Aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Siekdami išvalyti upes ir ežerus, marias ir pajūrį, turime stipriau reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą.

Prieš septynerius metus per stintmetį buvo nerimaujama, ar į vandenį įvažiuojantys žvejų traktoriai neteršia gamtos. „Pamario“ archyvo nuotr.

„Lietuvoje reikėtų organizuoti ne tik mineralinių trąšų apskaitą, bet apskritai nusistatyti kitą prioritetą – mineralines trąšas keisti mėšlo grąžinimu į dirvą“, – mano aplinkos ministras.

Tokią perspektyvą mažinant žemės ūkio sukuriamą taršą jis išreiškė penktadienį susitikęs su nevyriausybine organizacija „Aplinkosaugos koalicija“, kuri ministrui išreiškė trąšų naudojimo ir taršos jomis monitoringo būtinybę.

„Mėšlo naudojimas yra ypač griežtai reglamentuotas, o mineralinės trąšos ne – tai absurdiška. Mineralinėms trąšoms tręšimo planų nereikia, o mėšlo panaudojimą net sunku aprašyti, nors mėšlas juk savaime susidaro kaip organinė medžiaga“, – sakė Simonas Gentvilas. Pastaruoju metu Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Seimas ir nevyriausybinės organizacijos plačiai diskutuoja dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo.

Aplinkos apsaugos agentūra skelbia, kad į Baltijos jūrą apie 70 proc. bendro azoto patenka upėmis. Pernai pagal Nitratų direktyvą paskelbta nitratų taršos ataskaita rodo, jog visa Lietuvos teritorija įvardijama kaip nitratams jautri zona.

2016-2019 m. didesnėje dalyje šalies upių nitratų koncentracijos didėjo, o 27 proc. jų maksimalios koncentracijos viršijo direktyvos nustatytą ribinę vertę. Daugėjo nitratais užterštų vietų ir Kuršių mariose bei Baltijos jūros priekrantėje. Tuo metu ežeruose ir tvenkiniuose vandens kokybė pagal nitratus buvo stabili arba gerėjo.

Mineralinės trąšos daro neigiamą poveikį ir klimatui, todėl Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje azotinių mineralinių trąšų naudojimą žemės ūkyje numatyta sumažinti ne mažiau kaip 15 proc.

Aplinkos min. inf.