Kaip karas paveikė Lietuvos prekybą maisto produktais

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo beveik 30 proc. Tokį padidėjimą daugiausia lėmė išaugusios eksportuojamų žemės ūkio ir maisto produktų kainos. Į Ukrainą išvežamos produkcijos vertė sumažėjo per pusę, o į Rusiją ir Baltarusiją padidėjo 10,4 ir 13,5 proc.

Išankstiniais Muitinės departamento duomenimis, į įvairias šalis žemės ūkio ir maisto produktų nuo karo Ukrainoje pradžios eksportuota už 568,8 mln. Eur. Į Lietuvą importuota produkcijos už 272,2 mln. Eur.

„Tad eksportuojame daugiau nei importuojame – ši tendencija stebima jau nuo 2004 m. Daugelio žemės ūkio ir maisto produktų Lietuvoje pagaminama daugiau nei suvartojama vidaus reikmėms. Pavyzdžiui, 2020 m. apsirūpinimas grūdais ir jų produktais siekė 401 proc., jautiena ir veršiena – 295 proc., paukštiena – 108 proc., pienu ir jo produktais – 145 proc., kiaušiniais – 114 proc.“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Maisto produktai reikalingi

Pasak ministerijos specialisto, karo Ukrainoje metu augantis Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas parodo, kad, nepaisant geopolitinės įtampos, mūsų šalies produktų paklausa užsienio rinkose nesumažėjo.

Didžiausia eksporto vertė teko javams, jų išvežta už 82 mln. Eur. Kiek mažiau išvežta žuvų, vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių – jų Lietuva eksportavo už daugiau kaip 71 mln. Eur.

Tabako ir perdirbtų jo pakaitalų eksporto vertė siekė beveik 49 mln. Eur. Pieno ir jo produktų, paukščių kiaušinių bei natūralaus medaus išvežta už 44,6 mln. Eur, už beveik tiek pat eksportuota ir paruoštų pašarų gyvūnams.

Žemės ūkio ministerijos specialistų atlikta analizė atskleidžia, kad minėtu laikotarpiu Lietuva daugiau importavo nei eksportavo šių produktų grupių: gyvų gyvūnų; žuvų, vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių; valgomųjų vaisių ir riešutų; citrusų vaisių arba melionų žievelių ir luobų; gyvūninių arba augalinių riebalų ir vaško; kitų gyvūninės kilmės produktų; augalinių pynimo medžiagų ir kitų augalinių produktų.

Prekyba su Ukraina, Rusija ir Baltarusija

Į Ukrainą nuo vasario 24 d. iki gegužės 1 d. išvežta produktų už 22,6 mln. (4 proc. viso eksporto), importuota už 24,4 mln. (8,9 proc. viso importo).

Pastarosiomis savaitėmis prekyba žemės ūkio ir maisto produktais su Ukraina šiek tiek augo. Iš Lietuvos į Ukrainą daugiausia eksportuojama žuvies ir jos produktų, tačiau, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir jų išvežta 61 proc. mažiau.

Iš Ukrainos į Lietuvą daugiausia importuota nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, jų importas padidėjo pustrečio karto.

Į Rusiją ir Baltarusiją eksportuota daugiau maisto produktų, nei importuota. Eksporto į Rusiją vertė siekė 115,7 mln. Eur (20,3 proc.),  o importuota beveik dvigubai mažiau – už 59,8 mln. Eur (22 proc.).

Į Rusiją nebevežami lietuviški javai, mėsa ir jos subproduktai, pienas ir jo produktai, daržovės, vaisiai ir kiti gaminiai. Į šią šalį daugiausia eksportuojama nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto – ši produktų dalis sudaro daugiau kaip pusę išvežamos produkcijos. Nuo karo pradžios ji sumažėjo beveik dešimtadaliu.

Į Baltarusiją eksportuota produktų už 52,1 mln. Eur (9,2 proc. viso eksporto), o importuota už 38,6 mln. Eur (14,2 proc. viso importo). Į šią šalį Lietuva eksportuoja dar mažiau produktų nei į Rusiją.

Daugiausia į šią šalį eksportuojama žuvies produktų, jų eksportas per metus padidėjo 46,3 proc. Nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iš Baltarusijos daugiausiai importuota maistinių riebalų ir aliejaus, per metus jų importas padidėjo net 672,6 proc.

Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite