Kaip pargabenti į Šilutę užsienyje pasiligojusį asmenį?

50-ies metų neturintis vyras keliolika metų legaliai dirbo užsienyje dirbo. Jį ištiko ne vienas insultas, tad dabar yra sunkus ligonis ant patalo. Norėtų jį parsigabenti į Lietuvą, tačiau kelionė galima nebent lėktuvu ar greitosios medicinos pagalbos automobiliu – tai galėtų kainuoti dešimtis tūkstančių. Tiek pinigų artimieji neturi. Kas galėtų padėti?

Savivaldybė – ne
Šilutės r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Paulauskienė paaiškino, kad jų skyrius nėra gavęs nė vieno prašymo pargabenti iš užsienio ten dirbusius, gyvenusius ir ten susirgusius asmenis į Lietuvą. Tokios paramos Savivaldybė ir neteikia. Pagal nustatytą tvarką skiriama lėšų tik užsienyje mirusiųjų palaikams į Lietuvą pargabenti.
Savivaldybės taryba pernai yra priėmusi tris, šiais metais – 6 tokius sprendimus. Tokia parama Vyriausybės nutarimu įteisinta nuo 2003 m., anksčiau to nebuvo. Už palaikų parvežimą sumoka artimieji, kuriais laikomi tėvai, seneliai, vyras ar žmona, sesuo ar brolis. Savivaldybei pateikus palaikų pargabenimo paslaugos sąskaitą, mirties liudijimą, giminystės liudijimą, duomenis apie išmokos prašančiojo šeimos pajamas (vienam šeimos nariui negali viršyti vidutiniškai 102 eurų per mėnesį), gali būti skiriama iki 2052 eurų. Jeigu palaikų pargabenimo kaštai mažesni už šią sumą, išmokama mažiau.
Ligonį iš užsienio pargabenus bent iki Lietuvos sienos, galbūt situacija keistųsi – Lietuvoje jau galima kreiptis pagalbos ir į greitosios medicinos pagalbos tarnybas, galbūt tvarkytis ir kitaip. Tačiau viena aišku, jeigu ligoniui kelionės metu būtina medikų globa ir pagalba, bet koks transportavimo būdas ar priemonė netiktų. Vis dėlto atgabenti tokį ligonį, tarkime, iš Airijos iki Lietuvos sienos – artimųjų rūpestis.
Galbūt ir užsienio valstybėje ten dirbusį ir mokesčius mokėjusį asmenį nemokamai atgabentų iki Lietuvos sienos?
Nuomonės ir pasiūlymai
Dvidešimtmetis Martynas mano, kad tai – nelaimė, bėda, skausmas ir labai suprantamas artimųjų noras ligotą žmogų parsivežti į Lietuvą ir slaugyti, o gal to nori ir pats ligonis. Tačiau į užsienį emigravusieji lietuviai vargu ar žino, kas jų ten laukia. Darbas, geras uždarbis. Taip. O mirtis, liga, net neįgalumas?.. Jeigu asmuo ten moka mokesčius, ta valstybė ir turi jį gydyti, teikti kitas paslaugas. Jeigu tas asmuo moka sveikatos draudimo įmokas Lietuvoje, juo rūpinsis ir čia. Gal kokie turtingi verslininkai jiems padėtų?
Moteris, nemažai metų serganti onkologine liga, situacijos nekomentavo, tačiau trumpai papasakojo savąją istoriją. Pasijuto blogai, medikų išvada buvo baisi – onkologinė liga. Vyko pas gydytoją į Vilnių. Užsiregistravusi laukė beveik mėnesį. Nuvyko kaip paskirta, gydytojo nebuvo – išvykęs. Vėl registravosi iš naujo, vėl nuvyko paskirtu laiku – gydytojas apžiūrėjo, paskyrė tyrimus ir atvykimo laiką. Nuvyko, išgirdo – operuos. Vyko operuotis. Po operacijos – „devyni pragaro ratai“, kai bandoma „užmušti“ vėžį…
Sugrįžo į namus. „Jeigu ne vyras, kantriai vežiojęs į Vilnių ir namo, jeigu ne jo gerumas ir pagalba… Aš tūkstančius kartų šaukiausi Dievo, kad paimtų mane. Nesugebu papasakoti visko, ką teko iškęsti, neturiu žodžių…“ – kalbėjo telefonu moteris, jau kurį laiką besijaučianti gerai, telefonu bet kada galinti pasitarti su savo gydytoju Vilniuje.
„Aš visą gyvenimą iki ligos dirbau, mokėjau valstybei mokesčius, tačiau kai susirgau, susidūriau su biurokratizmu ir pasijutau niekas visiems, išskyrus savo vyrą ir artimuosius. Už ką važinėti pas gydytojus, pirkti vaistus ir visa kita – tai buvo tik mano šeimos reikalas“, – pasakojo moteris, anot kurios, onkologinius ligonius Lietuvoje visi tiesiog „nurašo“.
Pinigų labdarai negailintis verslininkas atsiduso: „Mes tik remiame, remiame… O darbininkų, kurie nesiektų butelio, nerandame. Visi gerieji ir net vidutiniokai – jau užsienyje. Iš bedarbių jokios naudos, tik rūpesčiai“. Esą gal ir ne vietoje, tačiau norįs priminti, kad visus pinigus į valstybės biudžetą uždirba didelės, vidutinės bei mažos bendrovės ir įmonės, kiekvienas verslininkas. Ir iš to algas gauna visos valdžios, išlaikomas švietimas, kultūra, teikiama socialinė parama, finansuojamas sportas ir kiti, kurie gyvena iš valstybės biudžeto. Medicinos įstaigos irgi gyvena iš sveikatos draudimo įmokų, kurias sukaupia Ligonių kasa, o moka beveik kiekvienas gyventojas. Verslininkas teigė galįs pašiurpinti bet ką, jeigu suminėtų, kiek mokesčių valstybei sumoka.
„Dešimtys tūkstančių litų ligoniui iš užsienio pargabenti – tai didelė suma bet kuriam Šilutės rajono verslui. Supraskite mane teisingai – didelė“, – atsisveikino verslininkas.
Per 40 metų amžiaus vyras buvo kategoriškas: „Kiekvienas žmogus neturi gyventi tik šia diena. Pamenate, sakydavome gana dažnai apie „litą juodai dienai“. Tai ir užsienyje dirbant, kai uždirbama kelis kartus daugiau negu Lietuvoje, reikėtų būti pasiruošus „juodai dienai“. Kartais net keista, kai žmonės visokias savo išlaidas prašo padengti valdžios, verslininkų. Nežinau visų šios istorijos detalių, gal todėl mano nuomonė jums atrodys pikta“.
Ilgametė medicinos darbuotoja priminė tai, kas akivaizdu: užsienyje dirbantys žmonės sugrįžę trumpam į Lietuvą čia gydosi dantis, kreipiasi pagalbos į gydytojus, darosi tyrimus, gulasi į ligoninę operuotis… „Kodėl čia, kai tame užsienyje toks rojus, tokie dideli atlyginimai?“ – retoriškai klausė moteris.
Moteris, sulaukusi trumpam iš Airijos parvykusios giminaitės, kuri užsienyje gyvena jau 8 metus, papasakojo: „Mano giminaitė Airijoje augina du vaikus, dirba jos vyras. Kai prieš dvejus metus Lietuvoje susirgo jos motina, liga progresavo, ji mamą išsivežė į Airiją. Motina yra Lietuvos pilietė. Airijoje giminaitė gauna išmoką už motinos slaugą, sulaukė siūlymo per atostogas, porai savaičių išvykstant į Lietuvą, motiną palikti slaugos ligoninėje, nors ligonė motina Airijoje nėra nei dirbusi, nei jokių mokesčių mokėjusi. Už ligonės buvimą slaugos ligoninėje mokėti nereikia, ji taip pat nemokamai gauna vaistų, slaugos priemonių“.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 389

5 komentarai

  • as

    nezinot tiesos tai ir nerasykit veju,padek dieve kad jum neatsitiktu tokia beda

  • Joo

    Jei Lietuvai nemoka mokesčių tai kodėl Lietuva privalo rūpintis. Ten uždirba milžiniskus pinigus moka ten mokesčius ,tai ten ir tegul gydosi. Dar nori pagraudenimais išviliot paskutinius grašius iš skurdžios Lietuvos.

  • Patyręs

    patarimas visiems – dirbantiems ir atostogaujantiems – drauskitės, pakol sveiki, nuo visko, taip apsaugosit artimuosius nuo labai didelių išlaidų.

  • lietuvis

    O kam jį gabenti?
    Tegul lieka jo svajonių šalyje. Amen

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo. Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Taip pat skaitykite