligų. Tad nenuostabu, kad kiekvieną pavasarį sulos mėgėjai traukia į miškus. Vis dėlto, už netinkamą sulos leidimą gresia baudos – leidžiant būtina saugoti medžius ir jų nesužaloti.

Reikia šilumos

Laikas, kada jau galima pradėti leisti sulą, priklauso nuo oro temperatūros – reikalinga bent 0-5 laipsnių šiluma. Klevų sula įprastai ima bėgti anksčiau nei beržų. Sulai leisti rekomenduojama išsirinkti medį, augantį švarioje vietoje, neleisti sulos iš medžių, kurie auga šalia kelio, dirbamo lauko ar mieste. Jei medis auga užterštoje vietoje – sula gali būti užteršta įvairiausiais teršalais iš dirvožemio.

Sula be atskiro leidimo gyventojų gali būti leidžiama tik asmeninėms reikmėms, kitu atveju sulos leidimą reikėtų derinti su valstybinio miško valdytoju. Valstybiniame miške sulą galima leisti tik iš medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5-erių metų ir ne plonesnių kaip 20 cm skersmens. Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių. Nusprendus leisti sulą, verčiau susisiekti su to regiono girininku ir sužinoti apie planuojamus kirtimus.

Tuo tarpu privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimų netaikoma. Žinoma, asmenims, ketinantiems leisti sulą privačioje žemėje, leidžiama leisti šias sultis tik gavus žemės savininko sutikimą.

Kaip leisti?

Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama, nepažeidžiant luobo, nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Indą, į kurį bėga sula, reikėtų pridengti tankesniu tinkleliu ar marle – taip vėliau iš sulos nereikės rankioti vabzdžių ar įvairiausių pribyrėjusių nešvarumų. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos. Skylės užtepamos sodo tepalu ir įkalamas medinis kaištis, geriausia iš tokio pat medžio. To nepadarius, gręžimo vietoje mediena gali pradėti gesti arba džiūti visas medis.

Gyventojams, leidžiantiems sulą ne pagal minėtas taisykles, numatoma 10-30 eurų bauda.

Šviežia sula yra salstelėjusi, jos skonis, priklausomai nuo metų, gali skirtis net leidžiant iš to paties medžio. Skiriasi ir skirtingų medžių sulos skonis, pavyzdžiui, klevo sula yra kur kas saldesnė už beržo. Gerti beržų sulą rekomenduojama prieš valgį kelis kartus per dieną arba tiesiog vartoti vietoj vandens. Šaldytuve laikoma sula išlieka šviežia vos 2-3 dienas.

Jei norite pasimėgauti įvairesniais skoniais, galite pasigaminti beržų sulos giros arba klevų sirupo. Klevų sula yra tokia saldi todėl, kad per žiemą klevo šaknys sukaupia krakmolo, kurį pavasarį verčia cukrumi ir kamienu kelia į šakas.

Kaip pasigaminti klevų sirupo?

Norint pasigaminti litrą klevų sirupo, jums prireiks mažiausiai 20-50 litrų klevų sulos (priklausomai nuo norimo sirupo tirštumo). Jei sirupą gaminate pirmą kartą, galite pabandyti ir naudodami mažesnį sulos kiekį – 10 litrų sulos užteks pagaminti maždaug 150 g sirupo.

Vienas medis per sezoną (1-4 savaites) duoda apie 10-15 litrų sulos. Gaminant klevų sirupą, suloje esantį vandenį reikia išgarinti, kad liktų didesnė cukraus koncentracija. Tuomet sirupas sutirštėja, patamsėja, kitaip tariant – karamelizuojasi. Taigi, sulą supilkite į puodą ir keletą valandų virkite, tačiau per ilgai nepalikite be priežiūros – kai nugaruos didžioji dalis vandens, reikės sumažinti ugnį ir vis pamaišyti sirupą, kad nepridegtų. Taip virkite dar apie porą valandų.

Valstybinių miškų urėdijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite