Kaip kovo 9-ąją Staliną laidojo

Šiek tiek suglumau anądien išgirdęs klausimą: „Gal žinote, kurią dieną laidojo Staliną?“

Stalino laidojimo dienos aš nežinojau. Nebuvau pasidomėjęs, nes ji man nerūpėjo… Žinojau tik jo gimimo datą: gruodžio 21-oji. Tačiau nutariau išsiaiškinti ir „tautų vadu“ sovietmečiu vadinto žiauriojo  diktatoriaus palaidojimo dieną.

Ir štai randu: Josifas Stalinas (tai netikra jo pavardė, o slapyvardis, sukurtas nuo rusiško žodžio сталь – plienas), iš tikrųjų tai Josifas Džiugašvilis (gim. 1879 m. gruodžio 21 d. Gruzijoje) mirė 1953 m. kovo 5 d. Maskvoje. „Didžiuoju Vadu“ laikyto diktatoriaus mirtį medikai konstatavo kovo 5 d. 21.50 val., tačiau tarybinei liaudžiai ši žinia buvo paskelbta tik kitos dienos rytą – 6.00 val. Per radiją apie tai pranešė legendinis ano meto diktorius Jurijus Levitanas.

Laidojo kovo 9 dieną

Kadras iš filmo „Valstybinės laidotuvės“.

Laidojo Staliną 1953 m. kovo 9 d. Pasirodo, laidotuvių išvakarėse pačiame Maskvos centre įvyko siaubinga katastrofa, apie kurią iki Perestroikos laikų viešai niekas nekalbėjo.
Kovo 6 dieną velionis buvo pašarvotas Sąjungų rūmų Kolonų salėje, kad visi norintieji su juo atsisveikinti galėtų praeiti pro karstą. Buvo pranešta, kad laidoti Staliną planuojama kovo 9-osios rytą.

Skelbiama, kad pamatyti mirusįjį panoro keliasdešimt tūkstančių žmonių. Antrą atsisveikinimui skirtą dieną eiliniai piliečiai į Kolonų salę patekti negalėjo – buvo įleidžiamos tik oficialios delegacijos, tad norintiesiems pamatyti J. Stalino kūną kitą dieną vėl teko stovėti įspūdingo ilgio eilėje.

Kovo 8-os dienos (tai buvo sekmadienis) vakare prie Maskvos Sąjungų rūmų plūstelėjo ypač galinga minia panorusiųjų paskutinį kartą pažvelgti į Staliną.

Minioje žmonės sutrypė vieni kitus

Spėjama, kad šį reginį išvysti norėjusiųjų buvę tūkstančių tūkstančiai. Žinoma, Maskvos centre niekaip negalėjo tilpti tokia galybė žmonių. Sostinės valdžia nepasirūpino, kad srautai būtų ribojami miesto centro prieigose, užtat pagrindinės gatvės buvo apsuptos aklinai: šoninius skersgatvius užblokavo kariniai sunkvežimiai, tad minia neturėjo jokių galimybių išsklisti į šalis. Kolonos gale be perstojo telkėsi naujai atvykusieji. Jie prasigrūsdavo į nuo aplinkkelių atkirstas centrines gatves ir taip atsidurdavo tarsi spąstuose.

Kadangi žmonių daugėjo, susidarė didžiulė spūstis. Nemažai į ją patekusiųjų gyvi nebeištrūko: vieniems buvo suknežinta krūtinės ląsta, kiti – sutrypti kojomis…

Prisiminė liudininkai

Ten buvęs jaunas poetas Jevgenijus Jevtušenka vėliau rašė: „Minia virto siaubingu sūkuriu. Suvokiau, kad mane neša tiesiai šviesoforo link. Jis nenumaldomai artėjo. Staiga pamačiau mergaitę, kurią minia spaudė prie stulpo. Jos veidas buvo iškreiptas ir ji klykė. Tačiau raudanti ir dejuojanti minia jos riksmų negirdėjo. Vieną akimirką minia mane nešė link jos. Negirdėjau, tačiau savo kūnu jaučiau, kaip lūžta jos trapūs kaulai. Iš siaubo užsimerkiau, nes jos beprotiškai išsprogusių mėlynų vaikiškų akių vaizdas man buvo nepakeliamas… Ir mane pranešė pro ją. Kai vėl atsimerkiau, mergaitės jau nebemačiau. Minia veikiausiai ją sutrypė. Tuo metu pajutau, kad lipu ant kažko minkšto. Tai buvo žmogaus kūnas“.

BBC rusų tarnybai literatūrologė Jelena Pasternak (g. 1936 m.) pasakojo: „Gera mūsų pažįstama, Irina Glebovna Glinka, svečiavosi pas draugus, gyvenančius name, stovinčiame prie Dmitrovkos ir Stolešnikovo gatvių sankryžos. Netrukus paaiškėjo, kad iš namo neįmanoma išeiti, kadangi vartai į kiemą uždaryti. Ji net kelias dienas buvo ten įkalinta. Pro buto langus ištisą dieną girdėjosi triukšmas, traiškomų žmonių klyksmai. Vėliau, kaip ji sako, iš tos vietos vežė krūvas kaliošų, batų, net žmonių kūnų gabalus…“

Po 8 metų išėmė iš mauzoliejaus

Kovo 9 d. balzamuotas J. Stalino kūnas buvo paguldytas mauzoliejuje šalia Vladimiro Lenino. Tačiau ten jis išgulėjo neilgai. 1961 metais per 22-ąjį Komunistų partijos suvažiavimą viena senyva moteris – viena iš pirmųjų bolševikų, lageriuose praleidusi 17 metų, buvo atvesta į tribūną ir pranešė, kad… sapne jai pasirodė Leninas ir pasakė, kad jam nepatinka tokia kompanija.

Nikita Chruščiovas nurodė J. Stalino kūną paimti iš mauzoliejaus ir palaidoti prie Kremliaus sienos.

Ankstesnė tragedija

Pasirodo, analogiška tragedija Rusijos sostinėje yra įvykusi ir anksčiau – 1896 m. gegužės 18 d. Chodynkos lauke, per paskutiniojo Rusijos caro karūnavimą. Tada ir Nikolajus II, ir jo žmona Aleksandra Fiodorovna sulaukė kaltinimų dėl užuojautos tragedijos aukoms stokos, mat užuot paskelbę šalyje gedulą, net iškilmių nenutraukė. Vis dėlto tos tragedijos nebuvo bandoma nutylėti: imperatoriškoji pora lankė ligoninėse paguldytus sužeistuosius, o visoms žuvusiųjų šeimoms buvo nuspręsta išmokėti po 100 rublių kompensaciją – eiliniams žmonėms tais laikais tai buvo didžiuliai pinigai.

Kiek aukų pareikalavo Chodynkos tragedija, žinoma tiksliai: ten mirė 1389, o sužalojimų patyrė 1301 žmogus.

Komunistų valdžia apie aukas Stalino laidotuvių dienomis paprasčiausiai nuslėpė. Nebuvo jokio tyrimo, neišsiaiškinta net apytiksli žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus. Įvairūs šaltiniai teigia, kad tokių galėjo būti nuo šimto iki poros tūkstančių.

Filmas „Valstybinės laidotuvės“

Apie Stalino laidotuvių ceremoniją garsus Ukrainos (tos pačios, kurią šiandien siaubia Rusijos kariuomenė!..)  kino režisierius Sergejus Loznica 2019 m. sukūrė dokumentinį filmą „Valstybinės laidotuvės“.

Šio filmo pagrindą sudaro beveik nematyta archyvinė medžiaga, filmuota Sovietų Sąjungoje 1953-iųjų kovo 5–9 dienomis, kai laidojo Josifą Staliną.

Pats režisierius 2019 metais apie savo filmą kalbėjo: „Šį filmą regiu kaip vizualinę Stalino kulto studiją ir bandymą dekonstruoti ritualą, formavusį kruvino režimo pamatus. Nesuvokiamas dalykas, bet šiandien, praėjus 66 metams po Stalino mirties, tūkstančiai žmonių jo mirties dieną tebelanko kapą, neša gėles, gedi. Tikiu, kad mano, kino režisieriaus, pareiga yra išnaudoti dokumentinio vaizdo įtaigą, kreiptis į savo amžininkus ir siekti tiesos“.

„Tautų tėvo“ nuopelnai

Vienoje filmo anotacijoje rašyta apie situaciją mirus Stalinui: „Atrodytų pasaulis trumpam nustojo suktis ir sustingo. Milijonų žmonių akyse tvenkėsi ašaros, o pavargusiuose jų veiduose tvyrojo liūdesys.

Niekas tada nežinojo statistikos kraupumo, tik jautė plieninę „tėvo“ ranką ant savo pečių…

Didžiojo tautos „genijaus“ įsakymu 27 milijonai žmonių buvo nužudyti, kankinami lageriuose, kariami, palikti pūti kalėjimuose, mirė badu už ne vietoj ir ne laiku pasakytą žodį. „Tautų tėvas“ niekada viešai nerodė savo tikrojo veido…

Genealus psichopatas sugebėjo sukurti krauju pažymėtą įvairiasluoksnę armiją, fanatiškai jam paklūstančią, net po jo mirties… Milijoninė minia, lipdama vieni kitiems per galvas, traiškydama silpnuosius, palikdama juos mirti užplūdo gatves, trokšdama nors akies krašteliu pamatyti savo „skaistųjį švyturį… Tris ilgas paras trukęs, puikiai surežisuotas stalinistinės imperijos siaubo reginys, tapo visuotine absurdo meditacija apie kurią būtina papasakoti“.

Iš elektroninės žiniasklaidos parinko Petras Skutulas

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite