Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei.

„Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši moneta buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiui ir į apyvartą išleista tik bandinių pavidalu. Dėl to yra itin reta. Kolekcininkai, ieškantys šios monetos, yra pasirengę sumokėti milžiniškas sumas pinigų. Tai rodo šių monetų ypatingą vertę ir istorinį svarbumą.

Dauguma jau nukaldintų ir paruoštų kaldinti naujo tipo monetų buvo sunaikinta pirmosios sovietų okupacijos metu. Tad jei kas nors rastų sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu savo namuose, tai būtų tikras stebuklas ir galimybė praturtėti! Gipsinius modelius šioms sidabrinėms 2 litų monetoms parengė skulptorius Juozas Zikaras, kuris kūrė ir visas ankstesnes prieškario Lietuvos monetas.

Monetų spaudai pagaminti užsienyje, o bandiniai nukaldinti Kauno „Spindulio“ bendrovės kalykloje. Šioje kalykloje buvo pagaminti dviejų rūšių 2 litų monetos bandiniai – su Vyčiu reverse ir su Gedimino stulpais. Monetos šoninis paviršius taip pat turėjo būti kelių variantų – brūkšniuotas, lygus ir su įrašu LIETUVA.

Kiekvieno iš šių bandinių, manoma, buvo nukaldinta iki dešimt vienetų. Kodėl 2 litų moneta taip ir nebuvo pradėta kaldinti ir į apyvartą išleisti tik 10 litų – nėra aišku. Nors ir apgaubtos legendomis, tarp kolekcininkų šios 2 litų monetos nėra paslaptis – kai kurie jų turi, kiti yra matę. Informacijos apie jas nėra daug.

Neišleistas 1938 m. 10 litų banknotas

1938 m. jubiliejinis 10 litų banknotas – įdomus Lietuvos pinigų istorijos fragmentas. Šis banknotas buvo skirtas Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiui. Jo kūrėjas – Adomas Galdikas.

Banknoto averso dizainas – įspūdingas. Jame pavaizduota:

  • Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos portretas. Tai pirmasis kartas, kai ant litų banknoto pavaizduota dar gyva asmenybė.
  • Nepriklausomybės akto faksimilė. Istorinis dokumentas, kuris simbolizuoja Lietuvos nepriklausomybę.
  • Vytis ir Gediminaičių stulpai. Šie herbiniai simboliai atspindi Lietuvos valstybingumą ir istorinę praeitį.

Banknoto reversas puoštas istorine Lietuvos Tarybos narių – Nepriklausomybės Akto signatarų nuotrauka. Viršuje įkomponuoti trijų svarbiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – herbai. Nors šis banknotas buvo tik bandomasis pavyzdys, jis 1938 m. turėjo būti išleistas. Londono bendrovė „Bradbury, Wilkinson and Co. Ltd“ jį pagamino, bet dėl nežinomų priežasčių banknotas neišspausdintas ir neišleistas į apyvartą.

Deja, tai buvo paskutinis tarpukario Lietuvos bandymas išleisti lietuviškus banknotus. 1940 m. Lietuva buvo okupuota, o 1941 m. litai galutinai išimti iš apyvartos ir nustojo galioti. Šis banknotas liudija svarbius istorinius įvykius ir yra vertingas pinigas numizmatų kolekcijose. Šaltiniai – Grimalauskaitė Dalia, Remecas Eduardas. Pinigai Lietuvoje, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus.

Pinigų muziejaus inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite