Kaip keisis Šilutės krašto keliai?

Penktadienį į Šilutę atvykęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis Savivaldybėje bendravo su rajono vadovais, po pietų surengta spaudos konferencija.

Spaudos konferencija (iš dešinės): Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis, Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.

Kokie pažadai ir naujienos?
Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis informavo, kad šis susitikimas yra planuotas. Pamario kraštą dažnai lanko turistai ir jau reiškia pastabų, kad iš visų pusių į Šilutę vedantys keliai yra prastos būklės. Nuo Šilalės, Pagėgių ir Klaipėdos važiuoti į Šilutę darosi vis sudėtingiau. Norima aiškaus grafiko, kada bus tvarkomi keliai iš Šilutės Žemaičių Naumiesčio, Saugų kryptimis, taip pat aktualu žinoti, kada numatyta išasfaltuoti žvyrkelį nuo Kintų pusės į Minijos kaimą.
„Keliai – vizitinė kortelė svečiui, būtinybė verslininkui, taip pat ir gyventojams“, – sakė meras.
Rūpi ir kelių ženklinimas, nes Savivaldybė sulaukia pastabų dėl abejotino naudingumo kelio ženklų, kurių kai kur nė nereikėtų, galbūt juos galima keisti.

Kelią Naumiesčio link tvarkys
Keliai, anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus Egidijaus Skrodenio, reikalingi beveik visiems ir beveik kasdien. Po 27 nepriklausomybės metų Lietuva turi 60 proc. vis dar blogos būklės valstybinių kelių, nekalbant apie vietinės reikšmės kelius, kuriuos tvarko savivaldybės. Yra 21 tūkst. km valstybinių kelių.
Labai blogos būklės keliu svečias pavadino besidriekiantį nuo Šilutės Žemaičių Naumiesčio link. „Ir pats ką tik važiavau, kelias tikrai labai blogos būklės, nesaugus“, – patvirtino E. Skrodenis, primindamas, kad šis kelias patenka į 2018 metais tvarkytinų sąrašą.
Naujovė: tvarkytinų kelių sąrašas sudaromas, vertinant jų būklę net lazerine įranga, atliekant tyrimus moderniose laboratorijose. Nuo tokio įvertinimo priklauso ir investicijų dydis, ir eilė sąraše. „Kelias nuo Žemaičių Naumiesčio iki Šilutės yra gerokai blogesnis už daugelį kitų. Neabejoju, kad jis kitais metais bus tvarkomų sąraše“, – kalbėjo E. Skrodenis. Kitais metais ketinama remontuoti 400 km. kelių. Lietuvoje turime 14 tūkst. km asfaltuotų kelių. Tačiau svečias neslėpė, kad lėšos priklausys nuo kitų metų biudžeto.
Kiti projektai – Ramučių ir Lietuvininkų gatvės Šilutėje. Abi gatvės būsią sutvarkytos 2018-2019 metais, Lietuvininkų gatvėje, kur stovi šviesoforas, planuojama įrengti žiedinę sankryžą.

Kelias į Minijos kaimą ir estakada
Rengiama 2018-2020 m. kelių asfaltavimo programa. Planuojama išasfaltuoti 1000 km žvyrkelių. Į šią programą patenka ir kelias į Minijos kaimą. Pradėti šį darbą numatyta 2018 m. Galutinis sprendimas bus priimtas šį mėnesį.
Svečias kalbėjo, kad estakados į Rusnę statybos istorija prasidėjo 1973 m., kai buvo parengta pirmoji studija. Daugiau negu per 30 metų susikaupė daug visokiausių „studijų“ ir kitų dokumentų, daug būta svarstymų, posėdžių ir t. t. Vyriausybė apsisprendė, kad estakadą būtina pastatyti 2018 m., kartu sutvarkant ir 5 km ilgio kelio ruožą, nutiesti dviračių taką. Jeigu sutrukdytų potvyniai, paukščių perėjimo metas, dalį darbų būtų galima užbaigti 2019 m. Konkursas paskelbtas, susidomėjimas didelis. Spalio pabaigoje turėtų būti aiškus rangovas, žinoma, jeigu nesutrukdys skundai ir bylinėjimasis. Estakados statytojas turės apsispręsti, kokią estakadą statys, reikalaujama statinio, kuris tarnautų 100 metų.
E. Skrodenis paminėjo, kad estakados statybai minėtos 17,15, 20 milijonų eurų, tačiau šiuo metu jos statybai numatyta 10 mln. Eur, į šią sumą įtraukiant ir kelio sutvarkymą, tako dviratininkams nutiesimą.

Klaipėdos kelią tik palopys
Primintas kelias Klaipėdos link, iki naujojo tilto per Veiviržą. Nuo Dituvos apvažiavimo kelias turėtų siekti Vilkyčius. Meras domėjosi, ar tai bus daroma. Svečias atsakė, kad tai brangus projektas, tad kelias nuo Dituvos iki Šilutės nesulauks didelių investicijų – gali būti tik patvarkoma dabartinė danga.
„Pinigų turime tiek, kiek turime, Lietuva yra tranzitinė šalis, būtina sutvarkyti tai, kas yra valstybės tarsi svarbiausios ašys“, – aiškino svečias, primindamas, kad stambiuose konkursuose pavyksta sutaupyti daug pinigų, kurie irgi tenka keliams.
Vadinasi, nuo Šilutės iki naujojo tilto per Veiviržą galima tikėtis kelio dangos tvarkymo. Meras priminė, kad iš Klaipėdos uosto krovininių automobilių srautas į Kaliningrado sritį vyksta būtent Klaipėdos – Šilutės keliu Pagėgių link.
Savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis priminė, kad būtina transporto kontrolė, nes neleistino svorio krovininiai automobiliai važiuoja ne tam skirtais keliais, jų ypač gausu vakarais, kai transporto kontrolieriai baigia savo darbą. Atsakyta, kad diegiama svėrimo sistema užkirs kelią tokiai savivalei.
Kelias Juknaičiai – Usėnai būsias sutvarkytas jau šiais metais.

Ar šis rankos paspaudimas susitarimo patvirtinimas?

„Pamarys“ paklausė
Pasiteiravome, ar, nepavykus paskelbtiems planams, E. Skrodenis atvyks pristatyti naujų?
Svečias nustebo ir patikino, kad planai sudaromi ne apgauti, o planingai dirbti, tačiau sutiko, kad gali sumažėti keliams numatomas finansavimas, gali strigti įvairūs derinimai.
„Jeigu tokių rimtų priežasčių nebus… Aš nesu tas žmogus, kuris važinėja ir žada…“ – sakė E. Skrodenis, patikinęs, kad preliminarus kitų metų biudžetas jam yra žinomas, pagal tai ir planuojami darbai, atsižvelgiant į jų svarbą, pagal vertinimo kriterijus. Jeigu mažėtų finansavimas, kelių tvarkymo sąrašas trumpėtų.
„Pamarys“ dar klausė, ko tikėtis iš jau viešinamos kelių asfaltavimo, tvarkymo revizijos, mat kalbama, kad pinigai paimti, o padaryta kaip papuolė?
E. Skrodenis atsakė, kad per 20 metų į Lietuvos kelių plėtrą ir remontą investuota 3,7 milijardo eurų, tačiau tebėra 60 proc. blogos būklės kelių. Tad auditas esą ir atsakys, kodėl tie keliai blogi. 87 dokumentai, kurie reglamentuoja kelių tiesimą, yra pasenę. Pernai rengiant konkursus pavykę sutaupyti 105 mln. Eur, prieš ketverius metus – tik 11 mln. Eur. Keičiasi technologijos, medžiagos ir kita. Gali būti ir piktnaudžiavimo. Estakados statybų rangovas taip pat galės taikyti naujas technologijas, pažangius sprendimus. Audito išvados bus patikrinus 33 kelių objektus. Iš to bus sprendžiama, kas gerai padaryta, kas blogai, kaip tvarkytis ateityje, kad keliai būtų puikios kokybės ir ilgai tarnautų.
„Pamarys“ domėjosi, kodėl Jakų žiedas Klaipėdoje nepalengvino įvažiavimo į Šilutės pusę – nuo Palangos tenka ilgai sėlinti palei žiedo šoną, nelengva į žiedą įvažiuoti, čia nuolat susidaro automobilių kamščių, nors pinigų paklota gausybė, palengvinimo – jokio.
E. Skrodenis sutiko, kad pasitaiko ir klaidingų sprendimų kelius planuojant, projektuojant, nes jaunoje valstybėje klaidų pasitaiko visose jos gyvenimo srityse. Žiedas išties pasitarnavo Klaipėdai ir naujoms gyvenvietėms šalia miesto. Šiam žiedui dar reikia plėtros, jis nebaigtas. Kai viskas bus užbaigta, matyt, situacija keisis.

Per metus pakeitė… du kelio ženklus
Meras kalbėjo, kad kai kur verta peržiūrėti kelių ženklus, kad ir greičio ribojimo, dalis ženklų nereikalingi, nes yra bereikšmiai, kelio danga – nauja, greičio apribojimai – seni. Vargais negalais per metus pavyko pakeisti du ženklus.
E. Skrodenis sutiko, kad taip pasitaiko. Esąs atliktas auditas. Yra kelio ženklų, stovinčių nuo sovietmečio laikų. Dalis susidėvėję, tvarkant kelius, dera ir peržiūrėti ženklus, nes yra pavyzdžių, kai konkretus ribojantis eismą ženklas tiko toje vietoje sovietmečiu, o dabar jis – beprasmis. Kitais metais, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, planuojama imtis šių reikalų.

Elektromobiliai
Planuojama įrengti 24 energijos įkrovimo aikšteles kas 50 km magistraliniuose keliuose. Per dvejus metus tam bus pasiruošta. Vargu ar jų į Lietuvą plūstelės akimirksniu. 3-5 metų elektromobilis tampa bevertis, nes brangios baterijos. Kaip bus su jų keitimu, dar neaišku. Rasis ir savivaldžių automobilių.
Anot E. Skrodenio, pažangos nesustabdysi….

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Šilutės balduose“ taikoma nauja pažangi atlygio už darbą sistema

Nuo spalio 1 dienos AB „Šilutės baldai“ įdiegė naują, pažangią keturių pareigybių sistemą. Ją pritaikius, darbuotojams tapo paprasčiau gauti ne tik didesnį darbo užmokestį, bet ir siekti karjeros galimybių. Atsisakius iki tol veikusio įprasto darbuotojų skirstymo pagal 7 kategorijas, anot vadovybės, specialistų vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau kaip 10 proc. Didesni atlyginimai Antradienį AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė kartu su SBA koncerno viešųjų ryšių vadove Virgija Dunauskiene vietos žiniasklaidos atstovus supažindino su nauja atlygio sistema, darbuotojų galimybėmis siekti karjeros,

Anglija pasitiko saulėtu oru

Šiandien reta šilutiškių šeima nėra išlydėjusi savo vaikų ar bent artimųjų į Angliją: kas dirbti, kas mokytis, o kai kurių artimieji ūkanotajame Albione jau suleidę šaknis – turi savo namus. Ir mes vykome aplankyti savųjų vaikų ir anūkų. Kelionė Smagu, kad galėjome skristi iš Palangos oro uosto – nebereikia belstis per visą Lietuvą. Skrydis į Stanstedo oro uostą buvo sėkmingas –tiksliai pagal grafiką pakilome ir po poros valandų nusileidome. Nelijo, švietė saulė, buvo šilta. Mūsų kelionės tikslas buvo Svindonas –

Populiariausi verslai – kirpyklos ir grožio salonai

Šilutės rajono savivaldybės taryba lapkričio mėnesį svarstys sprendimo projektą dėl veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, jų mokesčio dydžių ir mokesčio lengvatų. Iš parengto sprendimo projekto matyti, kad daugelis verslo liudijimų brangs, o populiariausi verslai yra kirpyklos, kosmetikos salonai ir soliariumai. Tvarka Savivaldybių tarybos nustato fiksuotus pajamų mokesčio dydžius veiklai, kuria galima verstis vien įsigijus verslo liudijimą. Nuo sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 400 Eur, tačiau tai neturi įtakos nustatant kitų metų minimalų fiksuotą metinį

Lietuvos paštas pradėjo skaičiuoti 100-uosius savo gyvavimo metus

Praėjus 9 mėnesiams po Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, 1918 m. lapkričio 16 d. tuomečio susisiekimo ministro Martyno Yčo įsakymu Vilniuje buvo įsteigta Pašto valdyba. Ši diena laikoma Lietuvos pašto įkūrimo data. Pirmuoju Pašto valdybos viršininku buvo paskirtas inžinierius Benediktas Domaševičius. Pašto pradžia Šilutėje Šilutėje Lietuvos pašto padalinys atsirado vėliau. Apie tai galima sužinoti iš Zbignevo Steponavičiaus per tris dešimtmečius parengtos knygos „Šilutės paštas“. Klaipėdos krašte Lietuvos paštas veiklą pradėjo šį kraštą prijungus prie Lietuvos. Z. Steponavičius rašo: „1923 m. gegužės