Kaip šilutiškė Gabrielė sėkmės paukštę pagavo…

„Esu Gabrielė Alkimavičiūtė. Šiuo metu gyvenu Vilniuje, studijuoju Socialinių mokslų kolegijoje skaitmenines komunikacijas. Gimiau ir užaugau Šilutėje, baigiau Šilutės pirmąją gimnaziją…“ – taip laiške „Pamariui“ prisistatė viena iš Lietuvos studenčių, per vasaros atostogas dalyvavusi Southwestern Advantage studentų programoje ir padirbėjusi Amerikoje. Spausdiname interviu su ja.

– Iš kur tas sumanymas vykti už Atlanto ir dirbti ten visą vasarą?
– Pirmą kartą apie šią programą sužinojau iš savo draugo Manto, kuris paklausė, ar norėčiau važiuoti į Ameriką. Visą gyvenimą svajojau apie tokią kelionę, Amerika man atrodė didžių galimybių šalis. Sulaukiau skambučio iš pačios kompanijos atstovų, pakvietė į atranką. Supratau, kad negaliu praleisti tokios progos, galbūt tokia galimybė daugiau niekada gyvenime nepasitaikys.
– Kuo užsiima kompanija, kviečianti studentus?
– Tai tiesioginių pardavimų kompanija, JAV veikianti dar nuo 1868 metų, kuri suteikia galimybę studentams ugdyti verslumą ir mokytis iš geriausių pardavimų mokytojų. Studentai vasarą praleidžia JAV pardavinėdami edukacines knygas bei interneto produktus ir taip užsidirba savo studijoms. Lietuvos studentai šioje programoje dalyvauja nuo 2005 metų.
– Ką apie tai manė jūsų artimieji ir draugai ?
– Nuomonių buvo labai įvairių. Kai tik pradėjau eiti atranką, iškart apie tai užsiminiau savo mamai. Kiek prisimenu, iš pradžių ji nedžiūgavo, tačiau vėliau mane palaikė. Visi artimiausi ir geriausi draugai man labai pritarė.
Man jau nuo pat pradžių patiko kompanijos vertybės ir čia esančių žmonių gyvenimo būdas. Kompanijos tikslas – suteikti studentams galimybę ir žinių tobulinti asmenines charakterio savybes bei ugdyti gebėjimus, kurie reikalingi siekiant didelių gyvenimo ir karjeros tikslų. Dabar galiu tik džiaugtis savo sprendimu, nes man patinka asmenybė, kuria tampu. Jau ruošiuosi savo antrai vasarai ten. Kadangi kompanijoje gavau paaukštinimą, dabar galiu rinkti savo komandą, mokyti studentus ir padėti jiems tobulėti.


– Panašu, kad jauna būdama jau esate nemažai išmokusi ir supratusi.
– Ši studentų programa – lyg gyvenimo mokykla, ten išmokstame visko. Kadangi kiekvienas pradedame savo verslą ir dirbame sau, reikėjo daug žinių apie pardavimus, apie kūno kalbą, žmonių bendravimo psichologiją, taip pat išmokau, kaip save motyvuoti sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis, kaip nepasiduoti ir siekti savo tikslo. Be to, šioje programoje turime intensyvius ir profesionalius mokymus visus metus, mokomės planuoti laiką, darbo disciplinos, produktyvumo, verslumo, mokomės, kaip ir kur geriau investuoti. Užtrukčiau labai ilgai, kol išvardinčiau viską.
– Tai kokių nuotykių buvo vasarą?
– Visa mano vasara buvo lyg vienas didelis nuotykis. Gyvenau ir dirbau Jutos valstijoje, ten vasaromis labai karšta, auga daug įvairių spygliuotų augalų, kurie greitai praduria padangas… Dirbau labai dideliame mieste vis su dviračiu. Vieną vėlyvą vakarą važiuojant namo prakiuro dviračio padanga. Dar buvau labai toli nuo namų. Viskas baigėsi labai gerai, su šeima, kuri mane parvežė namo, bendraujame iki šiol.
– Ar buvo labai sunkių dienų?
– Nemeluosiu, buvo dienų, kai svarsčiau, ar tikrai teisingai pasirinkau, kadangi darbas reikalavo labai daug ištvermės. Kai lauke 40 laipsnių karščio, pradedi svarstyti, kaip smagu tavo draugams, kurie atostogauja Palangoje… Manau, kad tokiomis akimirkomis suvokiame tai, kas svarbu gyvenime – tobulėti, keistis ir judėti į priekį. Labai svarbu pozityviai mąstyti, savo mąstymą nukreipti tokia linkme, taip galime labai daug pasiekti. Kiek daug pati patobulėjau, pajutau tik grįžusi į Lietuvą…
– Kur teko gyventi?
– Visą vasarą gyvenau Leitono mieste, Jutos valstijoje, tenykštėje šeimoje. Labai džiaugiausi, jog šeima mus, tris lietuves merginas, priėmė gyventi lyg savo vaikus ir visą vasarą rūpinosi mumis. Nors stengėmės būti geromis nuomininkėmis, tačiau šeimai labiau patiko turėti ne nuomininkus, bet laikinus šeimos narius. Jaučiausi lyg namuose. Pastebėjau, kad visi amerikiečiai, kuriuos buvau sutikusi, yra labai svetingi, todėl Amerikoje jaučiausi tikrai gerai.
– Baigėsi vasaros darbai. Kas po to?
– Paskutines vasaros dienas praleidau įžymiose Amerikos vietose. Buvau Los Andžele, aplankiau garsųjį Holivudą, pavaikščiojau Žvaigždžių alėja. Pabuvojau Las Vegase, San Franciske. Labiausiai sužavėjo Amerikos gamta, neapsakomo grožio nacionaliniai parkai: Braiso, Antilopės kanjonai, Ziono nacionalinis parkas ir kita.
– Kaip manai, kodėl ne visi norintieji patenka į šią studentų programą?
– Manau, kad ši programa nėra skirta kiekvienam. Kompanija labai vertina darbštumą, užsispyrimą, norą tobulėti. Todėl rengiama studentų atranka.

Kalbėjosi S. Rimaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai