Kaip karas paveikė Lietuvos prekybą maisto produktais

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo beveik 30 proc. Tokį padidėjimą daugiausia lėmė išaugusios eksportuojamų žemės ūkio ir maisto produktų kainos. Į Ukrainą išvežamos produkcijos vertė sumažėjo per pusę, o į Rusiją ir Baltarusiją padidėjo 10,4 ir 13,5 proc.

Išankstiniais Muitinės departamento duomenimis, į įvairias šalis žemės ūkio ir maisto produktų nuo karo Ukrainoje pradžios eksportuota už 568,8 mln. Eur. Į Lietuvą importuota produkcijos už 272,2 mln. Eur.

„Tad eksportuojame daugiau nei importuojame – ši tendencija stebima jau nuo 2004 m. Daugelio žemės ūkio ir maisto produktų Lietuvoje pagaminama daugiau nei suvartojama vidaus reikmėms. Pavyzdžiui, 2020 m. apsirūpinimas grūdais ir jų produktais siekė 401 proc., jautiena ir veršiena – 295 proc., paukštiena – 108 proc., pienu ir jo produktais – 145 proc., kiaušiniais – 114 proc.“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Maisto produktai reikalingi

Pasak ministerijos specialisto, karo Ukrainoje metu augantis Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas parodo, kad, nepaisant geopolitinės įtampos, mūsų šalies produktų paklausa užsienio rinkose nesumažėjo.

Didžiausia eksporto vertė teko javams, jų išvežta už 82 mln. Eur. Kiek mažiau išvežta žuvų, vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių – jų Lietuva eksportavo už daugiau kaip 71 mln. Eur.

Tabako ir perdirbtų jo pakaitalų eksporto vertė siekė beveik 49 mln. Eur. Pieno ir jo produktų, paukščių kiaušinių bei natūralaus medaus išvežta už 44,6 mln. Eur, už beveik tiek pat eksportuota ir paruoštų pašarų gyvūnams.

Žemės ūkio ministerijos specialistų atlikta analizė atskleidžia, kad minėtu laikotarpiu Lietuva daugiau importavo nei eksportavo šių produktų grupių: gyvų gyvūnų; žuvų, vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių; valgomųjų vaisių ir riešutų; citrusų vaisių arba melionų žievelių ir luobų; gyvūninių arba augalinių riebalų ir vaško; kitų gyvūninės kilmės produktų; augalinių pynimo medžiagų ir kitų augalinių produktų.

Prekyba su Ukraina, Rusija ir Baltarusija

Į Ukrainą nuo vasario 24 d. iki gegužės 1 d. išvežta produktų už 22,6 mln. (4 proc. viso eksporto), importuota už 24,4 mln. (8,9 proc. viso importo).

Pastarosiomis savaitėmis prekyba žemės ūkio ir maisto produktais su Ukraina šiek tiek augo. Iš Lietuvos į Ukrainą daugiausia eksportuojama žuvies ir jos produktų, tačiau, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir jų išvežta 61 proc. mažiau.

Iš Ukrainos į Lietuvą daugiausia importuota nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, jų importas padidėjo pustrečio karto.

Į Rusiją ir Baltarusiją eksportuota daugiau maisto produktų, nei importuota. Eksporto į Rusiją vertė siekė 115,7 mln. Eur (20,3 proc.),  o importuota beveik dvigubai mažiau – už 59,8 mln. Eur (22 proc.).

Į Rusiją nebevežami lietuviški javai, mėsa ir jos subproduktai, pienas ir jo produktai, daržovės, vaisiai ir kiti gaminiai. Į šią šalį daugiausia eksportuojama nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto – ši produktų dalis sudaro daugiau kaip pusę išvežamos produkcijos. Nuo karo pradžios ji sumažėjo beveik dešimtadaliu.

Į Baltarusiją eksportuota produktų už 52,1 mln. Eur (9,2 proc. viso eksporto), o importuota už 38,6 mln. Eur (14,2 proc. viso importo). Į šią šalį Lietuva eksportuoja dar mažiau produktų nei į Rusiją.

Daugiausia į šią šalį eksportuojama žuvies produktų, jų eksportas per metus padidėjo 46,3 proc. Nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iš Baltarusijos daugiausiai importuota maistinių riebalų ir aliejaus, per metus jų importas padidėjo net 672,6 proc.

Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Taip pat skaitykite