Kaip keisis Šilutės krašto keliai?

Penktadienį į Šilutę atvykęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis Savivaldybėje bendravo su rajono vadovais, po pietų surengta spaudos konferencija.

Spaudos konferencija (iš dešinės): Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis, Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.

Kokie pažadai ir naujienos?
Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis informavo, kad šis susitikimas yra planuotas. Pamario kraštą dažnai lanko turistai ir jau reiškia pastabų, kad iš visų pusių į Šilutę vedantys keliai yra prastos būklės. Nuo Šilalės, Pagėgių ir Klaipėdos važiuoti į Šilutę darosi vis sudėtingiau. Norima aiškaus grafiko, kada bus tvarkomi keliai iš Šilutės Žemaičių Naumiesčio, Saugų kryptimis, taip pat aktualu žinoti, kada numatyta išasfaltuoti žvyrkelį nuo Kintų pusės į Minijos kaimą.
„Keliai – vizitinė kortelė svečiui, būtinybė verslininkui, taip pat ir gyventojams“, – sakė meras.
Rūpi ir kelių ženklinimas, nes Savivaldybė sulaukia pastabų dėl abejotino naudingumo kelio ženklų, kurių kai kur nė nereikėtų, galbūt juos galima keisti.

Kelią Naumiesčio link tvarkys
Keliai, anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus Egidijaus Skrodenio, reikalingi beveik visiems ir beveik kasdien. Po 27 nepriklausomybės metų Lietuva turi 60 proc. vis dar blogos būklės valstybinių kelių, nekalbant apie vietinės reikšmės kelius, kuriuos tvarko savivaldybės. Yra 21 tūkst. km valstybinių kelių.
Labai blogos būklės keliu svečias pavadino besidriekiantį nuo Šilutės Žemaičių Naumiesčio link. „Ir pats ką tik važiavau, kelias tikrai labai blogos būklės, nesaugus“, – patvirtino E. Skrodenis, primindamas, kad šis kelias patenka į 2018 metais tvarkytinų sąrašą.
Naujovė: tvarkytinų kelių sąrašas sudaromas, vertinant jų būklę net lazerine įranga, atliekant tyrimus moderniose laboratorijose. Nuo tokio įvertinimo priklauso ir investicijų dydis, ir eilė sąraše. „Kelias nuo Žemaičių Naumiesčio iki Šilutės yra gerokai blogesnis už daugelį kitų. Neabejoju, kad jis kitais metais bus tvarkomų sąraše“, – kalbėjo E. Skrodenis. Kitais metais ketinama remontuoti 400 km. kelių. Lietuvoje turime 14 tūkst. km asfaltuotų kelių. Tačiau svečias neslėpė, kad lėšos priklausys nuo kitų metų biudžeto.
Kiti projektai – Ramučių ir Lietuvininkų gatvės Šilutėje. Abi gatvės būsią sutvarkytos 2018-2019 metais, Lietuvininkų gatvėje, kur stovi šviesoforas, planuojama įrengti žiedinę sankryžą.

Kelias į Minijos kaimą ir estakada
Rengiama 2018-2020 m. kelių asfaltavimo programa. Planuojama išasfaltuoti 1000 km žvyrkelių. Į šią programą patenka ir kelias į Minijos kaimą. Pradėti šį darbą numatyta 2018 m. Galutinis sprendimas bus priimtas šį mėnesį.
Svečias kalbėjo, kad estakados į Rusnę statybos istorija prasidėjo 1973 m., kai buvo parengta pirmoji studija. Daugiau negu per 30 metų susikaupė daug visokiausių „studijų“ ir kitų dokumentų, daug būta svarstymų, posėdžių ir t. t. Vyriausybė apsisprendė, kad estakadą būtina pastatyti 2018 m., kartu sutvarkant ir 5 km ilgio kelio ruožą, nutiesti dviračių taką. Jeigu sutrukdytų potvyniai, paukščių perėjimo metas, dalį darbų būtų galima užbaigti 2019 m. Konkursas paskelbtas, susidomėjimas didelis. Spalio pabaigoje turėtų būti aiškus rangovas, žinoma, jeigu nesutrukdys skundai ir bylinėjimasis. Estakados statytojas turės apsispręsti, kokią estakadą statys, reikalaujama statinio, kuris tarnautų 100 metų.
E. Skrodenis paminėjo, kad estakados statybai minėtos 17,15, 20 milijonų eurų, tačiau šiuo metu jos statybai numatyta 10 mln. Eur, į šią sumą įtraukiant ir kelio sutvarkymą, tako dviratininkams nutiesimą.

Klaipėdos kelią tik palopys
Primintas kelias Klaipėdos link, iki naujojo tilto per Veiviržą. Nuo Dituvos apvažiavimo kelias turėtų siekti Vilkyčius. Meras domėjosi, ar tai bus daroma. Svečias atsakė, kad tai brangus projektas, tad kelias nuo Dituvos iki Šilutės nesulauks didelių investicijų – gali būti tik patvarkoma dabartinė danga.
„Pinigų turime tiek, kiek turime, Lietuva yra tranzitinė šalis, būtina sutvarkyti tai, kas yra valstybės tarsi svarbiausios ašys“, – aiškino svečias, primindamas, kad stambiuose konkursuose pavyksta sutaupyti daug pinigų, kurie irgi tenka keliams.
Vadinasi, nuo Šilutės iki naujojo tilto per Veiviržą galima tikėtis kelio dangos tvarkymo. Meras priminė, kad iš Klaipėdos uosto krovininių automobilių srautas į Kaliningrado sritį vyksta būtent Klaipėdos – Šilutės keliu Pagėgių link.
Savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis priminė, kad būtina transporto kontrolė, nes neleistino svorio krovininiai automobiliai važiuoja ne tam skirtais keliais, jų ypač gausu vakarais, kai transporto kontrolieriai baigia savo darbą. Atsakyta, kad diegiama svėrimo sistema užkirs kelią tokiai savivalei.
Kelias Juknaičiai – Usėnai būsias sutvarkytas jau šiais metais.

Ar šis rankos paspaudimas susitarimo patvirtinimas?

„Pamarys“ paklausė
Pasiteiravome, ar, nepavykus paskelbtiems planams, E. Skrodenis atvyks pristatyti naujų?
Svečias nustebo ir patikino, kad planai sudaromi ne apgauti, o planingai dirbti, tačiau sutiko, kad gali sumažėti keliams numatomas finansavimas, gali strigti įvairūs derinimai.
„Jeigu tokių rimtų priežasčių nebus… Aš nesu tas žmogus, kuris važinėja ir žada…“ – sakė E. Skrodenis, patikinęs, kad preliminarus kitų metų biudžetas jam yra žinomas, pagal tai ir planuojami darbai, atsižvelgiant į jų svarbą, pagal vertinimo kriterijus. Jeigu mažėtų finansavimas, kelių tvarkymo sąrašas trumpėtų.
„Pamarys“ dar klausė, ko tikėtis iš jau viešinamos kelių asfaltavimo, tvarkymo revizijos, mat kalbama, kad pinigai paimti, o padaryta kaip papuolė?
E. Skrodenis atsakė, kad per 20 metų į Lietuvos kelių plėtrą ir remontą investuota 3,7 milijardo eurų, tačiau tebėra 60 proc. blogos būklės kelių. Tad auditas esą ir atsakys, kodėl tie keliai blogi. 87 dokumentai, kurie reglamentuoja kelių tiesimą, yra pasenę. Pernai rengiant konkursus pavykę sutaupyti 105 mln. Eur, prieš ketverius metus – tik 11 mln. Eur. Keičiasi technologijos, medžiagos ir kita. Gali būti ir piktnaudžiavimo. Estakados statybų rangovas taip pat galės taikyti naujas technologijas, pažangius sprendimus. Audito išvados bus patikrinus 33 kelių objektus. Iš to bus sprendžiama, kas gerai padaryta, kas blogai, kaip tvarkytis ateityje, kad keliai būtų puikios kokybės ir ilgai tarnautų.
„Pamarys“ domėjosi, kodėl Jakų žiedas Klaipėdoje nepalengvino įvažiavimo į Šilutės pusę – nuo Palangos tenka ilgai sėlinti palei žiedo šoną, nelengva į žiedą įvažiuoti, čia nuolat susidaro automobilių kamščių, nors pinigų paklota gausybė, palengvinimo – jokio.
E. Skrodenis sutiko, kad pasitaiko ir klaidingų sprendimų kelius planuojant, projektuojant, nes jaunoje valstybėje klaidų pasitaiko visose jos gyvenimo srityse. Žiedas išties pasitarnavo Klaipėdai ir naujoms gyvenvietėms šalia miesto. Šiam žiedui dar reikia plėtros, jis nebaigtas. Kai viskas bus užbaigta, matyt, situacija keisis.

Per metus pakeitė… du kelio ženklus
Meras kalbėjo, kad kai kur verta peržiūrėti kelių ženklus, kad ir greičio ribojimo, dalis ženklų nereikalingi, nes yra bereikšmiai, kelio danga – nauja, greičio apribojimai – seni. Vargais negalais per metus pavyko pakeisti du ženklus.
E. Skrodenis sutiko, kad taip pasitaiko. Esąs atliktas auditas. Yra kelio ženklų, stovinčių nuo sovietmečio laikų. Dalis susidėvėję, tvarkant kelius, dera ir peržiūrėti ženklus, nes yra pavyzdžių, kai konkretus ribojantis eismą ženklas tiko toje vietoje sovietmečiu, o dabar jis – beprasmis. Kitais metais, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, planuojama imtis šių reikalų.

Elektromobiliai
Planuojama įrengti 24 energijos įkrovimo aikšteles kas 50 km magistraliniuose keliuose. Per dvejus metus tam bus pasiruošta. Vargu ar jų į Lietuvą plūstelės akimirksniu. 3-5 metų elektromobilis tampa bevertis, nes brangios baterijos. Kaip bus su jų keitimu, dar neaišku. Rasis ir savivaldžių automobilių.
Anot E. Skrodenio, pažangos nesustabdysi….

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos trispalvei – 100 metų

Lietuvos trispalvė vėliava patvirtinta 1918 m. balandžio 25 d. Tad netrukus minėsime lietuviškos vėliavos 100 metų sukaktį. Vėliava – tai tautos ir valstybės skiriamasis simbolis. (Skelbiama skaitytojų pageidavimu). Iš tolimos praeities Pirmą kartą lietuvių vėliava istoriniuose šaltiniuose minima XIV a. pabaigoje – Vygando Marburgiečio kronikoje rašant apie 1337 m. kryžiuočių kautynes su lietuviais prie Bajerburgo pilies (Veliuona). Tačiau ten nėra nurodyta, kaip ji atrodė. XV a. Jano Dlugošo istorijoje kalbant apie Žalgirio mūšį 1410 m. minima, jog Vytautas atsivedė 40

Ekspertizių daugėja, kertamų medžių Šilutėje mažėja

Balandžio 17 d. Šilutės r. savivaldybėje vėl posėdžiauta dėl Šilutės miesto istorinės dalies – Tilžės ir Lietuvininkų gatvių – kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo. Pilietinio judėjimo „S.O.S. Šilutės medžiai“ trys atstovai su Savivaldybės vadovais, specialistais sutarė: reikia dar vienos medžių ekspertizės… Balandžio 6 d. „Pamarys“ informavo, kad komisija įvertino Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse 905 medžius, ekspertų nuomone, 260 medžių derėtų nupjauti, 218 – išgenėti, 320 medelių pasodinti  vietoj išpjautųjų ir vietoj anksčiau nelikusių. Radosi miestelėnų, o netrukus ir jų bendraminčių Lietuvoje, kurie

Bendrose šaulių ir savanorių pratybose – Lietuvos žvaigždės

Praėjusį šeštadienį iš aplinkinių Šilutės miškų, ypač Vileikių pusėje, girdėjosi automatinių ginklų šūvių serijos. Plačiai nebuvo skelbta, kad savaitgalį vyksta Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybos, kuriose dalyvavo ir šaulių būrys. Tik plakatas Šilutės geležinkelio stoties pastato, kuriame dabar veikia vairavimo mokykla „Šoferiukai“, lange skelbė, kad sekmadienį 15 val. pratybų dalyviai susitiks su jaunaisiais šauliais, kitais šilutiškiais. Šiek tiek lukterėjus sugrįžtančių pratybų dalyvių, vairavimo mokyklos vadovas Simas Knapkis pakvietė visus patogiai įsitaisyti vairuotojų mokymo klasėje. Beje, Simas buvo ir šių KASP

Sveikų ir skanių kepinių – į Saulės akligatvį

„Heydekrug“ kepykla įsikūrusi pastate priešais Šilutės halę, Saulės akligatvyje 3. Duris atvėrusi gruodžio 22 d., greitai populiarėjo ir dabar garsėja geru skoniu ir kokybe. Tortai – rankų darbo ir tik iš natūralių produktų. Kai pavakare užsukome į šią nedidukę jaukią kepinių parduotuvę, jos vitrinos jau buvo tuštokos: šviežiais ir šiltais kepiniais lentynas užpildo iš ryto, o vakarykštės bandelės išparduodamos perpus pigiau. Tikslas – prekiauti ne tik šviežiais, skaniais kepiniais, bet ir sveikesniais. Todėl ir kainos šiek tiek didesnės. Nedidukėje parduotuvėje