Kaip pargabenti į Šilutę užsienyje pasiligojusį asmenį?

50-ies metų neturintis vyras keliolika metų legaliai dirbo užsienyje dirbo. Jį ištiko ne vienas insultas, tad dabar yra sunkus ligonis ant patalo. Norėtų jį parsigabenti į Lietuvą, tačiau kelionė galima nebent lėktuvu ar greitosios medicinos pagalbos automobiliu – tai galėtų kainuoti dešimtis tūkstančių. Tiek pinigų artimieji neturi. Kas galėtų padėti?

Savivaldybė – ne
Šilutės r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Paulauskienė paaiškino, kad jų skyrius nėra gavęs nė vieno prašymo pargabenti iš užsienio ten dirbusius, gyvenusius ir ten susirgusius asmenis į Lietuvą. Tokios paramos Savivaldybė ir neteikia. Pagal nustatytą tvarką skiriama lėšų tik užsienyje mirusiųjų palaikams į Lietuvą pargabenti.
Savivaldybės taryba pernai yra priėmusi tris, šiais metais – 6 tokius sprendimus. Tokia parama Vyriausybės nutarimu įteisinta nuo 2003 m., anksčiau to nebuvo. Už palaikų parvežimą sumoka artimieji, kuriais laikomi tėvai, seneliai, vyras ar žmona, sesuo ar brolis. Savivaldybei pateikus palaikų pargabenimo paslaugos sąskaitą, mirties liudijimą, giminystės liudijimą, duomenis apie išmokos prašančiojo šeimos pajamas (vienam šeimos nariui negali viršyti vidutiniškai 102 eurų per mėnesį), gali būti skiriama iki 2052 eurų. Jeigu palaikų pargabenimo kaštai mažesni už šią sumą, išmokama mažiau.
Ligonį iš užsienio pargabenus bent iki Lietuvos sienos, galbūt situacija keistųsi – Lietuvoje jau galima kreiptis pagalbos ir į greitosios medicinos pagalbos tarnybas, galbūt tvarkytis ir kitaip. Tačiau viena aišku, jeigu ligoniui kelionės metu būtina medikų globa ir pagalba, bet koks transportavimo būdas ar priemonė netiktų. Vis dėlto atgabenti tokį ligonį, tarkime, iš Airijos iki Lietuvos sienos – artimųjų rūpestis.
Galbūt ir užsienio valstybėje ten dirbusį ir mokesčius mokėjusį asmenį nemokamai atgabentų iki Lietuvos sienos?
Nuomonės ir pasiūlymai
Dvidešimtmetis Martynas mano, kad tai – nelaimė, bėda, skausmas ir labai suprantamas artimųjų noras ligotą žmogų parsivežti į Lietuvą ir slaugyti, o gal to nori ir pats ligonis. Tačiau į užsienį emigravusieji lietuviai vargu ar žino, kas jų ten laukia. Darbas, geras uždarbis. Taip. O mirtis, liga, net neįgalumas?.. Jeigu asmuo ten moka mokesčius, ta valstybė ir turi jį gydyti, teikti kitas paslaugas. Jeigu tas asmuo moka sveikatos draudimo įmokas Lietuvoje, juo rūpinsis ir čia. Gal kokie turtingi verslininkai jiems padėtų?
Moteris, nemažai metų serganti onkologine liga, situacijos nekomentavo, tačiau trumpai papasakojo savąją istoriją. Pasijuto blogai, medikų išvada buvo baisi – onkologinė liga. Vyko pas gydytoją į Vilnių. Užsiregistravusi laukė beveik mėnesį. Nuvyko kaip paskirta, gydytojo nebuvo – išvykęs. Vėl registravosi iš naujo, vėl nuvyko paskirtu laiku – gydytojas apžiūrėjo, paskyrė tyrimus ir atvykimo laiką. Nuvyko, išgirdo – operuos. Vyko operuotis. Po operacijos – „devyni pragaro ratai“, kai bandoma „užmušti“ vėžį…
Sugrįžo į namus. „Jeigu ne vyras, kantriai vežiojęs į Vilnių ir namo, jeigu ne jo gerumas ir pagalba… Aš tūkstančius kartų šaukiausi Dievo, kad paimtų mane. Nesugebu papasakoti visko, ką teko iškęsti, neturiu žodžių…“ – kalbėjo telefonu moteris, jau kurį laiką besijaučianti gerai, telefonu bet kada galinti pasitarti su savo gydytoju Vilniuje.
„Aš visą gyvenimą iki ligos dirbau, mokėjau valstybei mokesčius, tačiau kai susirgau, susidūriau su biurokratizmu ir pasijutau niekas visiems, išskyrus savo vyrą ir artimuosius. Už ką važinėti pas gydytojus, pirkti vaistus ir visa kita – tai buvo tik mano šeimos reikalas“, – pasakojo moteris, anot kurios, onkologinius ligonius Lietuvoje visi tiesiog „nurašo“.
Pinigų labdarai negailintis verslininkas atsiduso: „Mes tik remiame, remiame… O darbininkų, kurie nesiektų butelio, nerandame. Visi gerieji ir net vidutiniokai – jau užsienyje. Iš bedarbių jokios naudos, tik rūpesčiai“. Esą gal ir ne vietoje, tačiau norįs priminti, kad visus pinigus į valstybės biudžetą uždirba didelės, vidutinės bei mažos bendrovės ir įmonės, kiekvienas verslininkas. Ir iš to algas gauna visos valdžios, išlaikomas švietimas, kultūra, teikiama socialinė parama, finansuojamas sportas ir kiti, kurie gyvena iš valstybės biudžeto. Medicinos įstaigos irgi gyvena iš sveikatos draudimo įmokų, kurias sukaupia Ligonių kasa, o moka beveik kiekvienas gyventojas. Verslininkas teigė galįs pašiurpinti bet ką, jeigu suminėtų, kiek mokesčių valstybei sumoka.
„Dešimtys tūkstančių litų ligoniui iš užsienio pargabenti – tai didelė suma bet kuriam Šilutės rajono verslui. Supraskite mane teisingai – didelė“, – atsisveikino verslininkas.
Per 40 metų amžiaus vyras buvo kategoriškas: „Kiekvienas žmogus neturi gyventi tik šia diena. Pamenate, sakydavome gana dažnai apie „litą juodai dienai“. Tai ir užsienyje dirbant, kai uždirbama kelis kartus daugiau negu Lietuvoje, reikėtų būti pasiruošus „juodai dienai“. Kartais net keista, kai žmonės visokias savo išlaidas prašo padengti valdžios, verslininkų. Nežinau visų šios istorijos detalių, gal todėl mano nuomonė jums atrodys pikta“.
Ilgametė medicinos darbuotoja priminė tai, kas akivaizdu: užsienyje dirbantys žmonės sugrįžę trumpam į Lietuvą čia gydosi dantis, kreipiasi pagalbos į gydytojus, darosi tyrimus, gulasi į ligoninę operuotis… „Kodėl čia, kai tame užsienyje toks rojus, tokie dideli atlyginimai?“ – retoriškai klausė moteris.
Moteris, sulaukusi trumpam iš Airijos parvykusios giminaitės, kuri užsienyje gyvena jau 8 metus, papasakojo: „Mano giminaitė Airijoje augina du vaikus, dirba jos vyras. Kai prieš dvejus metus Lietuvoje susirgo jos motina, liga progresavo, ji mamą išsivežė į Airiją. Motina yra Lietuvos pilietė. Airijoje giminaitė gauna išmoką už motinos slaugą, sulaukė siūlymo per atostogas, porai savaičių išvykstant į Lietuvą, motiną palikti slaugos ligoninėje, nors ligonė motina Airijoje nėra nei dirbusi, nei jokių mokesčių mokėjusi. Už ligonės buvimą slaugos ligoninėje mokėti nereikia, ji taip pat nemokamai gauna vaistų, slaugos priemonių“.

Stasė SKUTULIENĖ

5 komentarai

  • as

    nezinot tiesos tai ir nerasykit veju,padek dieve kad jum neatsitiktu tokia beda

  • Joo

    Jei Lietuvai nemoka mokesčių tai kodėl Lietuva privalo rūpintis. Ten uždirba milžiniskus pinigus moka ten mokesčius ,tai ten ir tegul gydosi. Dar nori pagraudenimais išviliot paskutinius grašius iš skurdžios Lietuvos.

  • Patyręs

    patarimas visiems – dirbantiems ir atostogaujantiems – drauskitės, pakol sveiki, nuo visko, taip apsaugosit artimuosius nuo labai didelių išlaidų.

  • lietuvis

    O kam jį gabenti?
    Tegul lieka jo svajonių šalyje. Amen

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite