Kaip rasti savo vietą po saule

Šeimos ūkiai yra labai svarbi Lietuvos žemės ūkio sektoriaus sudėtinė dalis. Jie dirba, užsidirba pragyvenimui, išlaiko savo šeimas ir gyvą kaimą. Ten, kur nemažai nedidelių ūkių, ir kaimas daug gyvesnis. Toks yra ir Kazitiškio kaimas Ignalinos rajone, kur įsikūrę Vanda ir Drąsutis Jelinskai. Jie augina du sūnus – 16 m. Lauryną ir 13 m. Karolį. Tačiau ši šeima nėra visiškai tradicinė kaimo žmonių šeima. Jie dirba papildomus darbus – Vanda Jelinskienė, pagal profesiją buhalterė, dirba laiškininke, o Drąsutis Jelinskas – Kazitiškio seniūnijos seniūnas.

Daug pliusų mišriam ūkiui

Ūkininkauti D. Jelinskas pradėjo pas tėvus, kai šie 1991 m. atgavo 15 ha žemės. Tai buvo pirmoji patirtis, o jau nuo 1999 m. kartu su šeima įregistravo savo ūkį ir pradėjo savarankiškai ūkininkauti dešimtyje hektarų. Ūkis buvo mišrus, toks išliko ir iki šiol – augina kiaules, karves ir pašarus gyvuliams.

Dabar ūkis jau siekia 45 ha, 20 ha – nuosavos žemės, kita – nuomojama. Jelinskai laiko 6 karves, 9 jaučius, o 6 kiaules teko paskersti dėl afrikinio kiaulių maro.

„Suprantu, kad specializuotas ūkis būtų daug našesnis, tačiau ištikus kokiai nelaimei, pavyzdžiui,  užpuolus kiaulių marui, mišrus ūkis yra tikras išsigelbėjimas. Sunyksta viena šaka, bet lieka kita. Kai paskerdėme kiaules, ilgiau laikome jaučius, nes jiems liko daugiau vietos“, – pasakoja ūkio šeimininkas.  Jis pastebi, kad visoje Kazitiškio seniūnijoje vyrauja smulkūs, mišrūs ūkiai, todėl nuo afrikinio kiaulių maro nukentėję ūkiai neliko be nieko. Žinoma, nuostoliai dideli, bet ūkiai išliko.

Jelinskas prisimena, kad būdamas Žemės ūkio akademijos studentas 1992 m. atliko pusmečio praktiką Vakarų Vokietijoje pas ūkininką, kuris taip pat turėjo mišrų ūkį. Tai jam paliko neišdildomą įspūdį, todėl iki šiol daugelį dalykų pritaiko iš tuo metu įgytos patirties.

Petro Skutulo nuotr.

Petro Skutulo nuotr.

Dabar jie sėja kviečių, miežių, avižų, žirnių ir viską sunaudoja savo ūkyje. Taip pat augina ir apie 1 ha bulvių. Anksčiau didžiąją jų dalį  sušerdavo kiaulėms, o dabar, kai šių nebėra, dar neapsisprendė, ką darys. Kiaulių nebėra, taigi ir bulvių tiek nebereikia, bet yra įsigiję bulvių kombainą, tad jis stovėtų be naudos, jei atsisakytų šių augalų. „Dar pagalvosim“, – sako ūkininkas.

Per metus Jelinskai parduoda 2-3 jaučius, šiek tiek bulvių. Pieną ūkininkai tiekia AB „Rokiškio sūriai“. Pieno pirkimo kaina smulkiesiems ir taip buvo nedidelė, tesiekė 60 centų, o pastaruoju metu smuktelėjo net iki 45.

„Jei žmonės paprašo, žmona sūrių pagamina, bet tą daro ne nuolatps, neturime jokios perdirbimo linijos, – pasakoja D. Jelinskas. Daržovių užsiauginame patys, turime mėsos ir pieno,  taigi mūsų ūkis tikrai – natūrinis“. Ūkininkas pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos parama pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, gavo 25 tūkst. Lt paramą 5 metams, pirko ūkiui būtiniausią techniką – traktorių, kombainą, šienapjovę, bulvių kombainą. Technika nenauja, bet dirba patikimai. Trūksta tik siloso ruošimo technikos, tad šią paslaugą perka iš kitų. Su technika mielai dirba ir prie visų darbų talkina šešiolikmetis Laurynas. „Jam viskas ūkyje įdomu. Jei ne jis, tai ir ūkis mažesnis būtų. Labai daug padeda, o jaunėlis nesidomi žemės ūkiu, – pasakoja tėtis. – Gal ir norėtume, kad Laurynas liktų ūkyje, bet bus taip, kaip jis pats nuspręs“.

Kazitiškio seniūnija – Lietuvos modelis

Jelinskas, būdamas seniūnu, žino visas savo seniūnijos, kur gyvena per tūkstantį žmonių, problemas. „Mūsų seniūnija – lyg sumažintas Lietuvos modelis. Čia rasime visko – ir gerų žemių, ir prastų, ir labai gražaus kraštovaizdžio, tinkamo kurortams, ir vandenų, ir miškų. Turėjome „Idavang“ Rupinskų kompleksą, kur prie kiaulių buvo įdarbinta daug žmonių, tačiau dėl to nelemtojo afrikinio kiaulių maro žmonės atleisti. Dar liko durpių kasimo įmonė, kur dirba apie 100 žmonių. Vasarą ir rudenį daugelis grybauja, uogauja – taip užsidirba šiek tiek“, – apibūdina seniūnas.

Jis pasakoja, kad beveik pusė Kazitiškio seniūnijos gyventojų – pensinio amžiaus, tačiau netrūksta ir jaunų, darbingo amžiaus žmonių, kurie ūkininkauja, tvarkosi aplinką, vis mažiau apleistų plotų matytis. Nemažai žmonių užsiima kaimo turizmu, taip pat daug miestiečių dėl gražių apylinkių čia įsigyja sodybas. Tai irgi labai praturtina kaimo gyvenimą, daugiau žmonių gyvena, jie perka iš ūkininkų maisto produktų.

Seniūnu D. Jelinskas pradėjo dirbti 1995 m. Tada seniūnijoje dar veikė bent trys pradinės mokyklos ir devynmetė, tačiau dabar neliko nė vienos. Vaikai mokyklos autobusu vežiojami į Vidiškių vidurinę. Seniūnijoje veikia ambulatorija, biblioteka, žmonės užsisako laikraščių, daugiausia – vietinių.

Seniūnija po 10 metų

Pasiteiravus, kokią ateitį savo seniūnijai prognozuoja Kazitiškio seniūnas, D. Jelinskas viliasi, kad ir kaimas, ir seniūnija išliks. „Yra pavyzdžių jau šiandien, kad pas tėvus grįžta gyventi ir dirbti vaikai iš Ignalinos, iš Vilniaus. Mus gelbsti graži aplinka, čia visuomet norės gyventi žmonės“, – įsitikinęs D. Jelinskas.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Hits: 33

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Ką valgyti netoleruojantiems fruktozės?

Užvalgius kai kurių vaisių atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jūsų organizmas netoleruoja fruktozės.  Fruktozė – natūralus vaisių cukrus, kurio yra meduje, vaisiuose, daržovėse ir uogose. Duomenys rodo, kad Europoje fruktozės netoleruoja maždaug 30 proc. gyventojų. Laimė, kad ne visuose vaisiuose, daržovėse ar uogose gausu fruktozės, todėl tiems, kurie jos netoleruoja – svarbu žinoti kiek ir ko valgyti.   „Yra dvi fruktozės netoleravimo formos: įgimtas arba įgytas fruktozės netoleravimas. Žmonėms, kurie netoleruoja fruktozės pavalgius tam tikrų produktų gali atsirasti nemalonių

Kur šiuo metu važiuoja „Google Street View“ automobilis?

„Google Street View“ automobiliai keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Google Street View“ dėka vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą Lietuvos miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad infrastruktūra miestuose bei tarp jų laikui bėgant keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia

Taip pat skaitykite