Kaip rasti savo vietą po saule

Šeimos ūkiai yra labai svarbi Lietuvos žemės ūkio sektoriaus sudėtinė dalis. Jie dirba, užsidirba pragyvenimui, išlaiko savo šeimas ir gyvą kaimą. Ten, kur nemažai nedidelių ūkių, ir kaimas daug gyvesnis. Toks yra ir Kazitiškio kaimas Ignalinos rajone, kur įsikūrę Vanda ir Drąsutis Jelinskai. Jie augina du sūnus – 16 m. Lauryną ir 13 m. Karolį. Tačiau ši šeima nėra visiškai tradicinė kaimo žmonių šeima. Jie dirba papildomus darbus – Vanda Jelinskienė, pagal profesiją buhalterė, dirba laiškininke, o Drąsutis Jelinskas – Kazitiškio seniūnijos seniūnas.

Daug pliusų mišriam ūkiui

Ūkininkauti D. Jelinskas pradėjo pas tėvus, kai šie 1991 m. atgavo 15 ha žemės. Tai buvo pirmoji patirtis, o jau nuo 1999 m. kartu su šeima įregistravo savo ūkį ir pradėjo savarankiškai ūkininkauti dešimtyje hektarų. Ūkis buvo mišrus, toks išliko ir iki šiol – augina kiaules, karves ir pašarus gyvuliams.

Dabar ūkis jau siekia 45 ha, 20 ha – nuosavos žemės, kita – nuomojama. Jelinskai laiko 6 karves, 9 jaučius, o 6 kiaules teko paskersti dėl afrikinio kiaulių maro.

„Suprantu, kad specializuotas ūkis būtų daug našesnis, tačiau ištikus kokiai nelaimei, pavyzdžiui,  užpuolus kiaulių marui, mišrus ūkis yra tikras išsigelbėjimas. Sunyksta viena šaka, bet lieka kita. Kai paskerdėme kiaules, ilgiau laikome jaučius, nes jiems liko daugiau vietos“, – pasakoja ūkio šeimininkas.  Jis pastebi, kad visoje Kazitiškio seniūnijoje vyrauja smulkūs, mišrūs ūkiai, todėl nuo afrikinio kiaulių maro nukentėję ūkiai neliko be nieko. Žinoma, nuostoliai dideli, bet ūkiai išliko.

Jelinskas prisimena, kad būdamas Žemės ūkio akademijos studentas 1992 m. atliko pusmečio praktiką Vakarų Vokietijoje pas ūkininką, kuris taip pat turėjo mišrų ūkį. Tai jam paliko neišdildomą įspūdį, todėl iki šiol daugelį dalykų pritaiko iš tuo metu įgytos patirties.

Petro Skutulo nuotr.

Petro Skutulo nuotr.

Dabar jie sėja kviečių, miežių, avižų, žirnių ir viską sunaudoja savo ūkyje. Taip pat augina ir apie 1 ha bulvių. Anksčiau didžiąją jų dalį  sušerdavo kiaulėms, o dabar, kai šių nebėra, dar neapsisprendė, ką darys. Kiaulių nebėra, taigi ir bulvių tiek nebereikia, bet yra įsigiję bulvių kombainą, tad jis stovėtų be naudos, jei atsisakytų šių augalų. „Dar pagalvosim“, – sako ūkininkas.

Per metus Jelinskai parduoda 2-3 jaučius, šiek tiek bulvių. Pieną ūkininkai tiekia AB „Rokiškio sūriai“. Pieno pirkimo kaina smulkiesiems ir taip buvo nedidelė, tesiekė 60 centų, o pastaruoju metu smuktelėjo net iki 45.

„Jei žmonės paprašo, žmona sūrių pagamina, bet tą daro ne nuolatps, neturime jokios perdirbimo linijos, – pasakoja D. Jelinskas. Daržovių užsiauginame patys, turime mėsos ir pieno,  taigi mūsų ūkis tikrai – natūrinis“. Ūkininkas pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos parama pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, gavo 25 tūkst. Lt paramą 5 metams, pirko ūkiui būtiniausią techniką – traktorių, kombainą, šienapjovę, bulvių kombainą. Technika nenauja, bet dirba patikimai. Trūksta tik siloso ruošimo technikos, tad šią paslaugą perka iš kitų. Su technika mielai dirba ir prie visų darbų talkina šešiolikmetis Laurynas. „Jam viskas ūkyje įdomu. Jei ne jis, tai ir ūkis mažesnis būtų. Labai daug padeda, o jaunėlis nesidomi žemės ūkiu, – pasakoja tėtis. – Gal ir norėtume, kad Laurynas liktų ūkyje, bet bus taip, kaip jis pats nuspręs“.

Kazitiškio seniūnija – Lietuvos modelis

Jelinskas, būdamas seniūnu, žino visas savo seniūnijos, kur gyvena per tūkstantį žmonių, problemas. „Mūsų seniūnija – lyg sumažintas Lietuvos modelis. Čia rasime visko – ir gerų žemių, ir prastų, ir labai gražaus kraštovaizdžio, tinkamo kurortams, ir vandenų, ir miškų. Turėjome „Idavang“ Rupinskų kompleksą, kur prie kiaulių buvo įdarbinta daug žmonių, tačiau dėl to nelemtojo afrikinio kiaulių maro žmonės atleisti. Dar liko durpių kasimo įmonė, kur dirba apie 100 žmonių. Vasarą ir rudenį daugelis grybauja, uogauja – taip užsidirba šiek tiek“, – apibūdina seniūnas.

Jis pasakoja, kad beveik pusė Kazitiškio seniūnijos gyventojų – pensinio amžiaus, tačiau netrūksta ir jaunų, darbingo amžiaus žmonių, kurie ūkininkauja, tvarkosi aplinką, vis mažiau apleistų plotų matytis. Nemažai žmonių užsiima kaimo turizmu, taip pat daug miestiečių dėl gražių apylinkių čia įsigyja sodybas. Tai irgi labai praturtina kaimo gyvenimą, daugiau žmonių gyvena, jie perka iš ūkininkų maisto produktų.

Seniūnu D. Jelinskas pradėjo dirbti 1995 m. Tada seniūnijoje dar veikė bent trys pradinės mokyklos ir devynmetė, tačiau dabar neliko nė vienos. Vaikai mokyklos autobusu vežiojami į Vidiškių vidurinę. Seniūnijoje veikia ambulatorija, biblioteka, žmonės užsisako laikraščių, daugiausia – vietinių.

Seniūnija po 10 metų

Pasiteiravus, kokią ateitį savo seniūnijai prognozuoja Kazitiškio seniūnas, D. Jelinskas viliasi, kad ir kaimas, ir seniūnija išliks. „Yra pavyzdžių jau šiandien, kad pas tėvus grįžta gyventi ir dirbti vaikai iš Ignalinos, iš Vilniaus. Mus gelbsti graži aplinka, čia visuomet norės gyventi žmonės“, – įsitikinęs D. Jelinskas.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje. NEPRAŽIOPSOKIT!

Gruodžio 18 d. lygiai 8 VAL. iš ryto Pagėgiuose, Turgaus g. prasidės vienintelis Lietuvoje „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“! 2017 m. „Kalėdiniam žąsų turgui Mažojoje Lietuvoje“ suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Bus programa Jomarke alasą kels, kupčystę riktingai ves pievininkai, sūrininkai, paukštininkai. Veiks lioterija „Laimėk žąsį“, sušildys tija, kafija ir švarczupė! Pirkti bus visokio tavoro, reiks tik derėtis maloniai. Jomarko „šukdytojai“ – aktoriai Jonas Buziliauskas (Beausis) ir Giedrius Viduolis (Tata). Visus lietuvius ir lietuvaites iš visų miestų, miestelių ir ūkių

Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė jau keliauja į Šilutės H. Šojaus muziejų

Laba diena, turime džiugią žinią! Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė jau ruošia roges ir elnius kelionei į Šilutės Hugo Šojaus muziejų. Kalėdų senelis visų – mažų ir didelių draugų lauks gruodžio 11 ir 18 d. nuo 10:00 iki 16:00 val., o pagalbininkė Kalėdų Senelio rezidenciją aprodys gruodžio 10 ir 16 d. nuo 10.00 iki 16.00 val. Visus pasitiksime su dovanėlėmis ir šventine nuotaika, o susitikimo akimirkos bus įamžintos nuotrauka. Įėjimo kaina 5 eurai. Išsami informacija tel. 8 682 29145, 8

Švėkšnoje kuriama „Stebuklinga kalėdinė žydinti pieva“

Švėkšnos seniūnijos gyventojai, jauni ir brandaus amžiaus, ruošiasi artėjančioms didžiosioms metų šventėms – Kalėdinės eglės įžiebimui tradicinėje miestelio vietoje šalia šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios. Ir ne tik… Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis pasakojo, kad eglė būsianti karkasinė, kaip jau įprasta, ne žaliaskarė: „Prisidedame prie medžių išsaugojimo…“ Eglę planuojama įžiebti gruodžio 16 d. 16.30 val. Puošimo darbai prasidės gruodžio 8 d. „Jeigu COVID-19 neplis, jeigu šiek tiek nurimusi banga nepakils, ruošiamės švęsti prie eglės. Susirenka žmonės. Savaitę iki eglės įžiebimo švėkšniškiai puoš

Šilutėje duris atvers paramos valgykla

Šia gera žinia pasidalino Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Tik prieš keliolika metų Šilutėje nepasiturintys gyventojai gaudavo talonus ir eidavo pavalgyti nemokamų pietų į „Šilutės baldų“ valgyklą. Vėliau tokios paramos nebuvo, o artėjant Kalėdų šventėms Savivaldybė kviečia į paramos valgyklos atidarymą. Tilps 20 žmonių Iš A. Šimelionio išgirdome prašymą neviešinti šios valgyklos atidarymo datos, nes ten pavalgyti būsią tik 20 vietų, jeigu susirinktų gausiai, būtų nesmagu palikti žmones už durų. Valgyklos atidarymo renginys planuojamas lapkričio pabaigoje. 

Taip pat skaitykite