Kaip keisis Šilutės krašto keliai?

Penktadienį į Šilutę atvykęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis Savivaldybėje bendravo su rajono vadovais, po pietų surengta spaudos konferencija.

Spaudos konferencija (iš dešinės): Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis, Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.

Kokie pažadai ir naujienos?
Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis informavo, kad šis susitikimas yra planuotas. Pamario kraštą dažnai lanko turistai ir jau reiškia pastabų, kad iš visų pusių į Šilutę vedantys keliai yra prastos būklės. Nuo Šilalės, Pagėgių ir Klaipėdos važiuoti į Šilutę darosi vis sudėtingiau. Norima aiškaus grafiko, kada bus tvarkomi keliai iš Šilutės Žemaičių Naumiesčio, Saugų kryptimis, taip pat aktualu žinoti, kada numatyta išasfaltuoti žvyrkelį nuo Kintų pusės į Minijos kaimą.
„Keliai – vizitinė kortelė svečiui, būtinybė verslininkui, taip pat ir gyventojams“, – sakė meras.
Rūpi ir kelių ženklinimas, nes Savivaldybė sulaukia pastabų dėl abejotino naudingumo kelio ženklų, kurių kai kur nė nereikėtų, galbūt juos galima keisti.

Kelią Naumiesčio link tvarkys
Keliai, anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus Egidijaus Skrodenio, reikalingi beveik visiems ir beveik kasdien. Po 27 nepriklausomybės metų Lietuva turi 60 proc. vis dar blogos būklės valstybinių kelių, nekalbant apie vietinės reikšmės kelius, kuriuos tvarko savivaldybės. Yra 21 tūkst. km valstybinių kelių.
Labai blogos būklės keliu svečias pavadino besidriekiantį nuo Šilutės Žemaičių Naumiesčio link. „Ir pats ką tik važiavau, kelias tikrai labai blogos būklės, nesaugus“, – patvirtino E. Skrodenis, primindamas, kad šis kelias patenka į 2018 metais tvarkytinų sąrašą.
Naujovė: tvarkytinų kelių sąrašas sudaromas, vertinant jų būklę net lazerine įranga, atliekant tyrimus moderniose laboratorijose. Nuo tokio įvertinimo priklauso ir investicijų dydis, ir eilė sąraše. „Kelias nuo Žemaičių Naumiesčio iki Šilutės yra gerokai blogesnis už daugelį kitų. Neabejoju, kad jis kitais metais bus tvarkomų sąraše“, – kalbėjo E. Skrodenis. Kitais metais ketinama remontuoti 400 km. kelių. Lietuvoje turime 14 tūkst. km asfaltuotų kelių. Tačiau svečias neslėpė, kad lėšos priklausys nuo kitų metų biudžeto.
Kiti projektai – Ramučių ir Lietuvininkų gatvės Šilutėje. Abi gatvės būsią sutvarkytos 2018-2019 metais, Lietuvininkų gatvėje, kur stovi šviesoforas, planuojama įrengti žiedinę sankryžą.

Kelias į Minijos kaimą ir estakada
Rengiama 2018-2020 m. kelių asfaltavimo programa. Planuojama išasfaltuoti 1000 km žvyrkelių. Į šią programą patenka ir kelias į Minijos kaimą. Pradėti šį darbą numatyta 2018 m. Galutinis sprendimas bus priimtas šį mėnesį.
Svečias kalbėjo, kad estakados į Rusnę statybos istorija prasidėjo 1973 m., kai buvo parengta pirmoji studija. Daugiau negu per 30 metų susikaupė daug visokiausių „studijų“ ir kitų dokumentų, daug būta svarstymų, posėdžių ir t. t. Vyriausybė apsisprendė, kad estakadą būtina pastatyti 2018 m., kartu sutvarkant ir 5 km ilgio kelio ruožą, nutiesti dviračių taką. Jeigu sutrukdytų potvyniai, paukščių perėjimo metas, dalį darbų būtų galima užbaigti 2019 m. Konkursas paskelbtas, susidomėjimas didelis. Spalio pabaigoje turėtų būti aiškus rangovas, žinoma, jeigu nesutrukdys skundai ir bylinėjimasis. Estakados statytojas turės apsispręsti, kokią estakadą statys, reikalaujama statinio, kuris tarnautų 100 metų.
E. Skrodenis paminėjo, kad estakados statybai minėtos 17,15, 20 milijonų eurų, tačiau šiuo metu jos statybai numatyta 10 mln. Eur, į šią sumą įtraukiant ir kelio sutvarkymą, tako dviratininkams nutiesimą.

Klaipėdos kelią tik palopys
Primintas kelias Klaipėdos link, iki naujojo tilto per Veiviržą. Nuo Dituvos apvažiavimo kelias turėtų siekti Vilkyčius. Meras domėjosi, ar tai bus daroma. Svečias atsakė, kad tai brangus projektas, tad kelias nuo Dituvos iki Šilutės nesulauks didelių investicijų – gali būti tik patvarkoma dabartinė danga.
„Pinigų turime tiek, kiek turime, Lietuva yra tranzitinė šalis, būtina sutvarkyti tai, kas yra valstybės tarsi svarbiausios ašys“, – aiškino svečias, primindamas, kad stambiuose konkursuose pavyksta sutaupyti daug pinigų, kurie irgi tenka keliams.
Vadinasi, nuo Šilutės iki naujojo tilto per Veiviržą galima tikėtis kelio dangos tvarkymo. Meras priminė, kad iš Klaipėdos uosto krovininių automobilių srautas į Kaliningrado sritį vyksta būtent Klaipėdos – Šilutės keliu Pagėgių link.
Savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis priminė, kad būtina transporto kontrolė, nes neleistino svorio krovininiai automobiliai važiuoja ne tam skirtais keliais, jų ypač gausu vakarais, kai transporto kontrolieriai baigia savo darbą. Atsakyta, kad diegiama svėrimo sistema užkirs kelią tokiai savivalei.
Kelias Juknaičiai – Usėnai būsias sutvarkytas jau šiais metais.

Ar šis rankos paspaudimas susitarimo patvirtinimas?

„Pamarys“ paklausė
Pasiteiravome, ar, nepavykus paskelbtiems planams, E. Skrodenis atvyks pristatyti naujų?
Svečias nustebo ir patikino, kad planai sudaromi ne apgauti, o planingai dirbti, tačiau sutiko, kad gali sumažėti keliams numatomas finansavimas, gali strigti įvairūs derinimai.
„Jeigu tokių rimtų priežasčių nebus… Aš nesu tas žmogus, kuris važinėja ir žada…“ – sakė E. Skrodenis, patikinęs, kad preliminarus kitų metų biudžetas jam yra žinomas, pagal tai ir planuojami darbai, atsižvelgiant į jų svarbą, pagal vertinimo kriterijus. Jeigu mažėtų finansavimas, kelių tvarkymo sąrašas trumpėtų.
„Pamarys“ dar klausė, ko tikėtis iš jau viešinamos kelių asfaltavimo, tvarkymo revizijos, mat kalbama, kad pinigai paimti, o padaryta kaip papuolė?
E. Skrodenis atsakė, kad per 20 metų į Lietuvos kelių plėtrą ir remontą investuota 3,7 milijardo eurų, tačiau tebėra 60 proc. blogos būklės kelių. Tad auditas esą ir atsakys, kodėl tie keliai blogi. 87 dokumentai, kurie reglamentuoja kelių tiesimą, yra pasenę. Pernai rengiant konkursus pavykę sutaupyti 105 mln. Eur, prieš ketverius metus – tik 11 mln. Eur. Keičiasi technologijos, medžiagos ir kita. Gali būti ir piktnaudžiavimo. Estakados statybų rangovas taip pat galės taikyti naujas technologijas, pažangius sprendimus. Audito išvados bus patikrinus 33 kelių objektus. Iš to bus sprendžiama, kas gerai padaryta, kas blogai, kaip tvarkytis ateityje, kad keliai būtų puikios kokybės ir ilgai tarnautų.
„Pamarys“ domėjosi, kodėl Jakų žiedas Klaipėdoje nepalengvino įvažiavimo į Šilutės pusę – nuo Palangos tenka ilgai sėlinti palei žiedo šoną, nelengva į žiedą įvažiuoti, čia nuolat susidaro automobilių kamščių, nors pinigų paklota gausybė, palengvinimo – jokio.
E. Skrodenis sutiko, kad pasitaiko ir klaidingų sprendimų kelius planuojant, projektuojant, nes jaunoje valstybėje klaidų pasitaiko visose jos gyvenimo srityse. Žiedas išties pasitarnavo Klaipėdai ir naujoms gyvenvietėms šalia miesto. Šiam žiedui dar reikia plėtros, jis nebaigtas. Kai viskas bus užbaigta, matyt, situacija keisis.

Per metus pakeitė… du kelio ženklus
Meras kalbėjo, kad kai kur verta peržiūrėti kelių ženklus, kad ir greičio ribojimo, dalis ženklų nereikalingi, nes yra bereikšmiai, kelio danga – nauja, greičio apribojimai – seni. Vargais negalais per metus pavyko pakeisti du ženklus.
E. Skrodenis sutiko, kad taip pasitaiko. Esąs atliktas auditas. Yra kelio ženklų, stovinčių nuo sovietmečio laikų. Dalis susidėvėję, tvarkant kelius, dera ir peržiūrėti ženklus, nes yra pavyzdžių, kai konkretus ribojantis eismą ženklas tiko toje vietoje sovietmečiu, o dabar jis – beprasmis. Kitais metais, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, planuojama imtis šių reikalų.

Elektromobiliai
Planuojama įrengti 24 energijos įkrovimo aikšteles kas 50 km magistraliniuose keliuose. Per dvejus metus tam bus pasiruošta. Vargu ar jų į Lietuvą plūstelės akimirksniu. 3-5 metų elektromobilis tampa bevertis, nes brangios baterijos. Kaip bus su jų keitimu, dar neaišku. Rasis ir savivaldžių automobilių.
Anot E. Skrodenio, pažangos nesustabdysi….

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Carlsberg“ pristatė pirmuosius pasaulyje alaus butelius iš medžio pluošto

„Carlsber Group“, kuriai priklauso ir „Švyturys – Utenos alus“, baigė kurti dviejų žaliojo plaušo butelio prototipus. Tai pirmi pasaulyje tokie alui skirti gamtoje suyrantys buteliai. Siekis sukurti tvarią gėrimų pakuotę – vienas iš „Carlsberg“ grupės tvarumo programos „Together Towards ZERO“ tikslų. Šioje programoje taip pat įsipareigojama visų grupės daryklų anglies dvideginio emisijas sumažinti iki nulio bei 30 proc. mažinti anglies dvideginio pėdsaką visoje vertės grandinėje. Du nauji prototipai Abu popierinio butelio prototipai pagaminti iš medžio pluošto ir yra visiškai perdirbami.

Vydūno bibliotekoje – Europos kalbų diena

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Tauragės Europe Direct informacijos centru, pakvietė vyresniųjų klasių mokinius į Europos kalbų popietę. Renginyje dalyvavo Algimanto Mackaus gimnazijos II bg klasės moksleiviai su anglų kalbos mokytoja metodininke Aušra Zongailiene. Renginio tikslas – paskatinti jaunuolius domėtis Europos kalbomis. Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Asta Andrulienė trumpai apžvelgė Europos kalbų dienos minėjimo tradicijas, akcentavo, kada pirmą kartą ši diena buvo paminėta Europos Taryboje, pabrėžė, kad per kalbas galima pažinti svetimas kultūras, o svarbiausia, jog kalbos vienija visas

Ekskursijos į biblioteką

Nuo rugsėjo 10 iki spalio 6 dienos Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje buvo eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus (Vilnius) parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945-1948“ sulaukė itin didelio kraštiečių susidomėjimo. Vieni iš pirmųjų parodos lankytojų buvo Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų gyventojai bei dienos centro lankytojai, į biblioteką atlydėti socialinių darbuotojų Astos Rolandos Bietienės, Ievos Baškienės ir Genovaitės Viliušienės. Parodos apžiūra bei ekskursijos

Jaukumas vaiko kambaryje: kaip tokį sukurti?

Nuo to, kokioje aplinkoje augs vaikas, priklausys ir jo savijauta, todėl svarbu pasirūpinti jaukumu kambaryje. Kas galėtų padėti kuriant tokį kambarį, kuriame vaikas patirtų geriausias emocijas? Kokius baldus pasirinkti? Tiems, kurie ieško baldų ilgam laikotarpiui, derėtų pagalvoti apie tokius, kurie tiks augančiam vaikui. Be abejonės, rožinė spinta su ryškiais motyvais labai patiks mažai mergaitei, tačiau paauglei toks variantas greičiausiai pamažu taps nepriimtinas. Patartina rinktis ramesnių atspalvių baldus. Norint išskirtinumo pagal vaiko amžių, visuomet galima keisti kambario dekoro elementus.  Baldai vaikams