Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (LRATCA) duomenimis, pernai šalyje surinkta virš 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų, o pakuočių atliekos sudaro apie 19 proc. šio kiekio – maždaug 259 tūkst. tonų. 

LRATCA vadovas Algirdas Reipas pastebi – išrūšiuojamas tik kas ketvirtas kilogramas gyventojų išmetamų plastiko pakuočių. Todėl specialistas įsitinęs, jog rūšiavimo sistemą Lietuvoje privalome tobulinti, pastarąją sukurdami ypač paprastą bei lengvą naudoti, kartu nepamiršdami ir visuomenės edukacijos, kurią jis vadina verslo prioritetu.

Savo ruožtu lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ imasi lyderystės tvarumą skatinti kiekvieno namuose, ragindamas pakuotes rūšiuoti ir tai daryti teisingai.

Atsakomybės stokoja ne visi

Kalbėdamas apie probleminę situaciją šalyje, A. Reipas sako: nors per 2019 m. Lietuvoje sutvarkyta virš 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų, sudėtinga įvertinti, kokia reali jų dalis yra plastiko pakuotės.

„Šalyje trūksta duomenų, kiek gi pastarųjų iš tikrųjų pasirodo rinkoje. Kadangi kartais kaip perdirbamos deklaruojamos tos pakuotės, kurios negali būti perdirbtos arba jos pagamintos iš skirtingų medžiagų. Pasaulinė praktika rodo, jei plastiko pakuotės – būtent tokios, yra mažesnės nei 80 milimetrų, dažytos ar su užrašais, galimybės perdirbti nebelieka. Iš jų nebegalima pagaminti pirminės žaliavos, kuri vėl būtų panaudojama gamyboje ir pritaikoma pradinei paskirčiai – maisto produktų pakavimui“, – pastebi A. Reipas.

Tačiau LRATCA vadovas priduria, kad minėtos verslo atsakomybės stoka būdinga ne visoms šalies įmonėms. Savo ruožtu „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pabrėžia – bendrovė į plastiko pakuočių mažinimą žvelgia principingai, apribodama perteklinį jo vartojimą ir skatindama pirkėjų sąmoningumą.

„Savo klientams suteikiame galimybę turėti alternatyvą. Siūlome rinktis iš 10 skirtingų daugkartinio naudojimo pirkinių maišelių. Planuojame, jog kitąmet prekybos vietose nebeliks visų vienkartinių plastikinių produktų. Jiems parduotuvėse rasti alternatyvų pirkėjai gali jau dabar. Atsisakysime iš plastiko pagamintų ausų krapštukų, stalo įrankių, lėkščių, šiaudelių, kitų produktų. Iki 2025-ųjų sunaudojamo plastiko kiekį sumažinsime 30 proc., kartu užtikrindami, jog privačių prekės ženklų gaminių plastiko pakuotės būtų 100 proc. tinkamos perdirbti“, – žada E. Dapkienė. 

Reikia aiškinti paprastai

Užsiminusi apie principingumą plastiko atžvilgiu, E. Dapkienė papildo – siekdamas socialinės atsakomybės, verslas šiandien privalo galvoti apie tvarumą ir aplinkosaugą. Todėl, anot pašnekovės, bendrovė prioritetą teikia tvariems, netoksiškiems, pakartotinai naudoti tinkamiems gaminiams ir pakartotino naudojimo sistemoms.

„Siekiame būti inovatyvūs ir plastikines pakuotes keisti aplinkai draugiškesniais sprendimais. Kartu, išlaikydami kainos bei kokybės balansą, norime užtikrinti, kad atliekų mažinimas bei svarstomos alternatyvos žengtų drauge su pirkėjų poreikiais. Todėl į tvarumą žvelgiame per draugiškumo tiek aplinkai, tiek klientų finansiniams lūkesčiams prizmę. Be to, savo veikloje įgyvendiname visapusiškus sprendimus, kurie ne visada matomi vartotojams: pavyzdžiui, logistikos sandėliuose atsisakome vienkartinės plėvelės konteineriams pakuoti ir perkame naujus konteinerius, kurie turi silikonines tvirtinimo juostas“, – akcentuoja E. Dapkienė.

Sveikindamas šias iniciatyvas, A. Reipas tikina – plastiko pakuočių mažinimui svarbus ne tik verslo, bet ir kiekvieno šalies gyventojo indėlis. Todėl, LRATCA vadovo teigimu, privalu atsigręžti į statistinį Lietuvos namų ūkį ir pažiūrėti, kaip jame atrodo rūšiavimo situacija.

Pakuočių rūšys – kaip atskirti ir rūšiuoti

Atsižvelgdama į LRATCA vadovo išsakytas mintis, E. Dapkienė dalijasi informacija apie pakuočių rūšis. Anot jos, žinodami, kaip pastarosios skirstomos, perdirbamos bei rūšiuojamos, gyventojai galės gyventi tvariau ir labiau rūpintis aplinka.

„Kalbant apie stiklines pakuotes, jos gali būti perdirbamos 100 proc. Todėl perdirbti stiklą įmanoma neribotą kiekį kartų ir jo kokybė nbūna prastesnė, nei pagaminto iš pirminių žaliavų. Iš 1 kilogramo perdirbtų duženų gaunamas toks pat kiekis naujo produkto. Be to, jei stiklas gaminamas iš duženų, energijos sąnaudos yra daugiau nei trečdaliu mažesnės, lyginant su gamyba iš pirminių žaliavų, taip pat sumažinama oro, net perpus vandens tarša. Verta prisiminti, jog šios atliekos – stikliniai buteliai ir indai, stiklainiai, šukės – metamos į žaliąjį atliekų konteinerį“, – sako E. Dapkienė.

1 kilogramas perdirbtos plastmasės duoda panašų kiekį jos žaliavos. Skaičiuojama, kad gaminant polietileninius pirkinių maišelius iš atliekų, energijos suvartojimas sumažėja dviem trečdaliais, vandens – apie 90 proc., o anglies dioksido patekimas į atmosferą – net 2,5 karto. Norint tai užtikrinti, privalu teisingai rūšiuoti. Plastikinės pakuotės atliekas – švarius plastmasinius indelius nuo padažų, majonezo, jogurto, ploviklių, šampūnų, skalbiklių, polietileno plėvelę, polietileno maišelius – reikia mesti į geltonąjį konteinerį, skirtą plastikui.

Dabar ypač populiari ir PET pakuotė, gaminama iš labiausiai perdirbamo plastiko, ji – 100 proc. perdirbama. Kuo švaresnės PET pakuotės atliekos turi būti metamos į geltonąjį konteinerį, o į mėlynąjį keliauja popierinės ir kartoninės. Perdirbimui tinka kartoninės dėžutės, laikraščiai, žurnalai, pakavimo ir biuruose naudojamas popierius. Svarbu, kad šios rūšies pakuotės atliekos būtų sausos bei švarios.

Kristina Rancaitė