Kaip keisis Šilutės krašto keliai?

Penktadienį į Šilutę atvykęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis Savivaldybėje bendravo su rajono vadovais, po pietų surengta spaudos konferencija.

Spaudos konferencija (iš dešinės): Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis, Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.

Kokie pažadai ir naujienos?
Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis informavo, kad šis susitikimas yra planuotas. Pamario kraštą dažnai lanko turistai ir jau reiškia pastabų, kad iš visų pusių į Šilutę vedantys keliai yra prastos būklės. Nuo Šilalės, Pagėgių ir Klaipėdos važiuoti į Šilutę darosi vis sudėtingiau. Norima aiškaus grafiko, kada bus tvarkomi keliai iš Šilutės Žemaičių Naumiesčio, Saugų kryptimis, taip pat aktualu žinoti, kada numatyta išasfaltuoti žvyrkelį nuo Kintų pusės į Minijos kaimą.
„Keliai – vizitinė kortelė svečiui, būtinybė verslininkui, taip pat ir gyventojams“, – sakė meras.
Rūpi ir kelių ženklinimas, nes Savivaldybė sulaukia pastabų dėl abejotino naudingumo kelio ženklų, kurių kai kur nė nereikėtų, galbūt juos galima keisti.

Kelią Naumiesčio link tvarkys
Keliai, anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus Egidijaus Skrodenio, reikalingi beveik visiems ir beveik kasdien. Po 27 nepriklausomybės metų Lietuva turi 60 proc. vis dar blogos būklės valstybinių kelių, nekalbant apie vietinės reikšmės kelius, kuriuos tvarko savivaldybės. Yra 21 tūkst. km valstybinių kelių.
Labai blogos būklės keliu svečias pavadino besidriekiantį nuo Šilutės Žemaičių Naumiesčio link. „Ir pats ką tik važiavau, kelias tikrai labai blogos būklės, nesaugus“, – patvirtino E. Skrodenis, primindamas, kad šis kelias patenka į 2018 metais tvarkytinų sąrašą.
Naujovė: tvarkytinų kelių sąrašas sudaromas, vertinant jų būklę net lazerine įranga, atliekant tyrimus moderniose laboratorijose. Nuo tokio įvertinimo priklauso ir investicijų dydis, ir eilė sąraše. „Kelias nuo Žemaičių Naumiesčio iki Šilutės yra gerokai blogesnis už daugelį kitų. Neabejoju, kad jis kitais metais bus tvarkomų sąraše“, – kalbėjo E. Skrodenis. Kitais metais ketinama remontuoti 400 km. kelių. Lietuvoje turime 14 tūkst. km asfaltuotų kelių. Tačiau svečias neslėpė, kad lėšos priklausys nuo kitų metų biudžeto.
Kiti projektai – Ramučių ir Lietuvininkų gatvės Šilutėje. Abi gatvės būsią sutvarkytos 2018-2019 metais, Lietuvininkų gatvėje, kur stovi šviesoforas, planuojama įrengti žiedinę sankryžą.

Kelias į Minijos kaimą ir estakada
Rengiama 2018-2020 m. kelių asfaltavimo programa. Planuojama išasfaltuoti 1000 km žvyrkelių. Į šią programą patenka ir kelias į Minijos kaimą. Pradėti šį darbą numatyta 2018 m. Galutinis sprendimas bus priimtas šį mėnesį.
Svečias kalbėjo, kad estakados į Rusnę statybos istorija prasidėjo 1973 m., kai buvo parengta pirmoji studija. Daugiau negu per 30 metų susikaupė daug visokiausių „studijų“ ir kitų dokumentų, daug būta svarstymų, posėdžių ir t. t. Vyriausybė apsisprendė, kad estakadą būtina pastatyti 2018 m., kartu sutvarkant ir 5 km ilgio kelio ruožą, nutiesti dviračių taką. Jeigu sutrukdytų potvyniai, paukščių perėjimo metas, dalį darbų būtų galima užbaigti 2019 m. Konkursas paskelbtas, susidomėjimas didelis. Spalio pabaigoje turėtų būti aiškus rangovas, žinoma, jeigu nesutrukdys skundai ir bylinėjimasis. Estakados statytojas turės apsispręsti, kokią estakadą statys, reikalaujama statinio, kuris tarnautų 100 metų.
E. Skrodenis paminėjo, kad estakados statybai minėtos 17,15, 20 milijonų eurų, tačiau šiuo metu jos statybai numatyta 10 mln. Eur, į šią sumą įtraukiant ir kelio sutvarkymą, tako dviratininkams nutiesimą.

Klaipėdos kelią tik palopys
Primintas kelias Klaipėdos link, iki naujojo tilto per Veiviržą. Nuo Dituvos apvažiavimo kelias turėtų siekti Vilkyčius. Meras domėjosi, ar tai bus daroma. Svečias atsakė, kad tai brangus projektas, tad kelias nuo Dituvos iki Šilutės nesulauks didelių investicijų – gali būti tik patvarkoma dabartinė danga.
„Pinigų turime tiek, kiek turime, Lietuva yra tranzitinė šalis, būtina sutvarkyti tai, kas yra valstybės tarsi svarbiausios ašys“, – aiškino svečias, primindamas, kad stambiuose konkursuose pavyksta sutaupyti daug pinigų, kurie irgi tenka keliams.
Vadinasi, nuo Šilutės iki naujojo tilto per Veiviržą galima tikėtis kelio dangos tvarkymo. Meras priminė, kad iš Klaipėdos uosto krovininių automobilių srautas į Kaliningrado sritį vyksta būtent Klaipėdos – Šilutės keliu Pagėgių link.
Savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis priminė, kad būtina transporto kontrolė, nes neleistino svorio krovininiai automobiliai važiuoja ne tam skirtais keliais, jų ypač gausu vakarais, kai transporto kontrolieriai baigia savo darbą. Atsakyta, kad diegiama svėrimo sistema užkirs kelią tokiai savivalei.
Kelias Juknaičiai – Usėnai būsias sutvarkytas jau šiais metais.

Ar šis rankos paspaudimas susitarimo patvirtinimas?

„Pamarys“ paklausė
Pasiteiravome, ar, nepavykus paskelbtiems planams, E. Skrodenis atvyks pristatyti naujų?
Svečias nustebo ir patikino, kad planai sudaromi ne apgauti, o planingai dirbti, tačiau sutiko, kad gali sumažėti keliams numatomas finansavimas, gali strigti įvairūs derinimai.
„Jeigu tokių rimtų priežasčių nebus… Aš nesu tas žmogus, kuris važinėja ir žada…“ – sakė E. Skrodenis, patikinęs, kad preliminarus kitų metų biudžetas jam yra žinomas, pagal tai ir planuojami darbai, atsižvelgiant į jų svarbą, pagal vertinimo kriterijus. Jeigu mažėtų finansavimas, kelių tvarkymo sąrašas trumpėtų.
„Pamarys“ dar klausė, ko tikėtis iš jau viešinamos kelių asfaltavimo, tvarkymo revizijos, mat kalbama, kad pinigai paimti, o padaryta kaip papuolė?
E. Skrodenis atsakė, kad per 20 metų į Lietuvos kelių plėtrą ir remontą investuota 3,7 milijardo eurų, tačiau tebėra 60 proc. blogos būklės kelių. Tad auditas esą ir atsakys, kodėl tie keliai blogi. 87 dokumentai, kurie reglamentuoja kelių tiesimą, yra pasenę. Pernai rengiant konkursus pavykę sutaupyti 105 mln. Eur, prieš ketverius metus – tik 11 mln. Eur. Keičiasi technologijos, medžiagos ir kita. Gali būti ir piktnaudžiavimo. Estakados statybų rangovas taip pat galės taikyti naujas technologijas, pažangius sprendimus. Audito išvados bus patikrinus 33 kelių objektus. Iš to bus sprendžiama, kas gerai padaryta, kas blogai, kaip tvarkytis ateityje, kad keliai būtų puikios kokybės ir ilgai tarnautų.
„Pamarys“ domėjosi, kodėl Jakų žiedas Klaipėdoje nepalengvino įvažiavimo į Šilutės pusę – nuo Palangos tenka ilgai sėlinti palei žiedo šoną, nelengva į žiedą įvažiuoti, čia nuolat susidaro automobilių kamščių, nors pinigų paklota gausybė, palengvinimo – jokio.
E. Skrodenis sutiko, kad pasitaiko ir klaidingų sprendimų kelius planuojant, projektuojant, nes jaunoje valstybėje klaidų pasitaiko visose jos gyvenimo srityse. Žiedas išties pasitarnavo Klaipėdai ir naujoms gyvenvietėms šalia miesto. Šiam žiedui dar reikia plėtros, jis nebaigtas. Kai viskas bus užbaigta, matyt, situacija keisis.

Per metus pakeitė… du kelio ženklus
Meras kalbėjo, kad kai kur verta peržiūrėti kelių ženklus, kad ir greičio ribojimo, dalis ženklų nereikalingi, nes yra bereikšmiai, kelio danga – nauja, greičio apribojimai – seni. Vargais negalais per metus pavyko pakeisti du ženklus.
E. Skrodenis sutiko, kad taip pasitaiko. Esąs atliktas auditas. Yra kelio ženklų, stovinčių nuo sovietmečio laikų. Dalis susidėvėję, tvarkant kelius, dera ir peržiūrėti ženklus, nes yra pavyzdžių, kai konkretus ribojantis eismą ženklas tiko toje vietoje sovietmečiu, o dabar jis – beprasmis. Kitais metais, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, planuojama imtis šių reikalų.

Elektromobiliai
Planuojama įrengti 24 energijos įkrovimo aikšteles kas 50 km magistraliniuose keliuose. Per dvejus metus tam bus pasiruošta. Vargu ar jų į Lietuvą plūstelės akimirksniu. 3-5 metų elektromobilis tampa bevertis, nes brangios baterijos. Kaip bus su jų keitimu, dar neaišku. Rasis ir savivaldžių automobilių.
Anot E. Skrodenio, pažangos nesustabdysi….

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.