Kaip karštą dieną tinkamai laikyti maisto produktus?

Atėjus karščiams labai svarbu tinkamai laikyti maisto produktus. Juk kartu su vasariška šiluma išauga ir apsinuodijimų maistu rizika. Kad to išvengtume, Aldona Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ kokybės ekspertė, dalijasi patarimais, kaip termometro stulpeliui kylant į viršų tinkamai laikyti maistą, kokie produktai kelia daugiausia rizikos ir kokių klaidų geriau nedaryti.

„Oro temperatūrai šylant maisto produktai ima greičiau gesti, o ypač tie, kurie yra netinkamai laikomi. Dėl gana aukštos temperatūros ir ultravioletinių spindulių poveikio šviežias maistas itin greitai genda, todėl jį būtina laikyti tik šaldytuve. Be to, karštymečiu Lietuvoje dažniausiai padidėja santykinė oro drėgmė, o tokios sąlygos palankesnės mikroorganizmams, įvairių ligų sukėlėjams, pelėsiui, puvimo bakterijoms daugintis“, – teigia A. Čepulis.

Kokius produktus reikėtų vartoti atsargiai?

Anot kokybės ekspertės, norint maistą išlaikyti šviežią ir tinkamą valgyti, itin svarbios jo laikymo sąlygos, ypač kalbant apie mėsą, žuvį, pieno produktus ir iš jų pagamintus patiekalus, nes juose bakterijos dauginasi labai sparčiai.

Pasak A. Čepulio, sugedusius produktus reikia laiku atpažinti ir išmesti. Pirmas ženklas, kad produktas nebėra tinkamas naudoti – kvapas. Sugedęs maistas, ypač mėsa, žuvis, kiaušiniai, ima skleisti nemalonų dvoką. Vis dėlto, net jeigu produktas neskleidžia nemalonaus kvapo, bet jį ragaujant jaučiamas neįprastas skonis, tai taip pat yra ženklas, kad geriau tokio maisto nevalgyti.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį, ar ant produkto nėra pelėsio. Pasak A. Čepulis, klaidinga manyti, kad pakanka pašalinti vien pelėsio pažeistą vietą. Iš tiesų kai jau matomas pelėsis, visame produkte vyksta sveikatai pavojingų medžiagų gamyba. Vis dėlto, jeigu pelėsis pažeidė vieną vaisių ar daržovę pakuotėje, pavyzdžiui, vieną vynuogę iš kekės, visos pakuotės ar kekės išmesti nereikia, pakanka išrinkti sugedusius vaisius ar uogas.

A. Čepulis dalijasi ir keliais patarimais, kaip išaiškinti, ar tam tikri produktai tinkami vartoti ir kaip tinkamai juos laikyti:

Mėsa ir jos produktai. Šviežių mėsos produktų kambario temperatūroje laikyti nereikėtų. Tokius gaminius geriausia saugoti šaldytuve. Virta mėsa ilgiau išsilaiko sausa, todėl ją reikia ištraukti iš puodo, kuriame virė, ir perdėti į kitą indą. Keptos mėsos galiojimo laiką ilgina riebalai, tik svarbu, kad jie nebūtų vandeningi. Tuo tarpu dešrų, lašinių, kumpelių ir kitų mėsos gaminių kokybę ilgiau išlaikysite, jei susuksite juos į maistinį pergamentinį popierių. Jis sugeria drėgmę ir leidžia laisvai cirkuliuoti orui, todėl ilgiau išliks nepakitęs produktų kvapas ir skonis, neįsimes pelėsis.

Žuvis ir jūros gėrybės. Ar žuvis yra šviežia, parodo jos išvaizda. Jei žuvies akys drumzlinos, žiaunos rudos, neelastingas paviršius, kuris, stipriai paspaustas, įdumba, tokia žuvis nėra šviežia. Jei žuvis yra būdingo savo rūšiai kvapo, nejuntama net silpno gedimo kvapo, ji gali būti naudojama maistui gaminti. Jei žiaunos žalios ir gleivėtos, bent šiek tiek juntamas sugedusios žuvies kvapas, tokia žuvis nebetinkama vartoti. Jei žalia žuvis parduodama išdarinėta, be galvos ir vidurių, pirmieji jos gedimo požymiai – pakitęs kvapas, minkšta tekstūra.

Anot ekspertės, šviežią žuvį šaldytuve reikėtų laikyti sandariame inde arba suvyniotą į foliją ne aukštesnėje kaip +5ºC temperatūroje ir ne ilgiau kaip 2–3 dienas. Tuo tarpu vertinant jūros gėrybes, pirmiausia reikėtų dėmesį atkreipti į kvapą. Šviežios jūrų gėrybės nors ir silpnai, bet maloniai kvepia jūra. Kaip sako ekspertė, saugiausia vartoti jūrų gėrybes, atšildytas šaldytuve, taip išsaugoma geriausia jų kokybė. Prieš ruošiant, jas reikėtų nuplauti, nors jos ir bus termiškai apdorojamos. Atšildytas krevetes termiškai neapdorotas galima valgyti tik tokiu atveju, jei jos buvo virtos prieš užšaldymą.

Pienas. Parduotuvėse parduodamas pienas yra pasterizuotas arba sterilizuotas, o tai reiškia, kad jame nėra bakterijų. Tačiau net ir toks pienas turi būti laikomas šaldytuve ne ilgiau kaip iki nurodytos galiojimo datos, o atidarius pakuotę – ne ilgiau kaip 24 valandas. Tačiau jeigu šviežio pieno įsigijote turguje, saugiausia jį pavirinti, palaukti, kol atvės, supilti į stiklinį indą, sandariai uždaryti ir laikyti šaldytuve. 

Kiaušiniai. Tai – vienas tų produktų, be kurių retai praeina diena, todėl labai svarbu juos vartoti kuo šviežesnius. Ar kiaušinis šviežias, galima išaiškinti namuose atlikus keletą paprastų triukų. Jeigu įleisti į šaltą vandenį kiaušiniai nusėda ant dugno, vadinasi, jie yra švieži. Jei šiek tiek pakyla nuo jo – ne pirmo šviežumo. Tačiau jei kiaušiniai plūduriuoja paviršiuje – jų vartoti negalima.

Dar vienas populiarus būdas išsiaiškinti, ar kiaušiniai dar tinkami vartoti – pakratyti žalią kiaušinį. Jeigu jis kliuksi, jau yra nebetinkamas vartoti. Anot ekspertės, tam, kad kiaušiniai būti tinkami vartoti, svarbu jų laikymo temperatūra: jie turi būti laikomi ir transportuojami ne žemesnėje kaip 5 °C ir ne aukštesnėje kaip 20 °C temperatūroje.

Uogos, daržovės, grybai. Šviežios daržovės, uogos, kai kurie vaisiai, taip pat atidarytos uogienių, konservuotų daržovių pakuotės, padažai turi būti laikomi šaldytuve. Valytas daržoves šaldytuve galima laikyti 2–3 dienas. Daržovių konservus būtina atidaryti tik prieš pat vartojimą, o likutį perdėti į sandarų stiklinį, molinį ar emaliuotą, bet jokiu būdu ne metalinį indą. Švieži krapai, petražolės, salotos, svogūnų laiškai, kiti žalumynai ilgiau nesuvys suvynioti į drėgną medžiagos skiautę ar popierinę servetėlę. O, pavyzdžiui, šviežių grybų patiekalai šaldytuve gali būti laikomi ne ilgiau kaip parą.

Vaida Budrienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Dėmesio centre – mirtingumas, o ne ekonomika

Liepą Šilutės rajone sulaukta 40 naujagimių, mirė 63 žmonės, sutuokta 60 porų, iširo 11 šeimų. Tokią informaciją paskelbė Savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris. Jo duomenimis, šiemet per 7 mėnesius rajone sulaukta 208 naujagimių, mirė 443 žmonės, sutuokta 141 pora, buvo 81 ištuoka. Iširus 81 šeimai, su motinomis gyventi liko 78 vaikai, nė vieno – su tėvu. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos rezultatai yra geri, tačiau mažas gimstamumas ir didelis gyventojų mirštamumas jau kelia rūpesčių: per pirmąjį pusmetį

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamos saugaus eismo stotelės pradeda kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius. Š. m. rugpjūčio 2 – rugsėjo 3 dienomis Lietuvos miestuose ir miesteliuose veiks 102 saugaus eismo stotelės, kuriose Kelių direkcijos saugaus eismo specialistai konsultuos lankytojus saugaus eismo temomis. Didžiausias dėmesys bus skirtas labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems, dviračių, paprastų ir elektrinių paspirtukų vairuotojams. Žinoma, kad atsakymus į juos dominančius klausimus išgirs ir kitų transporto priemonių vairuotojai, keleiviai. Rugpjūčio 9 d. nuo 10

Nuo rugpjūčio 2 d. parvykusiems iš Italijos ir Prancūzijos reikės izoliuotis

COVID-19 paveiktų šalių sąraše Italijai ir Prancūzijai atsidūrus raudonoje zonoje, nuo pirmadienio iš jų atvykstantys asmenys, nepaskiepyti nuo COVID-19 ligos ir nesirgę šia liga per paskutinį pusmetį, turės prieš kelionę atlikti tyrimą ir atvykus į Lietuvą izoliuotis. Nauji reikalavimai atvykstantiems iš Austrijos, Estijos, Islandijos, Norvegijos ir Taso salos – vykstantiems iš šių šalių reikės išsitirti prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą, nes šios šalys pateko į geltoną zoną. Žalios zonos valstybių sąrašą, iš kur atvykstant reikalaujama atsivežti neigiamą COVID-19

Taip pat skaitykite