Kaip Lietuva minės savo gimtadienį?  

Vasario 16-osios renginiai

Ateinančią savaitę Lietuva minės Valstybės atkūrimo metines, prisimins prieš 103 metus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusius signatarus, pagerbs šaliai nusipelniusius šių dienų žmones.

 

Iškilmingi Vasario 16-osios šventiniai renginiai, prasidėję pirmadienį, vasario 15-ąją, bus tęsiami ir pagrindinę šventės dieną – Vasario 16-ąją.

Signatarų namuose – vėl eksponuojamas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas. Jį pamatyti galės visi norintys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Deja, dėl karantino apribojimų nebus galima susiburti miestų aikštėse, kitose renginių vietose. Daugumą šventės renginių stebėsime per Lietuvos nacionalinę televiziją (LRT).

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją – bus pagerbti 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarai ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašę signatarai – padėta gėlių jų palaidojimo vietose.

Šventės išvakarėse Prezidento rūmų Baltojoje salėje pagerbti 2020 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai, taip pat Jono Basanavičiaus premijos laureatas. Šios ceremonijos vaizdo įrašą pirmadienį 15.00 val. bus galima pamatyti per LRT.

2020 metų nacionalinę kultūros ir meno premiją rašytojas Saulius Tomas Kondrotas pelnė už pasaulį be ribų literatūroje, kino operatorius Jonas Vitoldas Tomaševičius – už Lietuvos kino vaizdo poetikos aukštumas, aktorė Regina Šaltenytė – už nuosekliai puoselėtą vaidybos meno meistrystę, muzikologė Rūta Stanevičiūtė – už muzikos kultūros modernėjimo viziją ir kritinės minties atvirumą, architektas Gintaras Balčytis – už miestui ir žmogui atvirą architektūrą, dailininkė Eglė Ridikaitė – už kultūros paveldo aktualizavimą šiuolaikinėje tapyboje.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

2020 metų Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija skirta Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos pirmininkui Jonui Rudzinskui.

Antradienį, vasario 16-ąją, pagrindinę šventės dieną, 11.00 val. LRT iš Prezidentūros parodys Valstybės apdovanojimų ceremonijos vaizdo įrašą. Po valandos – trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją Simono Daukanto aikštėje. Joje kalbą sakys prezidentas Gitanas Nausėda.

12.30 val. LRT iš Vilniaus arkikatedros bazilikos transliuos Šv. Mišias.

14.00 val. – Vasario 16-osios minėjimo iš Signatarų namų Vilniuje vaizdo įrašą. 21.00 val. – šventinio koncerto „Lietuvos valstybės keliu“ įrašą.

Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro Jono Basanavičiaus, 1918 m. vasario 16 dieną, išreikšdama tautos valią, Vilniuje pasirašė Nepriklausomybės Aktą ir paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.

Vokietijai siųstą 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve 2017 metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija istorinį dokumentą penkeriems metamas paskolino Lietuvai.

Visi norintys jį pamatyti galėjo tai išvysti Signatarų namų muziejuje. Dokumentas Signatarų namuose eksponuotas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas. Popierius ir rašalas yra jautrūs šviesai ir pagal dokumentų saugojimo tvarką jie gali būti eksponuojami ne ilgiau kaip pusę metų.

Jūratė Valančiūtė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite